Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1837-345/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-24Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-09-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-24
Bylos Nr.
2S-1837-345/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38850-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
SB „Šeškinė“
Atsakovas
UAB „Energijos valdyba“, UAB „Planai“, VĮ „Registrų centras“
Trečiasis asmuo
K. P., V. B., K. B., D. M., D. S., Kredito unija „Sostinės kreditas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Paleko Archstudija“, L. O., Danske Bank A
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1837-345/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38850-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos 110.2.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo SB „Šeškinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimu civilinėje byloje pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ ieškinį atsakovams UAB „Energijos valdyba“, UAB „Planai“, VĮ „Registrų centras“ dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys K. P., V. B., K. B., D. M., D. S., Kredito unija „Sostinės kreditas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Paleko Archstudija“, L. O., Danske Bank A/S filialas Lietuvoje, AB DNB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas SB „Šeškinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė įpareigoti atsakovą UAB „Energijos vadyba“ per 3 mėnesius perstatyti (ar pertvarkyti) (duomenys neskelbtini) pastatytą namą taip, kad jis atitiktų projektą ir kitus statybą leidžiančius dokumentus. Ieškovo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-27 nutartimi ieškovo ieškinį tenkino ir uždraudė atsakovui UAB „Energijos vadyba“ parduoti, dovanoti, išnuomoti ar kitu būdu perleisti (duomenys neskelbtini)pastatytą namą ar dalį šio namo patalpų.

Šalies argumentai

Ieškovas 2015-01-29 prašymu taip pat taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – pastato, vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant parduoti, padovanoti, išnuomoti ar kitu būvu perleisti tretiesiems asmenims areštuotą turtą ar jo dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-11 nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui UAB „Energetikos vadyba“ priklausančias namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis uždraudžiant atsakovui parduoti, padovanoti, išnuomoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims vis areštuotą turtą ar jo dalį.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Energijos vadyba“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, ne mažesnių kaip 75 919,20 Eur sumai, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Prašymą grindė šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principų pažeidimu, negalėjimo savo namo dalies perduoti pirkėjai, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu, negalėjimo paduoti turtą, ilgų bylų nagrinėjimo teismuose terminu, ieškovo negalėjimu atlyginti ieškovo patiriamus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-25 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui UAB „Energijos vadyba“ priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini)dalis, uždraudžiant atsakovui parduoti, dovanoti, išnuomoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims visą areštuotą turtą ar jo dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ieškovas prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad dėl nekilnojamojo turto sandorio sudarymo galiojant turto areštui atsakovas pats prisiėmė riziką, dėl ko galėjo atsisakyti priimti iš pirkėjo pinigus. Atsakovas ilgą laiką nevykdė nutarčių dėl turto arešto, dėl ko pats sau sukėlė nuostolius. Taip pat nurodė, jog atsakovo nuostoliai galėtų teisiškai sudaryti ne daugiau nei kelis tūkstančius eurų, be to, S/B „Šeškinė“ sudaro net 310 narių, kurie moka pastovius narystės mokesčius ir kurie naudojami išimtinai bendrijos reikmėms, todėl ieškovas savo sąskaitoje turi pakankamai lėšų, kad galėtų padengti kelių tūkstančių eurų atsakovo įrodytus nuostolius, todėl netgi priėmus galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą nebus apsunkintas ir nepasidarys neįmanomas šio sprendimo vykdymas, be to, atsakovas yra bendrijos narys ir taip pat privalo mokėti narystės mokesčius ieškovui ir tuo atveju, jeigu teismas priimtų ieškovui galimai nepalankų sprendimą, atsakovas galėtų gauti dalinę kompensaciją tiesiog nemokėdamas narystės mokesčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovo UAB „Energijos vadyba“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tenkino iš dalies – įpareigojo ieškojo per 3 darbo dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įnešti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 33 263,14 Eur sumą; likusioje dalyje prašymą atmetė. Teismas sutiko su atsakovo argumentais dėl ieškovo teisinio statuso, bendrijos finansinės padėties ir konstatavo, jog yra didelė tikimybė, jog ieškovas neturės pakankamai finansinių galimybių atlyginti atsakovo patirtus nuostolius galimai atmetus ieškinį. Atsižvelgęs į bylų nagrinėjimo statistiką pirmos instancijos teisme ir į tai, kad ši civilinė byla nagrinėjama apie šešis mėnesius, pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu stadija buvo baigta, byloje yra paskirtas antras posėdis, atsakovo prašymą dėl nuostolių dydžio tenkino iš dalies – galimų nuostolių užtikrinimo laikotarpį susiejo su vienerių metų bylos nagrinėjimo trukme ir laikė, jog atsakovo nuostoliai sudaro 15 514,058 Eur sumą. Teismas taip pat laikė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių 44891,10 Eur nuostolių dydį, nes nėra įrodymų apie L. O. sumokėtas sumas pagal sutartį, taip pat duomenų apie tai, kad L. O. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Įvertinęs tai, kad apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas sužinojo 2015-01-06, teismas padarė išvadą, kad atsakovo kaštams, susidariusiems už laikotarpį nuo 2014-11-27 iki 2015-01-06, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neturėjo jokios įtakos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas SB „Šeškinė“ prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai bloga, laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su atsakovo bankroto rizika. Iki 2014-11-27 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turėjo įsiskolinimų AB „Lesto‘, UAB „Omnitel“, Seesam Insurnce AS Lietuvos filialui bei AB „Lietuvos dujos“. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas 2014 m. birželio – gruodžio mėnesiais pardavė 4 butus name skirtingiems pirkėjams, todėl atsakovas turėjo gauti pakankamai pajamų, kurias galėjo panaudoti susidariusių skolų apmokėjimui. Atsakovas galima tyčia vykdo nuostolingą veiklą ir tariamus nuostolius stengiasi dirbtinai paaiškinti pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas nevertino, jog atsakovo patiriamos sąnaudos, kurias be kitų nurodė ir Advokatų kontoros Varul teisines paslaugas, už kuria mokėjo su atsakovo įmone giminystės ryšiais susiję fiziniai asmenys. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo patiriamų sąnaudų bei 2014-11-27 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Bendrovių patiriamos sąnaudos nėra automatiškai pripažįstamos bendrovių nuostoliais, atsakovo patiriamos sąnaudos būtų buvusios nepriklausomai nuo to, ar turtas areštuotas ar ne. Teismas nevertino, kad įmonės vadovui yra pareikštas ieškinys dėl neteisėtai pastato namo, o patirtos sąnaudos kitose bylose nėra tiesiogiai susijusios su 2014-11-27 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismo nutartis taip pat yra nemotyvuota, kadangi išsamiai nepaaiškino, kodėl remiasi CK 6.210 straipsniu vertinant atsakovo patirtus nuostolius. Atsakovas apskaičiuodamas galimus patirti nuostolius nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-455/2015 ir Nr. 2-358/2009, kadangi bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Atsakovo vardu nėra sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartys, dėl ko nėra pagrindo tvirtinti, jog atsakovas ateityje patirs nuostolius. Atkreipia dėmesį, jog CPK neįpareigoja teismo tenkinti iš dalies pateikto prašymo dėl galimų patirti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kadangi teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą turi arba atmesti arba tenkinti šalies prašymą dėl nuostolių užtikrinimo. Pažymi, jog teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl galimų nuostolių užtikrinimo laikotarpis turi būti susietas su vienerių metu bylos nagrinėjimo trukme. Teismas taip pat netinkamai taikė procesines teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą, faktines aplinkybes nustatė remdamasis netiesioginiais įrodymais. Teismas rėmėsi atsakovo pateiktomis buhalterinėmis pažymomis, kurios negali pagrįsti atsakovo patirtų sąnaudų. Teismo nustatytas 3 dienų terminas sumokėti nutartyje nurodytą sumą yra neįvykdomas. Neįvykdžius nutarties ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būtų sukeltas pavojus viešajam interesui, kadangi šiuo metu atsakovas siekia parduoti atskiras pastatyto namo patalpas ir jau yra parduotos 4 name atskiros patalpos, o pirkėjai gali būti apgauti, kadangi įsigytos patalpos negalėtų būti pripažintos butais, prie namo nėra pakankamai vietos suformuoti parkavimo vietoms. Pardavus patalpas atsakovas galėtų likviduoti bendrovę, kuri išvengtų atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Teismui leidus atsakovui prekiauti butais, teismui tektų nuolat įtraukti naujus trečiuosius asmenis į bylos nagrinėjimą. Atsakovas teikė tris prašymus parašytumus užtikrinti nuostolius, kurių teismas netenkino ir apeliacinis teismas paliko nutartis nepakeistomis, todėl apylinkės teismas neturėjo iš esmės pakeisti savo ankstesnės pozicijos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Energijos vadyba“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad savo prašymuose prašė kelis kartus taikyti nuostolių užtikrinimą, bet teismas jų nenagrinėjo. Atsakovo bloga finansinė padėtis susidarė dėl ieškovo reikalavimu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Negalėdamas disponuoti turtu, atsakovas negali atlikti jokių sandorių, dėl ko negalėjo gauti pajamų, o patiriami kaštai išliko, kuriuos sudaro: draudimo sąnaudos, darbuotojų darbo užmokesčių darbo sąnaudos, elektros sunaudojimas, palūkanos už kreditą, baudos ir delspinigiai – viso 23 003,11 Eur per laikotarpį nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki prašymo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą pateikimo teismui dienos. Tarp atsakovo patiriamų veiklos sąnaudų ir ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja tiesioginis ryšys, nes išlaidos apima tik būtinuosius atsakovo egzistavimo kaštus, nes negalint disponuoti turtu, atsakovas yra sustabdęs bet kokius neprivalomus mokėjimus tretiesiems asmenims. Creditinfo kaupiama informacija ir negatyvūs rodikliai apie atsakovą atsirado po pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas nepagrįstai kritikuoja atsakovo buhalterines pažymas, o reikalavimas pateikti atsakovo sąskaitų ir pavedimo kopijas neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų, atsakovas pateikė susistemintą ir apibendrintą informaciją. Prašydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovo rėmėsi nuoseklia ir išplėtota teismų praktika. Dėl prognozuojamos bylos nagrinėjimo trukmės atsakovas motyvavo viešai prieinama statistine informacija, byla itin sudėtinga ir bus greičiausiai nagrinėjama apeliacines ar kasaciniame teisme. Remiantis teismų praktika priemonių skyrimas neturi būti paremtas tiksliais ir konkrečiais nuostolių paskaičiavimais. Teismo nutarties, priešingai nei nurodo ieškovas, yra motyvuota, smulkiai pasisakyta dėl atsakovo prašymo ir ieškovo atsiliepimo į prašymą. Ieškovas turėtų prisiimti savo veiksmų pasekmes ir su tuo susijusią riziką, nes būtent ieškovas reikalavo teismo apriboti atsakovo teises disponuoti turtu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų, dėl kurių gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti, tačiau tam, kad teismas nustatytų tokių nuostolių užtikrinimą, pagal bylos duomenis turi būti realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), o atsakovas turi pateikti duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2008 ir kt.). Jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, teigdamas, jog areštavus nekilnojamąjį turtą, atsakovas negali jo perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko patiria nuostolius jo išlaikymui. Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui patiriamų sąnaudų sąrašą, iš kurio matyti, kad atsakovo sąnaudas sudaro draudimo, teisinės paslaugos, darbo užmokestis darbuotojams, elektros ir ryšio paslaugos, baudų ir delspinigių sąnaudos, palūkanos pagal suteiktą kreditą ir kt. Nurodydamas patiriamas išlaidas, atsakovas jų nepagrindė rašytiniais įrodymais. Prievolės mokėti nustatyto dydžio draudimo mokestį, darbo užmokestį darbuotojams, palūkanos pagal suteiktą kreditą, elektros ir ryšio paslaugos yra nustatyta įstatyme arba sutartyje ir tai nėra susiję su teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Jų nepritaikius, apelianto prievolė mokėti mokesčius, palūkanas ir kitus mokesčius neišnyktų. Tai, kad atsakovas valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kurį privalo išlaikyti negali būti vertinama kaip patiriami nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog, priešingai nei manė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjimo atveju negalima pagrįstai manyti, jog atsakovo patiriami nuostoliai atsirado dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi aplinkybė, jog rinkoje pakilo nekilnojamojo turto kainos nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir laikytini tik atsakovo deklaratyviais teiginiais (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat atsakovas buhalterinėje pažymoje nurodęs konkrečias baudų ir delspinigių sąnaudas nepateikė įrodymų, kad pavėlavus laiku apmokėti kažkurį iš nurodytų įsiskolinimų atsakovas būtų sumokėjęs tiekėjui ar kitam trečiajam asmeniui baudą/delspinigius ir taip patyręs realius nuostolius arba juos turės sumokėti ateityje. Tuo tarpu atsakovo nurodomas argumentas dėl nuostolių užtikrinimo, kad 2014-11-27 pasirašyta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurių sąlygų neįvykdžius, atsakovas patirtų nuostolių, taip pat nepagrįstas, kadangi susitarimas dėl netesybų preliminariojoje sutartyje per se nereiškia pareigos šias netesybas mokėti. CK 6.165 straipsnio 4 dalies norma pareigą atlyginti nuostolius sieja su nepagrįstu šalies atsisakymu ar vengimu sudaryti pagrindinę sutartį, tuo tarpu sutarties nesudarymas dėl atsakovo atžvilgiu teismo nutartimi taikytų apribojimų teismų praktikoje nėra vertinamas kaip nepagrįstas vengimas ar atsisakymas sudaryti sutartį, todėl pakankamai abejotina tokioje situacijoje ir nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-349/2013).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė tikimybės, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas, o, kaip minėta, pagal teismų praktikoje suformuluotas nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo taisykles, abiejų sąlygų visuma yra būtina. Vien tik atsakovo nurodoma aplinkybė, jog sodininkų bendrijos turtą sudaro tik bendrijos narių mokesčiai ir tiksliniai įnašai ir nuostolių sumokėjimas ieškovui tikėtina būtų neįmanomas, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas susidariusių nuostolių nebus finansiškai pajėgus padengti ar vengs tuos nuostolius atlyginti. Priešingai, trumpo termino skundžiamoje nutartyje nurodytai sumai įnešti nustatymas, gali lemti jos neįvykdymą, dėl ko būtų pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas atsakovo atžvilgiu, o atsakovui pardavus ginčo name butus, būtų neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo apsaugoti ieškovo turtinius interesus (CPK 144 str. 1d.). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nuostolių dėl namo arešto atsiradimo. Atitinkamai tokiu atveju konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė ir nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas sąlygas. Konstatavus, kad atsakovo prašymas šių sąlygų neatitinka, jis tenkintas nepagrįstai.

Nustačius, kad neegzistuoja nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo tikimybė, bylos nagrinėjimo trukmė neturi esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui, kadangi, kaip nurodyta, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o ne paremtas prielaidomis ir spėliojimais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo grėsmę, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti tenkinamas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Todėl ieškovo SB „Šeškinė“ atskirasis skundas tenkinamas skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – netenkinamas atsakovo UAB „Energijos vadyba“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį ir netenkinti atsakovo UAB “Energijos vadyba” prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis