Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Indigo stilius“ ieškinį atsakovui V. O. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi iškeldamas UAB „Indigo stilius“ bankroto bylą nustatė, kad ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bankrutavusios UAB „Indigo stilius“ vadovas V. O. privalo perduoti teismo paskirto bankroto administratoriaus UAB „Projektų Plėtros Biuras“ įgaliotam asmeniui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, įmonės antspaudą ir visus dokumentus. Buvęs vadovas, atsakovas V. O. šios pareigos neįvykdė, bankroto administratoriui neperdavė nei įmonės turto, nei įmonės dokumentų.

4. BUAB „Indigo stilius“ įregistruota 2015 m. vasario 12 d., nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo vadovo pareigas ėjo atsakovas V. O., nuo 2021 m. birželio 1 d. vienintelė bankrutuojančios UAB „Indigo stilius“ akcininkė yra E. A.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaiko reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Nurodo, jog tai, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos perduoti dokumentus bei turtą pagrindžia ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis dėl baudos skyrimo atsakovui už įpareigojimų nevykdymą.

7. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Dėl žalos priteisimo

8. Ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi pareigą įrodyti atsakovo atsakomybei kilti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

9. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau-JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso (toliau-CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

Motyvuojamoji dalis

10. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatyme (toliau-ABĮ), nes ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

11. CK 2.87 str. 7 d. nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kai vadovas pažeidžia fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam taikoma civilinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017 21 punkte nurodyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšis nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, pavyzdžiui, laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, neužtikrina bendrovės turto apskaitos, priima rizikingą verslo sprendimą, neištiria reikšmingos informacijos ir pan., jis pažeidžia jam kaip valdymo organui, o ne darbuotojui nustatytą pareigą, todėl jam taikoma civilinė atsakomybė.

12. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, kuriam taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, jog turi imperatyvią pareigą saugoti įmonės dokumentus ir turtą, o iškėlus bankroto bylą, visus dokumentus ir turtą perduoti bankroto administratoriui. Atsakovas neabejotinai žino pareigą perduoti turtą ir dokumentus, kadangi įsakymas perduoti turtą ir dokumentus atsakovo gyvenamosios vietos adresu buvo siųstas ne kartą, taip pat apie įmonės bankrotą yra skelbiama viešai. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties, atsakovui buvo skirta bauda už teismo įpareigojimų perduoti įmonės turtą bei dokumentus nevykdymą. Duomenų, jog po šios nutarties atsakovas būtų įvykdęs savo pareigą, byloje nėra. Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nevykdant pareigų organizuoti turto apskaitą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą įgaliotiems asmenims.

13. Byloje nustatyta, kad paskutinis bankrutavusios įmonės balansas, kuris buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui buvo 2020 m. gruodžio 31 d. už 2020 metus. Pagal šio balanso duomenis matyti, kad ieškovė turėjo turto už 174 117 Eur. Šį turtą sudarė materialus ilgalaikis turtas, atsargos, per vienerius metus gautinos sumos ir kitas trumpalaikis turtas. Atsakovas bankroto administratoriui nepateikė jokio naujesnio įmonės balanso bei neperdavė jokių įmonės dokumentų. Esant tokiai situacijai paskutinio žinomo balanso duomenys laikytini išsamiais, pagrįstais bei įrodančiais atsakovo padarytos žalos dydį. Kaip minėta atsakovas jokio turto nemokumo administratoriui neperdavė bei nepateikė duomenų, kurie paneigtų, jog įmonė turto neturi. Todėl įmonės patirtą žalą sudaro paskutiniame balanse apskaityto turto praradimas. Turtas negali būti realizuotas bankroto procese. Iš viso šio turto realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų dengimui.

14. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

15. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013). Nagrinėjamu atveju, atsakovui elgiantis neprotingai, neatidžiai ir neišsaugojus bei neperdavus bendrovės turto, bendrovei buvo padaryta 174 117 Eur žala.

16. Tokiu būdu įvertinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovė įrodė visas atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygas (kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei žala), todėl ieškinys yra tenkinamas visiškai ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 174 117 Eur žala.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos (CK 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Ieškovė nepateikė prašymo jai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl ieškinį pateikiant buvo atleista nuo žyminio mokesčio apmokėjimo. Patenkinus ieškinį, 2281 Eur žyminis mokestis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

20. Teismas byloje patyrė 19,92 Eur pašto išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui bankrutuojančiai UAB „Indigo stilius“ (juridinio asmens kodas 303631358) iš atsakovo V. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 174 117 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis tūkstančius vieną šimtą septyniolika eurų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (174 117 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2281 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.