- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-444-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-3-00033-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- E. M.
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2021 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 95-277 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam E. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. M. (toliau – ir E. M.) nuteistas Jungtinės Karalystės Harou Karališkojo teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 skyrių ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi pripažino Jungtinės Karalystės Harou Karališkojo teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir nutarė jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nuteistajam užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtą bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir paskyrė jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę.
3. Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 25 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 11 mėnesių 19 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2021 m. gegužės 10 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-277, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. M., kadangi jis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir tai, Komisijos vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis E. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
6. Skunde apygardos teismui nuteistasis E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
6.1. Nuteistojo teigimu, jis yra padaręs teigiamas išvadas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dėjo pakankamai pastangų įrodyti, jog jau yra pasirengęs dalį bausmės atlikti laisvėje. Skunde taip pat pažymima, kad E. M. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, atlikdamas bausmę nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekė prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vietą, taip pat lygtinio paleidimo atveju turės darbą. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, lengvosios grupės sąlygomis, buvo ne kartą skatintas, kas taip pat parodo teigiamas išvadas. Tuo tarpu teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tenkinti Komisijos nutarimą, nenurodė argumentų, dėl ko Komisijos nutarimas yra nepagrįstas. Tuo labiau, kad tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys lygtinio paleidimo taikymo galimybę, o turi būti vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Apelianto teigimu, asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti.
6.2. Skunde teigiama, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas nevertino bausmės paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Skunde cituojamos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo nuostatos, pažymint, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių, siekiant tinkamai reintegruoti nuteistąjį į visuomenę, o vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į nuteistojo E. M. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė prašo nuteistojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi E. M., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.
9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
10. Bylos duomenimis, E. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, laisvėje jis turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose lengvosios grupės sąlygomis, iš darbo užmokesčio dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Be to, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą pataisos įstaigoje nuteistasis skatintas 5 kartus, drausminių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
11. E. M. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų įvertinta 30 balų. Tačiau nuteistajam, net ir aktyviai dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos priemonėse ir siekiant pozityvaus užimtumo, vis dar išlieka 2 dinaminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Be to, 2020 m. liepos 20 d. atlikto vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta žemesnė, t. y. 27 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri 2020 m. gruodžio 4 d. išaugo iki 31 balo ir nagrinėjamu atveju vėl sumažėjo iki 30 balų. Tokiu būdu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo sistemingai mažėjanti. Pažymėtina, kad šis nusikalstamo elgesio rizikos įverčių didėjimas atsirado dėl to, jog, išanalizavus byloje esančią informaciją, buvo nustatyta, kad E. M., dar būdamas nepilnametis, buvo tris kartus teistas, kas, įvertinus jauną E. M. amžių, leidžia teigti, jog nusikalstama veika, už kurią šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo nulemta susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
12. Netenkinant nuteistojo skundo, įvertintina ir tai, kad E. M. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, jo padarytu nusikaltimu buvo pažeista žmogaus teisė į sveikatą. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad E. M. anksčiau teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas leidžia teigti, jog asmeniui yra būdingas smurtinis elgesys, be to, pats nuteistasis sutinka, kad pavartojus alkoholio gali būti agresyvus ir nekontroliuojantis savo elgesio, emocijų. Nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, padaryto nusikaltimo sunkumas ar likusi neatlikta bausmės dalis negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šios aplinkybės tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas. Padarytų nusikaltimų sunkumas ir pobūdis, atliktos ir neatliktos bausmės santykis sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada grindžiama būtinumu gerbti ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pobūdis atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
13. Vertinant nuteistojo santykį su padaryta nusikalstama veika, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą E. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis išklausė prevencinio pobūdžio paskaitas apie alkoholio vartojimo žalą, tačiau anoniminių alkoholikų grupės nelankė. Nors nuteistasis teigia, kad šiuo metu suvokia alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkai, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Visgi, išėjus į laisvę, minėtos problemos gali pasikartoti. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką gali didinti pastarojo smurtinis elgesys, kuris yra susijęs su alkoholio vartojimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama, o praeityje pasireiškusios alkoholio vartojimo problemos, kurios buvo sietinos su E. M. nusikalstamomis veikomis, nepakeitus alkoholio vartojimo įpročių, gali būti reikšmingos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu itin svarbu tai, kad nuteistajam E. M. atlikus didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vis dar išskiriami tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas bei, jau minėtas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Taigi, iš esmės visi kriminogeniniai rizikos veiksniai yra susiję su pasikartojančiu nuteistojo smurtiniu elgesiu, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų apie tai, ar E. M. dalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pažymėtina, jog šis netinkamas elgesys turi būti koreguojamas aktyviai dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose, o pats pataisos procesas tęsiamas ilgą laiką. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų.
15. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos bei darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima, gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje E. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
16. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22 nuostatų nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos Sąjungos teisės normų kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinamos nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, su kuriomis sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.
17. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, neabejotina, jog skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.