- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-11-04
- Bylos Nr.
- e1-1090-729/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38041-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungės) prokuroro Mindaugo Vilniaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą statybos sektoriuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:
2022 m. spalio 5 d., apie 22:00 val., R. Š., Klaipėdos rajono savivaldybės ribose, Vėžaičių seniūnijoje, kelyje Nr. 166 Plungė-Vėžaičiai, 29 km, vairavo automobilį „BMW 330“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,61 promilių neblaivumas.
Iš įtariamojo R. Š. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis „BMW 330“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso jo dvyniui broliui E. Š., kuris leidžia jam juo naudotis. 2022-10-05 apie 07:30 val. R. Š. šiuo automobiliu iš namų atvažiavo į sodų aikštelę Gargžduose, kur susitiko su keliais bendradarbiais, su kuriais kita darbine transporto priemone buvo nuvežti į statybos objektą. Darbus baigė apie 14:00-14:30 val., po to šiuo automobiliu pervažiavo į Vėžaičių mstl., pastatė jį prie bažnyčios esančioje aikštelėje ir su bendradarbio automobiliu nuvažiavo į jo sodybą, kur 2 – valandas darbavosi ir vartojo alkoholį. Nesijautė apsvaigęs, gerai orientavosi aplinkoje. Po darbų jie grįžo atgal į Vėžaičių mstl., kaip sėdo vairuoti ir kur važiavo – nepamena, atsimena, kad sėdėjo šiame automobilyje, vairuotojo vietoje bendradarbio nuosavo namo kieme, kur kartu su bendradarbiu gėrė dar alkoholio. Nepamena, kaip išvažiavo iš bendradarbio kiemo, tačiau pamena, kad kažkuriuo metu kažkas jam suko rankas ar jį kažkur spaudė, po to sėdėjo policijos automobilyje ir pareigūnai prašė dokumentų, klausė adreso, kur gyvena, kieno automobilis. Daugelio įvykio aplinkybių neatsimena dėl girtumo, bet neneigia, jog galėjo važiuoti su automobiliu „BMW 330“, nes niekas kitas šiuo automobiliu negalėjo naudotis, raktelius turėjo tik jis. Dėl alkoholio poveikio galėjo elgtis neapgalvotai ir spontaniškai. Labai gailisi dėl savo elgesio (b. l. 75–79, 82–84).
Iš Klaipėdos AVPK Rietavo PK tyrėjo L. D. 2022 m. spalio 6 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. spalio 5 d. 22:18 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad Klaipėdos rajono kelyje Nr. 166 nuo Vėžaičių link Tilvikų kaimo labai neblaivus vyriškis su automobiliu „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į griovį. Pranešė pravažiuojantis asmuo, neprisistatė, mano, kad medikai nėra reikalingi, vairuotojas vaikšto aplink automobilį. Atvykus kelyje Plungė -Vėžaičiai 29 km rastas nuo kelio į pakelės griovį nuvažiavęs automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio rastas jaunuolis, kuris akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, sunkiai galėjo pastovėti ant kojų, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Kaip vėliau nustatyta, tai buvo R. Š.. Nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, bet kas vairavo nurodyti negalėjo. Šalia automobilio buvo pranešėjas V. R., iš kurio paimtas paaiškinimas. V. R. vairuojamame automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, kurio įvykio vietoje peržiūrėti ar paimti nebuvo galimybės, todėl susitarta, kad V. R. šį vaizdo įrašą išsaugos ir pateiks policijos pareigūnams. Nustatant R. Š. neblaivumo požymius, paaiškėjo, kad jis negali paeiti tiesia linija – pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). 23:18 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, ARKA-0056 R. Š. nustatytas 2,86 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu, 23:38 val., nustatytas 2,61 promilių neblaivumas. Automobilis UAB „OŽYS“ techninės pagalbos automobiliu nuvežtas automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 1–7).
Iš liudytojo L. D. parodymų nustatyta, kad jis nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir savo 2022 m. spalio 6 d. tarnybiniame pranešime ( b. l. 54–57).
Iš 2022 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „BMW 330“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Matomi automobilio apgadinimai (b. l. 18–26).
Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones nustatyta, kad automobilis „BMW 330“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso E. Š. (b. l. 29).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad keleivinio automobilio „BMW 330“ kaina su PVM 1670 Eur (b. l. 30).
Iš liudytojo V. R. parodymų nustatyta, kad 2022 m. spalio 5 d. apie 22:00 val. vairavo sunkiasvorę mašiną MAN, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Išsuko iš automagistralės į Vėžaičius ir pamatė ties parduotuve „AIBĖ“, esančios Vėžaičiuose, iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavusį BMW markės pilkos spalvos automobilį, kuris įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, važiavo neįsijungęs artimųjų šviesų, vingiuodamas po visą kelio važiuojamąją dalį. V. R. važiavo šiam automobiliui iš paskos, davė signalą šviesomis ir BMW vairuotojas įsijungė šviesas. BMW vairuotojui sustojus priešpriešinėje eismo juostoje, jis jį aplenkė ir, pavažiavęs apie kilometrą, sustojo ir paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112. Kai automobilį aplenkė, tiksliai matė, kad automobilyje sėdėjo vienas asmuo. Paskambinęs policijai jis apsisuko ir važiavo į vietą, kur minėtas BMW automobilis buvo sustojęs. Atvažiavęs pamatė, kad automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio. Ant kelio prie automobilio stovėjo akivaizdžiai neblaivus jaunuolis ir gėrė alų. Prie automobilio buvo sustoję ir pro šalį važiavę avarinės dujų tarnybos darbuotojai (b. l. 34–35).
Iš liudytojo P. Š. parodymų nustatyta, kad R. Š. ir E. Š. yra jo dvyniai sūnūs. Jie gyvena kartu su P. Š. ir sutuoktine jų namuose. Sūnui E. Š. nuosavybes teise priklauso automobilis „BMW 330“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tačiau jis davė šiuo automobiliu naudotis jam ir R. Š. (b. l. 38–40).
Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad R. Š. pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,86 promilių neblaivumas, o antruoju – 2,61 promilių neblaivumas (b. l. 62–63).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. Š. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis R. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis neteistas (b. l. 92–94), baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjęs (b. l. 95–97, 98). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys R. Š. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamasis prašo teismo jam leisti baudą sumokėti dalimis per dvejų metų laikotarpį, nes vykdo individualią veiklą, gauna nepastovias pajamas, vidutiniškai 600 Eur per mėnesį (b. l. 107-108). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nenumatyta teismo teisė nustatyti baudos mokėjimą dalimis, galima tik nustatyti ilgesnį nei įstatymo numatytą terminą baudai sumokėti. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, teismui jokios reikšmės neturi. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į protingumo principą bei bausmės paskirtį, nustato R. Š. dvejų metų terminą, per kurį jis privalo savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą.
Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.
Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.
Kaltinamasis prašo nustatyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones terminą vieneriems metams, nes gyvena kaime, dirba Klaipėdos rajone ir neturi galimybės grįžti į namus viešuoju transportu (b. l. 107-108). Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Ta aplinkybė, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga važiuoti į darbą bei kad šios teisės netekimas gali sukelti tam tikrus nepatogumus, R. Š. buvo žinoma, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jos nesulaikė. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad tokio pobūdžio poveikio priemonė R. Š. taikoma pirmą kartą (b. l. 92–94, 95–97). Įvertinus visa tai, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, R. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant dvejų metų terminą (BK 67 straipsnio 3 dalis ir 68 straipsnis).
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Automobilis „BMW 330“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R. Š. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, tačiau jis kaltinamajam nepriklauso, jo savininkas yra E. Š. (b. l. 29). Duomenų, kad šis asmuo būtų žinojęs, kad brolis vairuos neblaivus, ir davęs jam šią transporto priemonę tokiam nusikaltimui padaryti, byloje nesurinkta; nėra ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, todėl, vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, sprendžiamas jos rinkos vertės konfiskavimo klausimas.
Kaltinamasis prašo nustatant konfiskuotino turto vertę atsižvelgti į tai, kad automobilis yra senas, tokio automobilio kaina internetiniuose tinklalapiuose apie 1 100-1 300 Eur, tačiau savo poziciją pateikiančių įrodymų nėra pateikęs. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „BMW 330“ kaina su PVM 1670 Eur (b. l. 30). Atsižvelgiant į visa tai, R. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW 330“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1670 Eur (BK 67 straipsnio 3 dalis ir 72 straipsnis).
Kaltinamasis prašo išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos mokėjimo įvykdymo terminą kuo ilgesniam laikotarpiui (b. l. 107-108), tačiau BPK tokios galimybės nenumato; įsiteisėjus procesiniam sprendimui ją skirti, ši baudžiamojo poveikio priemonė perduodama antstoliui priverstiniam vykdymui (išieškojimui). Siekdamas sumažinti neigiamas priverstinio vykdymo pasekmes, R. Š. turėtų tartis dėl to su antstoliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (BBND) (3 000 Eur) baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam bausmę – 40 MGL (BBND) (2 000 Eur) baudą, nustatant sumokėti ją per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2022 m. spalio 7 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW 330“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1670 Eur.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti R. Š., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui kaltinamasis R. Š. per dvejus metus privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.