- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-01
- Bylos Nr.
- N-756-1081-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Raimundo Slaboševičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutarties Raimundo Slaboševičiaus administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyresnioji darbo inspektorė Raimundui Slaboševičiui 2006 m. rugpjūčio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis, būdamas UAB ,,Vevira“ direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojo V. Petravičiaus darbo sutartyje, sudarytoje 2006 m. gegužės 25 d., būtų nustatyti darbo užmokesčio mokėjimo terminai, kad darbuotojui V. Petravičiui būtų sumokėtas darbo užmokestis už 2006 m. gegužės – liepos mėnesius ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tuo R. Slaboševičius pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 201 straipsnio 2 dalį, 141 straipsnio 1, 2 dalis. R. Slaboševičiaus veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2006 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir Institucija) nutarimu R. Slaboševičių pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 2 000 Lt baudą. Institucija nenustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
II.
R. Slaboševičius skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. rugsėjo 5 d. Institucijos nutarimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. gegužės 25 d. UAB ,,Vevira“ ir darbuotojas V. Petravičius sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią darbuotojas buvo priimtas dirbti vairuotojo-ekspeditoriaus-mechaniko pareigoms. 2006 m. liepos 1 d. darbo sutarties pakeitimu šalys nustatė, kad atlyginimas darbuotojui bus mokamas vieną kartą per mėnesį - 14 mėnesio dieną. Per 10 dienų nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos jam buvo sumokėta 1 000 Lt (tai patvirtina 2006 m. gegužės 25 d. kasos išlaidų orderis ir Įmonės sąskaitos išrašas, kur matyti, kad pinigai į darbuotojo sąskaitą banke buvo pervesti 2006 m. gegužės 30 d.), todėl darbo užmokestis už 2006 m. gegužės – liepos mėnesius ir kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo sumokėti darbuotojui dar iki 2006 m. gegužės 30 d. Darbuotojui buvo sumokėta ir dalis dienpinigių (sumos pervestos į darbuotojo sąskaitą banke ir 2006 m. birželio 12 d., 2006 m. birželio 22 d., 2006 m. birželio 29 d., 2006 m. liepos 1 d.). Likusi dienpinigių dalis darbuotojui V. Petravičiui buvo neišmokėta dėl jo paties kaltės: tiek 2006 m. liepos 3 d. grįžęs iš komandiruotės, tiek 2006 m. liepos 11 d., darbuotojas atsisakė parašu patvirtinti pateikiamos ataskaitos teisingumą, todėl UAB ,,Vevira“ negalėjo paskaičiuoti savo patirtų išlaidų, apskaičiuoti likusių darbuotojui mokėtinų sumų už kelionėje praleistas komandiruotės išlaidas. Todėl likusios mokėtinos darbuotojui sumos buvo neišmokėtos nesant UAB ,,Vevira“ ar jos direktoriaus kaltės ir todėl R. Slaboševičiui už tai negali kilti administracinė atsakomybė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundo nepatenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo kaltė padarius teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nukentėjusiojo V. Petravičiaus paaiškinimais bei kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog darbo sutartyje, sudarytoje tarp UAB ,,Vevira“ ir darbuotojo V. Petravičiaus, nebuvo nurodytas darbo užmokesčio mokėjimo terminas ir tik po Institucijos darbuotojų atlikto patikrinimo darbo sutartyje buvo padaryti pakeitimai ir nustatyti trūkumai ištaisyti, t. y. darbo sutarties 10 punkte nustatyta, kada ir koks išmokamas darbo užmokestis. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. Petravičius paaiškino, kad darbdaviui laiku pateikė visus reikalingus dokumentus, tačiau darbdavys su juo neatsiskaitė. Teismas nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
III.
Apeliaciniu skundu R. Slaboševičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartį ir 2006 m. rugsėjo 5 d. Institucijos nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti apygardos administraciniam teismui. Papildomai apeliantas nurodė šiuos argumentus:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė arba nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes (tai, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo kaltės, tai, kad dėl darbuotojui neišmokėtų sumų yra paties darbuotojo kaltė) ir neatsižvelgė į šias aplinkybes pagrindžiančius pareiškėjo pateiktus įrodymus.
2. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad darbo sutartyje pakeitimai dėl to, kada darbuotojui V. Petravičiui bus išmokamas darbo užmokestis, buvo padaryti tik po Institucijos darbuotojų atlikto patikrinimo Įmonėje. Minėti darbo sutarties pakeitimai buvo padaryti darbdavio ir darbuotojo sutarimu 2006 m. liepos mėnesį, o Institucijos darbuotojai patikrinimą Įmonėje vykdė 2006 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prašo apeliacinio skundo nepatenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Institucija taip pat nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėn. R. Slaboševičius buvo iškviestas atvykti į Instituciją ir atvykus jo pateiktoje darbo sutartyje, sudarytoje su V. Petravičiumi, nebuvo jokių darbo sutarties pakeitimų. Apeliantas apygardos administraciniam teismui pateikė darbo sutartį su apelianto minėtu sutarties pakeitimu, tačiau pakeitimas buvo padarytas vienašališkai, todėl ši teismui pateikta darbo sutartis vertintina kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyviniame susitarime, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą ne dėl darbuotojo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto kokį konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.
Administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantas kaltinamas pažeidęs Darbo kodekso 201 straipsnio 1 ir 2 dalių, 141 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Jam suformuluoto kaltinimo esme nurodyta tai, jog būdamas įmonės direktoriumi ,,neužtikrino, kad darbuotojo V. Petravičiaus darbo sutartyje, sudarytoje 2006 m. gegužės 25 d. būtų apspręsti darbo užmokesčio mokėjimo terminai; darbuotojui V. Petravičiui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2006 m. gegužės mėnesį; atleidus 2006 m. liepos 11 d. V. Petravičių iš darbo, jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už 2006 m. birželio – liepos mėnesius bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas“.
Darbo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje, kurios reikalavimų pažeidimu administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinamas apeliantas, nurodyta, kad konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėje arba darbo sutartyse. Apeliantas protokole buvo kaltinamas ir Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad darbo sutartyje, sudarytoje su V. Petravičiumi, nenurodyta konkreti darbo užmokesčio mokėjimo data, o tik nustatyta, jog 725 Lt darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį. Taigi, apeliantas atsakomybėn patrauktas ne už darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, nustatytos įstatyme ar darbo sutartyje, pažeidimą, o už tai, kad darbo sutartyje nenurodytas darbo užmokesčio mokėjimo terminas, tačiau toks DK 201 straipsnio 2 dalies nuostatos nevykdymas nėra ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės elementas. Tokiu būdu, darytina išvada, jog Institucija netinkamai kvalifikavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką ir nepagrįstai jam skyrė nuobaudą pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį. Atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą, esant visiems šio pažeidimo sudėties elementams, numatyta DK 41 straipsnio 1 dalyje. Kadangi procese jokios staigmenos negalimos – teismo sprendime negali būti daromos jį lemiančios išvados, apie kurių galimumą proceso dalyviams nebuvo žinoma ir proceso metu dėl jų nebuvo ginčijamasi, šioje dalyje Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintini, byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
DK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, – kartą per mėnesį. Šio kodekso 141 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną ir išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Apeliantas nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole jam pareikštu kaltinimu, kad V. Petravičiui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2006 m. gegužės – liepos mėnesius bei nesumokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, ir teigia, jog visos V. Petravičiui priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos buvo sumokėtos. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog V. Petravičius dėl šio darbo ginčo yra kreipęsis į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą. Taigi, šis R. Slaboševičiui pareikštas kaltinimas susijęs su darbo santykio šalių teisių ir pareigų apimtimi, ir konkrečiai su darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimu, kurį ginčijo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Valstybinė darbo inspekcija įstatymu nėra įgaliota spręsti darbo ginčus, tuo labiau administracinėmis priemonėmis – priimdama nutarimą nubausti asmenį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos procese. Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A8-727/2003) buvo konstatuota, kad ,,darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. faktinių aplinkybių nustatymas, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas nėra Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija“. Turtinio pobūdžio ginčo negali spręsti ir teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą. Kaip jau buvo akcentuota, ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tik už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kilęs tarp šalių ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju nėra šioje teisės normoje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektas (dalykas). Šioje dalyje Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikinami, administracinė byla nutraukiama, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.
Pagal ATPK 259, 260 straipsnių nuostatas, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas asmeniui reiškiamas kaltinimas ir tuo pačiu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi, būtent protokole nurodytos objektyviosios veikos ribose ir turėjo būti nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Institucija, skundžiamu nutarimu R. Slaboševičių nubaudė ne tik už administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotą veiką, bet dar ir už tai, kad V. Petravičiui nebuvo sumokėti dienpinigiai už komandiruotės laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 26 d. Tokiu būdu Institucija, pažeisdama procesinės teisės normas, išplėtė apeliantui suformuluoto kaltinimo ribas ir jam paskyrė nuobaudą už veiką, kuria jis administracinio teisės pažeidimo protokole iš viso nebuvo kaltinamas. Tad Institucijos nutarimas šioje dalyje taip pat naikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Raimundo Slaboševičiaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti. Bylą dalyje, kuria Raimundas Slaboševičius buvo nubaustas pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas V. Petravičiui neišmokėjimo nutraukti. Kitoje dalyje bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai.
Nutartis neskundžiama.