Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. J. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, institucija, teikianti išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti D. J. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir D. J. pripažinti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Paaiškino, kad D. J. dėl sveikatos būklės nesugeba savimi pasirūpinti, nesugeba tvarkytis buityje, negali suprasti savo veiksmų ir už juos atsakyti, negali savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, pasirašyti dokumentus, rūpintis savo sveikata, todėl jam reikalinga kito asmens priežiūra ir globa.

Suinteresuoto asmens D. J. atstovas su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad D. J. diagnozuotas psichikos sutrikimas, dėl šio sutrikimo jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti realizuodamas savo civilines teises ir pareigas, todėl yra pagrindas jį pripažinti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą ir nurodė, kad suinteresuotas asmuo D. J. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti įgyvendindamas savo civilines teises ir pareigas, negeba savimi pasirūpinti, jam reikalinga pagalba visose srityse – tiek turtinių, tiek ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl siekiant užtikrinti D. J. interesus, jis turėtų būti pripažintas neveiksniu visose srityse.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2008). Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

2024 m. sausio 23 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi D. J. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė jo psichinei būsenai nustatyti. 2024 m. kovo 12 d. gautas ekspertizės aktas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. vasario 7-26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-82/2024 išvadose nurodyta, kad D. J. konstatuojama įgyta silpnaprotystė – Kita kraujagyslinė demencija (F01.8), jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti teismo nutartyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ekspertų išvada yra motyvuota, ja abejoti nėra pagrindo. Iš proceso dalyvių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad D. J. neorientuotas savo socialinės, juridinės, sveikatos situacijų atžvilgiu, negeba savarankiškai suprasti informacijos ir priimti sprendimų, nesavarankiškas kasdienėje veikloje, jam reikalinga kasdienė nuolatinė kito asmens globa ir priežiūra. Kadangi D. J. dėl ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, yra pakankamas pagrindas pripažinti jį neveiksniu šiose turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daikto pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas, disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis ūkine veikla ir kt.), ir asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūra (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykiai (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikius ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisiniai santykiai (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią galimybes, poreikius ir pan.); kasdieninis gyvenimas (CK 2.10 straipsnis).

D. J. atžvilgiu pradėtina byla dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, 464¹ straipsniu, 468 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti D. J., gimusį (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas, disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis ūkine veikla ir kt.);

- sveikatos priežiūra (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas);

- šeimos santykiai (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikius ir pan.);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisiniai santykiai (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią galimybes, poreikius ir pan.);

- kasdienis gyvenimas.

Inicijuoti civilinę bylą dėl globos D. J. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 506 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.