Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajai J. C., kaltinamajam D. V., gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis pagal verslo liudijimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2015-05-13, apie 17.50 val., viešoje vietoje – Kauno r., Garliavoje, Vytauto gatvėje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: J. C., važiuojančiai automobiliu VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojus prie šviesoforo, važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo automobilio garsinį signalą, užblokavo J. C. vairuojamą automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipęs iš automobilio, J. C. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, bandė nulaužti vairuotojo pusės veidrodėlį, tačiau nepavykus, nulaužė vairuotojo pusės valytuvą, taip padarydamas nukentėjusiajai J. C. 40 eurų turtinę žalą ir tokiais savo veiksmais D. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad važiuojant Vytauto gatve Garliavoje, nukentėjusioji staigiai stabdė prie šviesoforo ir parodė jam vidurinio piršto gestą. Tada jis aplenkė jos automobilį, sustojo ir atėjo prie nukentėjusiosios automobilio. Jie susiginčijo, jis pasakė jos atžvilgiu keletą keiksmažodžių, užkliuvo už jos automobilio veidrodėlio, bet jo nelaužė, tačiau pripažįsta nuėmęs vairuotojo pusės valytuvą.

Nukentėjusioji J. C. parodė, kad važiuodama Vytauto gatve, nors ir švietė žalios spalvos šviesoforo signalas, tačiau ji stabtelėjo prieš sankryžą, kadangi ši sankryža yra pavojinga. Kaltinamasis pradėjo signalizuoti, ją aplenkė, sustojęs pradėjo ant jos šaukti, keikėsi, po to pradėjo sukioti jos automobilio veidrodėlį ir nulaužė vairuotojo pusės valytuvą. Patikslino, jog nulaužto valytuvo vertė yra 40 eurų, nors pirminiuose paaiškinimuose buvo nurodžiusi 150 eurų.

Iš 2015-05-13 fotolentelių, pateiktų prie J. C. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, nustatyta, kad automobilio VW Polo, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės valytuvo laikiklis yra pakeltas (b.l. 1-2, 9).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas viešosios tvarkos pažeidimu D. V. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, abejoti jo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi juos patvirtino ir nukentėjusioji J. C., pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir fotolentelėje užfiksuoti duomenys. Tai, kad D. V. viešoje vietoje garsiai rėkdamas vartojo necenzūrinius žodžius J. C. atžvilgiu, bandė nulaužti nukentėjusiosios automobilio šoninį veidrodėlį ir nulaužė vairuotojo pusės valytuvą, patvirtina, jog tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą visuomenei ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokie D. V. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d.

D. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. patvirtino, jog su nukentėjusiąja J. C. susitaikė, jos atsiprašė. Nukentėjusioji J. C. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė, atlygino jai padarytą 40 eurų turtinę žalą, pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

D. V. teisiamas pirmą kartą, savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja J. C. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu, nepateikta, kaltinamasis dirba, turi mažametį vaiką, todėl yra pagrindas manyti, jog D. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Prokurorė, pritardama, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja, prašė teismo paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės 38 straipsnio pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 str. 2 d. 1-10 punktuose. Nagrinėjamu atveju įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, kad augina mažametį vaiką, teismas prokurorės siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės neskiria.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-05-27 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2221 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš D. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja J. C., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti D. V., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.