- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- N2-1282-122/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- M. V., V. Z.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovei S. V., atsakovui E. P., tretiesiems asmenims M. V., V. Z., žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui E. P., tretiesiems asmenims M. V. ir V. Z., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės adnministracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2013-12-13 ieškiniu ir 2014-03-10 patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti buvusių sutuoktinių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimu Nr. N2-2283-642 patvirtintą iš atsakovo E. P. 200 Lt išlaikymą sūnui L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės priteisti po 400,00 Lt, šią sumą, atsižvelgus į infliaciją, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant vaiko motiną šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinį palaikė ir prašė visiškai jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo su vaiko tėvu buvo susitarę išlaikymą sūnui po 200,00 Lt priėmimo, praėjo keli metai. Vaikas auga, todėl norint užtikrinti normalias sąlygas jo auklėjimui, vystymuisi, tinkamai sveikatos priežiūrai, aprangos įsigijimui, laisvalaikio reikmėms, sveikam maistui, vitaminams ir medikamentams, vaiko tėvo skiriamų lėšų išlaikymui nebeužtenka, nes ankstesnioji išlaikymo suma nebeatitinka sūnaus poreikių. Asmeniškai ji gali patenkinti tik pačius minimaliausius vaiko poreikius, kadangi yra tikslinėse vaiko priežiūros atotogose, todėl nebepakanka lėšų dabartiniam bendram šeimos biudžetui. Mano, jog atsakovas galėtų sūnui skirti didesnę materialinę paramą, nes faktiškai pakankamai uždirba, nors uždarbį pagal autorines sutartis, slepia ir jai nepavyko gauti tokių įrodymų. Ieškovės nuomone, atsakovas yra darbingas ir privalo sūnui teikti tokio dydžio išlaikymą, kad patenkintų būtinus jo poreikius. Sūnus pradėjo lankyti krepšinį, anglų kalbos užsiėmimus, yra papildomai lavinamas, todėl metų eigoje reikalinga sumokėti už būrelius bei mokymosi priemones. Sūnui per mėnesį išleidžia apie 900 Lt (100 Lt būsto mokesčių dalis tenkanti sūnui, 170 Lt - 200 Lt už darželį; internetas, televizijos paslaugos – 58 Lt; kas mėnesį darželyje sumoka po 90 Lt už saviraiškos pamokas, mokymo priemones, t. y. sūnaus minimalūs poreikiai kainuoja apie 220 Lt; maistui, vaisiams, daržovėms ir socialinėms buitinėms reikmėms išleidžia kas mėnesį po 700 Lt; bendravimui su bendraamžiais, poilsio ir kultūrinėms priemonėm – 50 Lt; sveikatos apsaugai, vitaminams – 50 Lt; drabužiams, avalynei (sezoninėms prekėms), higienos priemonėms, trikotažui – 100 Lt; pažintinėms kelionėms, stovykloms bei teatrams lankyti apie 50 Lt. Yra įsitikinusi, jog atsakovui jos prašoma suma - 400 Lt nėra didelė, todėl tikisi, kad bent tokio dydžio išlaikymą tėvas galės skirti savo nepilnamečiui papildomai ugdomam sūnui. Kadangi dėl didesnės paramos sūnui geruoju su atsakovu nepavyko susitarti, prašo teisminės gynybos.
Atsiliepimas
Atsakovas visiškai su ieškovės reikalavimais nesutiko, teigdamas, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo yra patvirtintas jo ir ieškovės susitarimas dėl vaiko išlaikymo, jo materialinė pusė yra nepakitusi. Jokio finansinio pagerėjimo jo šeimoje nėra, bet yra įsitikinęs, kad ieškovės šeima ženkliai geriau gyvena, nes gali sau leisti su vaikais atostogauti užsieniuose. Prašė į nagrinėjamą bylą įtraukiti trečiaisiais asmenimis dabartinius šalių sutuoktinius. Samprotavo apie galimybę pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą bei dėl to priešinio ieškinio pateikimą. Nurodė, jog ieškovės prašomos sumos 400 Lt dabar neturi galimybės mokėti, nes yra sudaręs kitą faktinę santuoką, kurioje papildomai išlaiko jam 2013-07-19 gimusį nepilnametį sūnų V. P. ir sugyventinės dukrą. Kadangi jo gaunamo atlyginimo šeimai išlaikyti ir mokėti kreditorines prievoles nepakanka, daugumą mokesčių sumoka jo sugyventinė. Teigė, jog ieškovė, nutraukiant santuoką yra palikusi jo rūpesčiui įsipareigotas kreditorines prievoles bankui, todėl ir buvo sutarta, jog dėl to vaikui skirs 200 Lt. Ieškovė žinojo ir sutiko su pinigų suma vaikui ir turėjo galimybių tose ribose juos naudoti. Mano, jog ieškovės gyvenimo sąlygos ir perspektyva yra geresnės, negu jo dabartinės šeimos. Be to, ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo dydžio paskaičiavimas nėra gyvenimiškai pagrįstas. Nesuprantamas sezoninių prekių reikalingumo ir pirkimo kas mėnesį tendencija, sūnaus papildomas apmokamas lavinimas, kas mėnesį vitaminų pirkimas, kurių pakuotės turi pakakti net trims mėnesiams. Yra įsitikinęs, jog vaiką galima ugdyti ir nemokamai, o visos ieškovės išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su jos šeimos kitų narių turtine gerove ir noru pasipelnyti jo sąskaita. Ieškovei yra taip pat žinoma ir jo pasikeitusi šeimyninė padėtis – santuoka ir vaiko gimimas. Nurodė, jog sprendžiant ieškovės reikalavimus, turi būti atsižvelgta į abiejų šeimų dabartinę būklę, o ne vien analizuoti jo, kaip vaiko tėvo, galimybes. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad iš jo gaunamo 1500 Lt darbo užmokesčio, kas mėnesį tenka skirti 305 EUR (apie 1050 Lt) kredito paskolai padengti (likutis 81401,61 EUR, dabartinėje šeimoje sūnaus išlaikymui skiria apie 200 Lt, būsto išlaikymui vidutiniškai moka apie 400 Lt, pagal teismo sprendimą bendram su ieškove sūnui moka 200 Lt, automobilio priežiūrai skiria apie 250 Lt, todėl šeimai pragyventi iš jo atlyginimo faktiškai nieko ir nelieka. Be to, prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad sūnus L. daug dienų praleidžia dabartinėje jų šeimoje. Tomis dienomis yra maitinamas, rengiamas ir jam organizuojamas įvairus ugdymas pagal galimybes: nemokamų spektaklių vaikams lankymas, pasivažinėjimai dviračiu, pasivaikšiojimai gamtoje, bendravimas su kitais giminių vaikais - bendraamžiais ir pan. Mano, jog vaikui ėmus lankyti mokyklą, nebereikės kas mėnesį mokėti po 200 Lt už darželį, o dabartiniu metu apskritai galėtų jo nelankyti, nes ieškovė yra Motinystės atostogose ir būna namuose. Be to, aiškinti, kad atsakovo materialinė būklė yra ženkliai geresnė, nėra pagrindo. Teigė, jog ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.
Trečiasis asmuo M. V. teigė, jog yra ieškovės pusėje, todėl visiškai palaiko jos reikalavimus. Paaiškino, kad nesant jam sutuoktinės (ieškovės) sūnaus tėvu, jam nėra privalu jį išlaikyti, bet tenka. Patvirtino, jog ieškovė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto ir visa šeima gyvena jam asmenine nuosavybe priklausančiame dviejų kambarių bute. Nurodė, jog jo žmona dabartiniu metu nedirba, nes augina kūdikį. Patvirtino, kad jis esąs vieninteliu šeimos išlaikytoju, nes žmonos pašalpa yra skirta jų bendro vaiko išlaikymui, o ji juos skirsto abiems vaikams. Kadangi kas mėnesį šeimos išlaikymui išleidžia apie 2200 Lt, o kur dar maistas, apranga, transporto, medicinos paslaugų išlaidos, todėl normalu, kad jo vieno uždarbio nepakanka skirti tiek lėšų, kiek reikia ieškovės sūnui išlaikyti. Patikino, kad atsakovo teiginiai dėl važiavimo į užsienį atostogauti ir dėl to esant ieškovės šeimos ženkliai geresnę materialinę padėtį, yra niekuo nepagrįsti. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad gavęs vartotojišką paskolą, kurią dar tebemoka, į užsienį organizavo jų su ieškove povestuvinę kelionę.
Trečiasis asmuo V. Z. nurodė, jog yra atsakovo pusėje, todėl visiškai sutiko su atsiliepime gyvenimo partnerio išdėstytais teiginiais. Paaiškino, kad jie su atsakovu taip pat augina nepilnametį sūnų V, todėl ji nedirba bei gyvena iš ankstesnių santaupų. Jos dukterį iš pirmosios santuokos, padeda išlaikyti vaiko tėvas. Pagrindinis šeimos rūpintojas yra jos sutuoktinis (atsakovas) E. P.. Atsakovas ne tik išlaiko šeimą, bet dar yra, po santuokos nutraukimo su ieškove, prisiėmęs mokėti bankui paskolos likutį, todėl ir buvęs susitarimas dėl sūnui L. skiriamos 200 Lt išlaikymo sumos. Mano, jog abiejų šeimų būklė panaši, ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad jos sutuoktinio materialinė padėtis yra ženkliai geresnė negu jos šeimos. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl ieškovės paliktos ir atsakovo mokamos paskolos, jų šeimai tenka didesnė atsakomybė išgyventi iš esamo vieno uždarbio. Prašo ieškinio netenkinti.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėta šios institucijos atstovui nedalyvaujant. Teismas nebuvo įpareigojęs Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadų, nes nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos, nėra (Civilinio proceso kodekso 37, 41, 49, 61, 117, 124, 234 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) yra gimęs sūnus L. P. (b. l. 6). Berniuko tėvai yra išsituokę, įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-01 sprendimu Nr. N2-2283-642 tenkino šalių prašymą nutraukti santuoką abiejų šalių bendru sutarimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 10-11). Atsakovas minėta sutartimi po santuokos nutraukimo įsipareigojo nepilnamečiui vaikui mokėti kas mėnesį po 200 Lt iki sūnaus L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Taip pat, pareiškėjai buvo susitarę, kad prievolės pagal pareiškėjo sudarytą 2008-09-03 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Olc Lietuvos skyrių, atitenka pareiškėjui E. P., o pareiškėja S. P. (dabar V.) nepretenduoja į jam atitenkantį nekilnojamąjį turtą – trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Kaip matyti, teismas nesprendė dėl buvusių sutuoktinių solidarios atsakomybės kreditoriui, nes buvo pripažinta asmeninė E. P. prievolė. Iš faktinių bylos aplinkybių bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo M. V. (duomenys neskelbtini) susituokė (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jiems taip pat (duomenys neskelbtini) yra gimęs kūdikis. Ieškovei nuo 2013-10-07 iki 2016-08-20 yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos (b. l. 13). Ieškovės vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra (b. l. 14). Atsakovas dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir viduniškai kas mėnesį uždirba apie 1800 Lt (b. l.30-31, 65-66). Atsakovo sutuoktinė - trečiasis asmuo V. Z. nedirba, nes yra nepilnamečio sūnaus V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), priežiūros atostogose (b. l. 21). Atsakovas pagal 2008-08-26 pirkimo – pardavimo sutartį ir 2012-02-01 teismo sprendimą nuo 2012-03-13 yra įregistravęs nuosavybės teisę į trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, butas įkeistas kredito davėjui – bankui (b. l. 25). Atsakovui yra likę bankui grąžinti 81401,61 eurų paskolos (b. l. 17-19). Atsakovas iš savo atlyginimo išlaiko trijų asmenų šeimą, kas mėnesį, prisidedant sugyventinei V. Z., moka mokesčius už butą, grąžina pagal grafiką kasmėnesinėmis įmokomis kreditą bei skiria 200 Lt sūnaus Luko išlaikymui. Ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių, jog atsakovas geranoriškai vaikui skiria lėšas.
Darytina išvada, kad šalių (nepilnamečio vaiko biologinių tėvų) pragyvenimo lygis ir šeimų padėtis panaši, todėl teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad abu tėvai vienodai privalo rūpintis sūnumi. Tačiau faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė, atsakovui skiriant sūnui po 200 Lt, neturi galimybės patenkinti norimus nepilnamečio vaiko poreikius, todėl tokia prievolė iš dalies tenka ieškovės sutuoktiniui – trečiajam asmeniui. Ta aplinkybė, kad atsakovas bendrauja su vaiku, sūnui svečiuojantis pas jį perrengia namie turimais rūbeliais, organizuoja išvykas į gamtą, teatrą bei jį tomis dienomis maitina, neatima galimybės pagrindiniam vaiko globėjui (su kuriuo vaikas gyvena) – ieškovei, atsižvelgus į vaiko poreikius, reikalauti iš nepilnamečio tėvo įstatymo nustatytos minimalios vaiko išlaikymo sumos, ją padidinti ar pamažinti, o atsakovui – pagal reikalingumą, neatsižvelgiant ir neatimamnt iš skiriamų vaikui 200 Lt, papildomai prisidėti prie vaiko maitinimo, rengimo ar auklėjimo. Atsakovo teiginiai, kad vaiko motina galėtų labiau taupyti: jai esant tikslinėse vaiko priežiūros atostogose, t. y. sūnaus nevesti į darželį, bet pačiai jį ugdyti, ieškoti sūnui pigesnių ar nemokamų pramogų, o ne naudoti specialiai organizuotus apmokamus užsiėmimus ar renginius, labiau stebėti vaiko sveikatą ir pirkti mažiau vitaminų ar sveiko maisto, jo skiriamų lėšų sūnui – nenaudoti dabartinės šeimos reikmėms ar savo poreikiams patenkinti ir panašiai, vertintinti, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, kritiškai. Atsakovas nepateikė į bylą jo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad ženkliai prisideda prie vaiko išlaikymo sūnui svečiuojusntis jo namuose, t. y. išleidžžia kas mėnesi 200 Lt ir daugiau, o dabartinis motinos organizuojamas sūnaus ugdymas, laisvalaikio leidimas, sveikatos būklės priežiūra yra netinkami bei žalojantys nepilnametį vaiką. Anaiptol, visų žinoma aplinkybė, kad motinai prižiūrint naujagimį ar mažametį vaiką, visas laikas yra skiriamas tai mažai būtybei, todėl šalių sūnui L., likus su motina ir dabartinėje santuokoje gimusiu kūdikiu namuose, išties būtų skiriama daug mažiau laiko ir dėmesio jį ugdant. Laikytina, kad berniukas, lankydamas apmokamą vaikams skirtą ugdymo įstaigą – darželį „(duomenys neskelbtini)“, yra visapusiškai lavinamas, atitinkamai maitinamas, skatinamas jo savarankiškumas, bendravimas su bendraamžiais, galimybė dalyvauti būreliuose ir pan., t. y. vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir jo pageidavimus, yra ir turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose ar vaikų stovyklose, todėl atsakovo nuoroda, jog jis, kaip vaiko tėvas nepajėgia daugiau mokėti bei dėl 200 Lt buvo su ieškove susitarę, laikytini nepagrįstais teiginiais, kliudančiais vaiko motinai vykdyti tiesioginę pareigą – tinkamai, pagal jo poreikius ir teisėtus interesus, pasirūpinti sūnumi. Pažymėtina, kad atsakovui, esant veiksniam ir atsakingam savo, kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo, įsipareigojimams, privaloma dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Tačiau konstatuotina, kad abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.
Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad atsakovas ieškovei reguliariai teikė po 200 Lt nepilnamečiui sūnui L. išlaikyti, todėl civilinėje byloje Nr. N2-2283-642/2012 vykdomasis raštas nebuvo išduotas. Šalys patvirtino, jog vaiko tėvo (atsakovo) ryšiai su sūnumi L. yra tamprūs. Ieškovė neprieštarauja vaiko ir tėvo bendravimui, atsižvelgia į tėvo pastabas dėl jo auklėjimo, laisvalaikio praleidimo, daiktų pirkimo ir pan. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku tarp šalių nėra. Tačiau teismo patvirtintas šalių susitarimas dėl 200 Lt vaiko išlaikymo, iš ties neužtikrina būtinų nepilnamečio vaiko asmenybės raidos vystymosi sąlygų. Teismas nesutinka su atsakovo nuomone, jog vaiko ugdymui pakanka tik tėvų bendravimo ir daro išvadą, kad vaiko tėvas dėl gyvenimo skyrium, privalo labiau materialiai remti sūnų, kad vaiko motina galėtų pastoviai tinkamai rūpintis sūnaus mokymu, ugdymu, lavinimu, auklėjimu, sveikata ir su tuo susijusių reikiamų poreikių patenkinimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei faktinės aplinkybės pagrindžia, kad nepilnamečiu vaiku labiau tenka rūpintis jo motinai (ieškovei), nes nepilnametis vaikas gyvena su ja ir ginčo šioje byloje dėl to nėra – atsakovas priešinio ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo byloje nepateikė, todėl šis klausimas nenagrinėtinas (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, jog šalių nepilnamečio vaiko L. P. poreikiai, lyginant su 2012 metais, kuomet buvo priteistas išlaikymas, yra padidėję, nes pasikeitė jo amžius. Ženkliai išaugo šalių sūnui reikalingų daiktų, lėšų jo papildomam ugdymui bei paslaugų poreikis. Be to, palyginus su ankstesniais metais, visuomenėje vartotojų kainos kyla: imant 2009 m. rugsėjo mėnesio vartotojų kainų indeksas, palyginant su 2003 m. sausio mėnesiu, sudarė 130,8, t. y. vartotojų kainos padidėjo 30,8 procento. Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, įvertinus tai, jog ieškovas iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimais, ieškinys tenkintinas, nes materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovės prašomas priteisti kas mėnesį išlaikymo vaikui dydis – po 400,00 Lt teismo laikomas iš dalies realiu ir pagrįstu. Taigi, atsakovo nuoroda, jog jam, kaip vaiko tėvui buvo leista sūnui L. skirti tik 200 Lt, paliekant nepilnamečio išlaikymo rūpestį jo motinai – ieškovei, kuriai teko berniuką išlaikyti už ypač mažą sumą, laikytina, kaip pažeidžianti nepilnamečio vaiko teisę į galimą papildomą ugdymą. Be to, atsakovas teigdamas, kad nutraukiant santuoką su ieškove dėl prisiimtos prievolės mokėti likusią paskolą kreditoriui, buvo susitarę su ieškove vaikui mokėti mažesnę sumą, t. y. tik 200 Lt, leistinų rašytinių įrodymų į bylą nepateikė. Kaip matyti, civilinėje byloje Nr. N2-2283-642/2012 tokių duomenų nėra, todėl laikytina, kad atsakovo nurodytos aplinkybės liko neįrodytos (Civilinio proceso kodekso 185, 197, 200 straipsniai).
Svarbu paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Šiuo metu, t. y. nuo 2013-01-01 MMA yra 1000,00 Lt. Vadinasi, 400,00 Lt per mėnesį išlaikymo vaikui iš vieno iš tėvų suma, objektyviai įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, sveikatos lygį, teismo įsitikinimu, yra pakankama, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, todėl pakeistinas ankstesnis nepilnamečio išlaikymas ir nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį išieškotina mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 400,00 Lt iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.196 straipsniai).
Ieškovė nepateikė teismui leistinų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų patirtas jos išlaidas, todėl jos iš atsakovo jai nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai). Kaip matyti, ieškovė tokiose bylose nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra įstatymu atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis), t. y. nuo sumos, kuria padidinamas išlaikymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš atsakovo priteistinas 72,00 Lt dydžio žyminis mokestis valstybei (400,00 Lt – 200 Lt = 200 Lt x 12 mėn. = 2400,00 Lt x 3% = 72,00 Lt). Ieškinio reikalavimų dalį dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo netenkinti, nes nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų nepateikta (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 96, 259, 260, 265, 268, 270, 271, 282 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. N2-2283-642 priteistą išlaikymą ir nuo nagrinėjamoje byloje sprendimo įsiteisėjimo dienos iš E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vietoj 200,00 Lt priteisti kas mėnesį po 400,00 Lt (keturi šimtai Lt ir 00 ct) nepilnamečio sūnaus L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės. Priteistą sumą, atsižvelgiant į infliaciją, indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant S. V. sūnaus L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
kitą ieškinio dalį atmesti.
Žyminį 72,00 Lt (septyniasdešimt du Lt ir 00 ct) mokestį valstybei priteisti iš E. P., mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB (nurodyti mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą „5660“).
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.