Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2014-11-21 · Byla Nr. ATP-769-107/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
ATP-769-107/2014
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00969-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-769-107/2014Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00969-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.; 79.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIM AS2014 m. lapkričio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, kuriuo J. L., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nutarimu J. L. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014-06-04, apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,46 promilės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Apeliaciniame skunde J. L. teigia, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Apelianto nuomone, jo nekaltumą pagrindžiantis įrodymas turėjo būti policijos pareigūnų pateiktas vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau VPVS) pareigūnų tarnybinio automobilio judėjimo maršrutas, automobilio durelių, garso signalų, švyturėlių ir greičio padėčių statusai, užfiksuoti 2014-06-04 laikotarpiu nuo 17 val. iki 18.30 val. imtinai. Tačiau nė vienas iš prašytų transporto priemonės VPVS statusų nepateiktas. Nepateiktas ir prašytas garso įrašas, motyvuojant tuo, kad blogai veikė radijo ryšys, nors tokios aplinkybės, apelianto nuomone, kelia pagrįstų abejonių, kadangi (duomenys neskelbtini) gyvenvietė yra apsupta beveik visų mobilųjį ryšį teikiančių operatorių bokštų su juose įmontuotais siųstuvais ir bet kokio operatoriaus teikiamos paslaugos (ryšys) yra kokybiškos, nepriekaištingos. Teismui nebuvo pateiktas ir pareigūnų diktofonu darytas garso įrašas, kuriame aiškiai turėjo būti girdimas jo prašymas dar kartą patikrinti jo girtumą, taip pat turėjo būti girdimas pokalbis apie jam pareigūnų duotą leidimą pačiam parvažiuoti automobiliu.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, J. L. teigimu, apylinkės teismas privalėjo vertinti tiek policijos pareigūnų surinktos administracinės bylos medžiagą, tiek teisminio nagrinėjimo metu papildomai surinktą ir pateiktą administracinės bylos medžiagą, jas turėjo palyginti tarpusavyje ir pašalinti prieštaravimus. Tačiau, priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų surinkta medžiaga, visiškai nevertino teismo metu paaiškėjusių aplinkybių bei surinktų papildomų įrodymų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismui pateiktoje administracinėje medžiagoje buvo tik vieno pareigūno – R. R. – tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė tik tiek, kad buvo sustabdytas jo automobilis ir jam nustatytas lengvas girtumas. Jokių kitų aplinkybių, kurias šis pareigūnas parodė teisme, tarnybiniame pranešime nenurodė. Pareigūno parodymų objektyvumu verčia abejoti ir tos aplinkybės, kad teismo posėdyje šis pareigūnas įtartinai smulkiai prisiminė jam naudingas aplinkybes, o tokių aplinkybių kaip apelianto pasakymo, kad jis ką tik išgėrė skardinę alaus, kad prašė dar kartą leisti pasitikrinti girtumą, prisiminti negalėjo. Apelianto nuomone, kritiškai turėjo būti vertinta ir ta aplinkybė, kad pareigūnas teigė, jog jis jam sakė, kad eis ieškoti, kas parvarys automobilį, nes pats pareigūnas teisme vis dėlto pripažino, kad jį atvežė atgal prie automobilio, atidavė raktus, tai turėjo būti besąlygiškai suprantama kaip leidimas važiuoti pačiam. Teismo posėdyje R. R. aiškiai pareiškė, kad pakartotinai pasitikrinti girtumo neleido, kadangi jis to daryti neprivalėjo. J. L. įsitikinimu, pats faktas, kad parodymus apie galbūt padarytą pažeidimą duoda policijos pareigūnas, dar besąlygiškai neduoda pagrindo jo parodymus laikyti visiškai teisingais ir vienareikšmiškai jais remtis kaip įrodymu. Tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima nustatyti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Šalies argumentai

J. L. nurodo, kad teismui pateiktoje administracinėje byloje pareigūnės G. V. tarnybinio pranešimo nebuvo, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo jos ir pareigūno R. R. duotų parodymų esminiai prieštaravimai. R. R. teigė, kad apeliantą nuvežė prie automobilio, bet transporto priemonės vairuoti neleido, o G. V. aiškiai parodė, kad jie niekur apelianto nevežė, paliko jį sodybos kieme. Šių ir kitų parodymų neatitikimas suponuoja mintį, kad teisme duoti pareigūnų parodymai prieštaringi, nesiskiria tik kai kurios, galbūt, prieš teismo posėdį aptartos detalės, todėl, apelianto nuomone, šie parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir neabejotinai jo kaltę pagrindžiantys įrodymai.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad priešingai, nei teigė policijos pareigūnai, jis su jam nustatytu girtumu nesutiko, savo kaltės nepripažino, o pasirašė ten, kur jam buvo liepta, taip pat pasirašė ir ant girtumo nustatymo šaknelės, t. y. dėl to, kad susipažino su alkotesterio parodymais, o ne dėl to, jog vairavo neblaivus. J. L. nuomone, logiška būti teigti, kad, jei jis būtų sutikęs su jam pateiktu kaltinimu, dar kartą pareigūnų pasitikrinti girtumą būtų neprašęs, pareigūnai tikrai nebūtų atgal atvežę prie automobilio ir nebūtų leidę automobilį parvairuoti pačiam.

J. L. nurodo, kad jis teismo posėdyje parodė, jog jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams iš karto pasakė, kad ką tik išgėrė alaus skardinę. Apelianto tvirtinimu, „sakinys „ką tik“ lietuvių kalboje turėtų būti suprantamas kaip veiksmas, neužimantis laiko tarpo, o jei ir yra kažkoks laiko tarpas, tai jis labai mažas, įvykęs prieš akimirką.“ Nuo parduotuvės iki tos vietos, kur apeliantas buvo sustabdytas, yra apie 100 metrų. Automobiliu įveikęs šį atstumą, jis ir buvo sustabdytas, o tai galėjo užtrukti ne daugiau kaip vieną minutę. Apelianto tvirtinimu, niekuo objektyviai nepagrįstas pareigūnų teiginys, kad jis automobilyje ilgai ieškojo dokumentų. Tokie pareigūnų parodymai teismui leido susidaryti prielaidą, kad dokumentų buvo ieškoma apie 10–15 minučių, tas laikas buvo įskaitytas į laiko tarpą nuo alaus pavartojimo iki girtumo nustatymo. J. L. teigia, kad jis dokumentų automobilyje ilgai neieškojo, žinojo, kad jie visada yra dėtuvėje arba už atlošo virš priekinio stiklo, bet pažiūrėjęs, jų ten nerado, todėl pareigūnams pasakė, kad dokumentai yra namuose. Visi šie jo veiksmai netruko nė keleto minučių. Apelianto nuomone, apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į vieną reikšmingą aplinkybę – jo automobilio sustabdymo laikas yra užfiksuotas 17.25 val. Tuo pačiu metu jam surašytas ir pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Girtumas nustatytas 17.47 val., tai yra nušalintas nuo vairavimo 22 minutėmis anksčiau, negu buvo nustatytas girtumas. Apelianto nuomone, pareigūnas, neturėdamas objektyvių duomenų dėl jo girtumo, pirma surašė pranešimą dėl nušalinimo nuo vairavimo, o paskui tik nustatė girtumą, taip pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus.

Pasinaudojus interneto tinklalapiu „Maps.lt“ ir suvedus policijos pareigūnų pateiktas tarnybinio automobilio koordinates, apimančias rytų ilgumą ir šiaurės platumą, apelianto tvirtinimu, pareigūnų nurodytu jo automobilio sustabdymo laiku, t. y. 17.25 val., jų tarnybinis automobilis buvo (duomenys neskelbtini) . Atstumas iki sustabdymo vietos yra 12,6 kilometro. Analizuojant pateiktas koordinates, matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją ties jo namais pareigūnų tarnybinis automobilis pravažiavo 17.46 val., o girtumas pagal alkotesterio šaknelę jam nustatytas 17.47 val. Šie duomenys, apelianto įsitikinimu, akivaizdžiai parodo pareigūnų suinteresuotumą įrodyti teismui, kad automobilis buvo sustabdytas jų nurodytu laiku, nes priešingu atveju būtų pažeista alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija bei kiti norminiai aktai. Toliau analizuojant koordinates, matomas automobilio maršrutas į jo sodybą, pareigūnų tarnybinis automobilis ilgą laiko tarpą stovi sodyboje (pažeidimo forminimas), paskui koordinatės vėl kartojasi, tai, apelianto nuomone, patvirtina, kad pro tą pačią vietą – pro jo namus važiuota antrą kartą link parduotuvės. Šių koordinačių išsami analizė parodo, kad 17.46 val. policijos pareigūnai, atvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą ir sustabdę apelianto automobilį, jau 17.47 val. nustatė girtumą. J. L. įsitikinimu, atitinkamų matavimų prietaisų užfiksuoti leistino maksimalaus alkoholio kiekio viršijimo rezultatai negali būti pagrindiniu ir patikimu įrodymu. Duomenys gali būti laikomi neteisėtai gautais, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių. Šiuo atveju, apelianto įsitikinimu, svarbu tai, kad teismas nesilaikė administraciniame procese taikomos įrodymų pakankamumo taisyklės. Pažymi, kad administraciniame procese, skirtingai nei civiliniame, nesiremiama tikimybių pusiausvyros principu, taigi tai, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, teismas gali pripažinti tik tuomet, kai užtenka tai patvirtinančių įrodymų.

Šalies argumentai

J. L. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, jam administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. Lukošius mano, jog policijos pareigūnai, užfiksuodami J. L. pažeidimą, jokių teisės aktų nepažeidė, J. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašo jį atmesti, skundžiamą nutarimą palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsniu numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69 punkte nurodyta, kad policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama vairuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena (69.1. punktas).

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), 3 punkte (su 2009-06-17 pakeitimais, Žin., 2009, Nr. 76-3123 (2009-06-27) nustatyta, kad „Asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai ir kiti teisės aktai nustato kitaip).“

Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 punktas). Šiose taisyklėse neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas). Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 6.3. punktas).

Tarnybiniame pranešime Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis R. R. nurodė, kad 2014-06-04 17.25 val. (duomenys neskelbtini), sustabdžius automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas J. L. vairavo automobilį neblaivus, jam nustatytas 0,46 promilės girtumas (b. l. 3).

Tarnybiniame pranešime nurodytas automobilio sustabdymo faktas, tarnybinis pranešimas neišsamus, dėl kokių priežasčių buvo patikrintas J. L. neblaivumas, nenurodyta.

Teismo posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad, pravažiuojant pro parduotuvę, jis matė, kad J. L. turėjo rankoje skardinę alaus, dairėsi. 17.25 val., sustabdžius J. L. vairuojamą automobilį, buvo liepta pateikti dokumentus, kurių jis neturėjo. Įtarus, kad J. L. yra neblaivus, jam buvo liepta eiti į tarnybinį automobilį, ten buvo patikrintas jo neblaivumas. Viskas užtruko apie 15 minučių. J. L. sakė, kad yra išgėręs alaus, tačiau prieš kiek laiko gėrė alų, neminėjo. Kadangi J. L. pasakė, kad gyvena arti sustabdymo vietos, jis buvo nuvežtas pasiimti dokumentų. Prie parduotuvės geriančio alų J. L. liudytojas nematė. Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo buvo nurodytas J. L. vairuoto automobilio sustabdymo laikas, t. y. jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo iškart po to, kai buvo įtarta, jog jis yra neblaivus, tačiau šis pranešimas buvo surašytas jau po neblaivumo patikrinimo. J. L. buvo išaiškinta, kad vairuoti negali (b. l. 47–48).

Teismo posėdyje liudytoja G. V. patvirtino, kad nuo tos vietos, kur stovėjo jų tarnybinis automobilis, buvo matoma parduotuvė ir J. L. automobilis, matė, kad prie parduotuvės J. L. rankoje laikė alų. Jam pradėjus važiuoti, buvo nutarta jį sustabdyti. Paprašius vairuotojo dokumentų, kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus. J. L. dokumentų su savimi neturėjo, jam buvo liepta eiti į tarnybinį automobilį, ten jam buvo nustatytas neblaivumas. Nuo sustabdymo iki neblaivumo patikrinimo buvo praėję 15 minučių (b. l. 48).

Iš liudytojų R. R. ir G. V. parodymų matyti, kad jie J. L. matė prie parduotuvės, laikantį rankoje alų. J. L. nuvažiavus nuo parduotuvės, netrukus jį sustabdė. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. L. buvo sustabdytas iš anksto numačius, kad jis gali būti gėręs alaus.

Paaiškinime J. L. neneigė, kad automobilį vairavo, išgėręs alaus (b. l. 2).

Teismo posėdyje J. L. patvirtino, kad prie parduotuvės per 2–3 minutes išgėrė 0,3 litro 4,7 procento stiprumo alaus, parūkė ir iškart sėdo į automobilį bei pradėjo važiuoti. Nuvažiavus nuo parduotuvės 100 metrų, jį sustabdė policijos pareigūnai, paprašė dokumentų, kurių jis su savimi neturėjo. Tada jį pasikvietė į tarnybinį automobilį, pasakė, kad reikės pūsti. J. L. policijos pareigūnams sakė, kad buvo ką tik išgėręs alaus, tačiau policijos pareigūnas R. R. pasakė, kad vis tiek reikės pūsti. Alkotesteriu buvo nustatytas 0,46 promilės neblaivumas. Tada policijos pareigūnai nuvežė jį iki namų, ten jis paėmė dokumentus. J. L. paprašė leisti dar kartą pasitikrinti neblaivumą, tačiau policijos pareigūnai neleido. Namo kieme surašė protokolą, atidavė raktelius ir pasakė, kad jis gali važiuoti parsivaryti automobilį (b. l. 47).

Iš asmens blaivumo testo kvito duomenų matyti, kad 2014-06-14 17.47 val., patikrinus J. L. girtumą (neblaivumą) prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE 0407, matuoklis parodė 0,46 promilės (b. l. 4). Alkotesterio kvite žodžiu „Sutinku“ J. L. alkotesterio duomenų nepatvirtino. Spausdintuvu atspausdintame kvite apie alkotesterio rodmenis tėra tik J. L. parašas, kuris patvirtina tik tai, kad su alkotesterio rodmenimis jis buvo supažindintas.

Administracine tvarka nubaustas J. L. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo girtumas buvo pradėtas matuoti nesilaikant alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos, t. y. anksčiau, negu praėjo 15 minučių po to, kai jis išgėrė 0,3 litro 4,7 procento stiprumo alaus.

2014-05-13 policijos pareigūnė G. V., įvykio metu tikrinusi J. L. neblaivumą, yra susipažinusi su „Alcotest 6810“ naudojimo techninėmis instrukcijomis, matavimo priemonės sertifikatu (b. l. 20), todėl alkotesterio naudojimo instrukcijas žinojo.

Iš liudytojų R. R. ir G. V. parodymų teisme matyti, kad apie tai, kada, kur, kiek ir ko J. L. gėrė, nesidomėjo, tačiau tvirtino, kad 15 minučių tikrai praėjo.

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad J. L. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo 2014-06-04 17.25 val. (b. l. 6), t. y. dar prieš jo neblaivumo patikrą. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo užfiksuota, kad 17.25 val. J. L. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, t. y., kai neblaivumo duomenys dar nebuvo žinomi.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylose dėl neblaivių asmenų vairavimo vienas iš pagrindinių įrodymų yra alkotesterio patikros rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, tai kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą.

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad J. L. nuo transporto priemonės vairavimo buvo nušalintas 2014-06-04 17.25 val., o jo neblaivumas nustatytas tik 17.47 val. Kad sustabdytas J. L. labai ilgai ieškojo dokumentų, nenustatyta. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad J. L. policijos pareigūnams dėl alaus gėrimo prisipažino iš karto, kai tik buvo sustabdytas ir buvo pareikalauta pasitikrinti blaivumą, kaip nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad policijos pareigūnai J. L. blaivumą tikrino nesilaikydami alkotesterio naudojimo instrukcijos, o pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo nurodė ankstesnį laiką, negu nustatė J. L. neblaivumą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame svarbu užfiksuoti visas įvykio aplinkybes tiksliai ir teisingai, kad nekiltų abejonių. Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad J. L. neblaivumas buvo tikrintas 2014-06-14 17.47 val., o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. L. neblaivus vairavo 17.25 val.

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARYE 0407, kuriuo policijos pareigūnas tikrino J. L. neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 1621500 matyti, kad šio matuoklio patikra atlikta 2014-04-02, patikros sertifikatas galiojo iki 2014-10-01, jo matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,00 iki 4,00 laipsnio promilės, gali būti plius minus 0,017 procento (b. l. 5). Nustatytą 0,46 promilės girtumą sumažinus tariama 0,017 procento paklaida, J. L. girtumas patikrinimo metu 17.47 val. buvo ne mažiau kaip 0,459 promilės ir leistiną 0,4 promilės neblaivumo laipsnį viršijo nežymiai.

Remdamiesi konkretumo neužtikrinančiais duomenimis, esant griežtiems alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos reikalavimams, vadovautis pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo nurodytu laiku policijos pareigūnai negalėjo, nes to, kad alkoholio koncentracija J. L. iškvėptame ore buvo pradėta matuoti praėjus 15 minučių nuo to momento, kai J. L. išgėrė alkoholio, šie duomenys nepatvirtina. Niekuo nepaneigtas J. L. aiškinimas, kad jo blaivumas (girtumas) buvo patikrintas tuoj pat, kai policijos pareigūnai jo automobilį sustabdė, kad iki to laiko nuo tada, kai jis išgėrė alaus, 15 minučių nepraėjo. Kad parduotuvė buvo netoli tos vietos, kurioje buvo sustabdytas J. L., nepaneigė ir policijos pareigūnai.

Kadangi J. L. neblaivumo patikrinimas kelia pagrįstų abejonių, šis veiksmas buvo atliktas nesilaikant alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimų, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas automobilio vairavimo laikas, esant J. L. neblaiviam, prieštarauja neblaivumo patikrinimo laikui, atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės, kurių nebegalima panaikinti, vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, J. L. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nutarimas naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nutarimą J. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti, J. L. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarimas neskundžiama.

Teisėjas Stasys Valužis