Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-10-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-971-963/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-23
Bylos Nr.
A15.-971-963/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00802-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. K.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-971-963/2020
Proceso Nr. 4-06-3-00802-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.4.7.; 1.5.1.; 1.5.7.; 16.9.3.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.3.3.; 21.11.3.
Registro objektas ROIK: 20118272291(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2020 m. liepos 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. liepos 5 d., 1.31 val., Agluonos ir Birutės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,68 promilių), sankryžoje, sukdamas į dešinę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į kelio ženklą, vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadintas kelio ženklas ir automobilis, padaryta žala iki 15 bazinių nuobaudų dydžių. (b. l. 3-4).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. parodė, kad nepripažįsta padaręs nusižengimus. Paaiškino, kad iš pradžių vyko muštynės. Jie bandė pabėgti, palikti tą vietą. Iš pradžių juos gaudė ne pareigūnai, todėl jie bėgo. Viskas įvyko dėl savisaugos jausmo. Kai juos pagavo policija, paklausė, kas vairavo automobilį, jis, norėdamas apsaugoti vedusį draugą E. J. nuo nemalonumų, pasakė, kad jis vairavo automobilį. Be to, tai buvo jam pirma tokia situacija, kai jį sulaikė policijos pareigūnai ir jis labai išsigando. Po to juos nuvežė į komisariatą, patikrino blaivumą. Komisariate asmuo, iš tikrųjų vairavęs automobilį - E. J., prisipažino vairavęs automobilį. Tada pareigūnas jam paaiškino, kad protokolas jau surašytas jam ir, kad jis turės galimybę teisme paaiškinti visą situaciją. Prašė nustatyti, kas iš tikrųjų vairavo automobilį, nes jis nurodytu laiku nevairavo. Teismo posėdžio metu liudytojas E. J. parodė, kad įvyko muštynės, jie, t. y. Ž. N., S. K. ir jis norėjo pasišalinti iš tos vietos. Juos vijosi du automobiliai. Ž. N. buvo stipriai sužalotas. S. K. turėjo telefone Citybee programėlę, jie atsirakino automobilį. Kadangi jis buvo mažiausiai išgėręs (jam nustatytas 0,39 promilės neblaivumas, jo šlapime nustatytas 0,46 promilės etilo alkoholio), jis sėdo už vairo ir išvažiavo. Kadangi buvo ką tik paliję, posūkyje jis numušė kelio ženklą. O iš įvykio vietos pasišalino, nes juos vijosi kiti du automobiliai. Kai privažiavo laiptinę ir išlipo, prisistatė policija. Šiaip jie net nematė, kad juos vijosi policija, nes priešingu atveju būtų sustoję. Kai atvažiavo policija, S. K. norėdamas jam pagelbėti, iš pradžių atsakomybę už automobilio vairavimą prisiėmė sau. Apie vairavimą jis prisipažino po neblaivumo patikrinimo komisariate. Nurodė, kad nekvietė policijos, kai juos vijosi du automobiliai, nes buvo šoko būsenoje. Pažymėjo, kad iš įvykio vietos pasišalino, nes juos gaudė juos mušę asmenys, o policijos pareigūnų jie nematė. Jie neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad S. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. liepos 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. liepos 5 d., 1.31 val., Agluonos ir Birutės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,68 promilių), sankryžoje, sukdamas į dešinę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į kelio ženklą, vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadintas kelio ženklas ir automobilis, padaryta žala iki 15 bazinių nuobaudų dydžių. (b. l. 3-4). Teismo posėdžio metu S. K. kaltės nepripažino, parodė, kad jis automobilio nevairavo, kad automobilį vairavo E. J..

Teismo posėdžio metu E. J. pripažino, kad įvykio metu automobilį vairavo jis, o iš įvykio vietos pasišalino, nes bėgo nuo juos užpuolusių asmenų. Taip pat nurodė, kad nestojo stabdomas policijos pareigūnų, nes jų nematė, jeigu būtų matęs, būtų sustojęs. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš pradžių policijos pareigūno paklausus, kas vairavo, atsakomybę prisiima S. K.. Tačiau teismo posėdžio metu tiek S. K., tiek E. J. nurodė, kad vėliau, kai policijos pareigūnai patikrino jų neblaivumą, atsakomybę prisiėmė E. J. ir prisipažino policijos pareigūnams, kad jis vairavo. Byloje yra E. J. 2020 m. liepos 5 d. paaiškinimas, kuriame jis prisipažįsta vairavęs automobilį įvykio metu, prisipažįsta sukėlęs eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalinęs, nes persekiojo kitas automobilis. Dėl S. K. prisipažinimo jis nieko nežino. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai ir minėto liudytojo parodymai sutampa dėl fakto, kad automobilį vairavo ne S. K., o E. J.. Byloje nenustatyta aplinkybių neginčytinai ir neabejotinai įrodančių, kad S. K. įvykio metu vairavo automobilį, todėl jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. S. K. iš pat pradžių teigė padaręs nusižengimus, tačiau po to jis visą laiką neigė padaręs nusižengimus, nurodė, kad nusižengimus padarė kitas asmuo, t. y. E. J.. Teismo posėdžio metu E. J. patvirtino vairavęs automobilį nusižengimų padarymo metu.

Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, konstatuoja, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai pagrindžiančių jog 2020 m. liepos 5 d., 1.31 val., Agluonos ir Birutės g. sankryžoje, Klaipėdoje, automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent S. K.. Bet byloje yra pateikti duomenys, kad 2020 m. liepos 5 d., 1.31 val., Agluonos ir Birutės g. sankryžoje, Klaipėdoje, automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. J.. Esant nustatytoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo bylos teisena S. K. atžvilgiu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apie priimtą nutarimą tikslinga informuoti administracinio nusižengimo tyrimą atlikusią ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusią instituciją, kad ši institucija imtųsi veiksmų tinkamam šį nusižengimą padariusio asmens tapatybės nustatymui ir teisingam bylos duomenų pateikimui apylinkės teismui (ANK 589 straipsnio 40 punktas ).

Daiktinis įrodymas – viena CD laikmena su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, nutraukti.

Apie priimtą nutarimą informuoti instituciją, įgaliotą surašyti administracinio nusižengimo protokolą (Klaipėdos AVPK), kad ši institucija imtųsi veiksmų tinkamam šį nusižengimą padariusio asmens tapatybės nustatymui ir teisingam bylos duomenų pateikimui apylinkės teismui.

Daiktinį įrodymą – vieną CD laikmeną su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė