Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tilžės centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidrostatyba“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria perduota civilinė byla nagrinėti kitam teismui, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 10 000 Eur žalos atlyginimui, priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams kaip neteismingą pirmosios instancijos teismui.

9. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismingumą, kadangi atsižvelgiant į tai, jog ieškovės turtui buvo padaryta žala, ieškovė turi teisę savo pasirinkimu nesilaikyti CPK 29 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teismingumo taisyklės ir ieškinį reikšti pagal savo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis). Dar daugiau, šią teisę ieškovė taip pat turi ir dėl žalos padarymo vietos, kadangi darkomas žemės sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini). Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.

10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimo neišsprendė, tačiau skundžiama nutartimi bylą perdavė nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kaip priimtą pažeidžiant teismingumo taisykles.

12. CPK 29 straipsnyje numatyta bendroji teismingumo taisyklė, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčas yra kilęs iš deliktinės civilinės atsakomybės, nuostolių atlyginimo, todėl atsižvelgiant į tai, jog Juridinių asmenų registre atsakovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), byla teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams. Ieškovės vertinimu, ginčas kilęs dėl žalos padarymo turtui, todėl ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį pagal ieškovės buveinę arba žalos padarymo vietą.

14. Sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą esminę reikšmę turi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, kuris, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 10 000 Eur žalos atlyginimui. Kaip nustatyta iš ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, ieškovė įrodinėja, jog jos nuotolius sudaro 2 000 Eur bauda MB „Aitas“ už preliminarios sutarties sąlygų nevykdymą, tai yra ieškovė negalėjo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoti MB „Aitas“, kadangi žemės sklypas buvo užimtas atsakovei priklausančia technika bei kita įranga. Ieškovė taip pat nurodo, jog ieškovė patyrė netiesioginius nuostolius negauto nuomos mokesčio išraiška, nes atsakovė neteisėtai buvo užėmusi žemės sklypą. Todėl ieškovės netiesioginius nuostolius sudaro 8 000 Eur, tai yra tiek, kiek ieškovė būtų gavusi, jeigu ji būtų sudariusi žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovė papildomai nurodo, jog nuostolių dydis atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų, tai yra neteisėto žemės sklypo užėmimo rezultatas.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima sutikti su ieškove, jog ginčas kilęs iš žalos padarymo turtui, kadangi, nors ieškovė ir nurodo, jog žemės sklype pažeista veja ir kelio borteliai, tačiau nuostolių dydžio nesieja su turto apgadinimu, neįrodinėja būtent turtui padarytos žalos dydžio. Atsakovė nuostolius įvardija kaip tiesiogiai patirtas išlaidas (baudą) bei kaip negautas pajamas (nuomos mokestį) atsakovei neteisėtai užėmus ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Dėl šių priežasčių ieškinio teismingumui nustatyti ieškovė nepagrįstai vadovaujasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, kadangi šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinys pareikštas ne dėl žalos, padarytos asmenų turtui.

17. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, įvertinus tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimtinį teismingumą reglamentuojančių teisės normų bei nėra pateikta šalių susitarimo dėl sutartinio teismingumo, ieškinio atsakovei teismingumas nustatytinas pagal atsakovės buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre, vadovaujantis CPK 29 straipsniu.

18. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas (CPK 29 straipsnis, 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą.