Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ir jos atstovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad šalys (duomenys neskelbtini) santuoką įregistravo Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė vienas nepilnametis vaikas: dukra G. G., a.k(duomenys neskelbtini) Santuokos metu su atsakovu nekilnojamojo ar kito registruojamo turto, kurį reikėtų dalinti, neįgijo, ginčų dėl turto neturi.

Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atšalo tarpusavio jausmai, nebeliko jokio tarpusavio ryšio, supratimo, neįmanoma normaliai bendrauti. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, o tik konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovė palikti jai ikisantuokinę pavardę- V, o atsakovui G. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Ieškovė neturi piniginių prievolių kitiems kreditoriams. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo turimus kreditorius.

Prašo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes nuo gimimo dukra gyvena su ieškove, tai atitiks nepilnametės poreikius ir interesus, nes atsakovas daugiau nei pusę metų dukros nelanko, ja nesirūpina. Nutraukus santuoką, ieškovė prašo pritiesti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai išlaikyti periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, nes atsakovas gera valia neteikia jai išlaikymo. Prašoma suma visiškai atitinka nepilnametės poreikius, garantuoja nepilnametės normalų vystymąsi ir poreikius.

Atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, todėl jos laikytinos nesvarbiomis ir byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė vienas vaikas: dukra G. G., a.k(duomenys neskelbtini) Šalys nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis neįgijo ir neturi.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuoka gali būti nutraukiama, jeigu santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės(CK 3.61 str. 2d.) Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys santuoką sudarė neapgalvotai, jų interesai ir požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes yra skirtingi, todėl teismas sprendžia, kad sutuoktiniai kartu bendrai negyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės kartu gyventi. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės(CK 3. 61 str. 2 d.). Sutuoktiniai prašo nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė ir atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas(CK 3. 61 str. 2d., 3.63 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nepilnametės dukros G. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad ji turi visas galimybes užtikrinti vaikui aplinką, reikalingą jos vystymuisi. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė gyvena su ieškove atskirame bute, atsakovas jos nelanko, nepilnamete dukra visiškai nesirūpina. Ieškovė sudarė nepilnametei visas sąlygas fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Ieškovė turi visas galimybes užtikrinti vaikui aplinką, reikalingą jos fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, jai yra sudarytos visos sąlygos turėti saugią aplinką, todėl nepilnametės gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. G.(CK 3.174 str. 2d.).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. tėvai turi pareigą iki pilnametystės juos išlaikyti. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 1d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylose galioja prezumpcija, jog vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 1 MMA ( sprendimo priėmimo dienai – 400 Eur); prezumpcija reiškia, kad tokios sumos būtinumo vaiko poreikių įrodinėti nereikia. Ieškovė nurodo, kad būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingas 400 Eur dydžio išlaikymas. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius, įprastus tokio amžiaus vaikams, teismas mano, jog būtiniems šalių vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikalingas 400 Eur išlaikymas ir ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra normalus. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskirtina jo motina( CK 3.190 str. 1d.). Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutinkamai su CK 3.201 str., teismas gali pagal vaiko, jo tėvo(motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Minėtos normos taikymui pakanka konstatuoti bent vienos aplinkybės egzistavimą. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo( CPK 282 str. 1d., 2 d. 1p.).

Dėl bendravimo tvarkos.

Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką(CK 3.175 str. 2d.). Atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ji nustatytina pagal ieškovės pasiūlytą tvarką, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra atsakovui M. G. iš anksto susitarus su ieškove K. G. tarpusavyje suderintu laiku.

Dėl santuokinio turto padalinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kilnojamų ir nekilnojamų daiktų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise santuokos metu neįgijo ir nėra ginčo dėl santuokinio turto padalinimo.

Ieškovė K. G. ir atsakovas M. G. neturi teisės į buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą, nes santuokos nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės(CK 3.72 str. 4 d.).

Ieškovė K. G. ir atsakovas M. G. kreditorių neturi.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: M. G. ir K. V..

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Kadangi ieškovei šioje byloje suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75,00 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą, 72 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir 208 Eur antrinei teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 268 ir 385 straipsniais teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai. Santuoką tarp M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. G., a.k(duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, akto įrašo Nr., (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti nepilnametės G. G., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina K. G., a.k(duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros G. G., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko G. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną K. G..

Nustatyti atsakovo M. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. G. tvarką: atsakovui M. G. iš anksto susitarus su ieškove K. G. tarpusavyje suderintu laiku.

Ieškovė K. G. ir atsakovas M. G. neturi teisės į buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: M. G. ir K. V..

Priteisti iš atsakovo M. G., a.k(duomenys neskelbtini) 147 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo M. G., a.k(duomenys neskelbtini) 208 Eur užantrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, j.a.k.188659752, įmokos kodas – 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones- laikiną išlaikymą, priteistą 2018-08-29 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti į santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per sprendimą priėmusį teismą.