Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, pensininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK VPS PP tyrėjas A. Z. 2013 m. liepos 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 63P-2796087-13 dėl to, kad J. D. 2013 m. liepos 13 d. apie 16.50 val., viešoje vietoje - Vladipolio k., Kruonio sen., Kaišiadorių r., aktyviais veiksmais trukdė riboženklių atstatymo darbams, išplūdo necenzūriniais žodžiais A. L., įžeidžiančiai kibo prie G. L., aktyviais veiksmais bandė iš jo atimti kastuvą, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. dėl pažeidimo padarymo neprisipažino. Paaiškino, kad įvykio dieną ji pastebėjo jos sklype vaikštančius kaimynus A. L. bei G. L. bei nepažįstamus žmones. Pastebėjo, kad kaimynas turėjo kastuvą bei pagalį. Ji paprašė nepažįstamus prisistatyti, tačiau jai atsakyta, kad tai ne jos reikalas. Ji tikrai neleido jos žemės sklype kalti kuolų, taip ir pasakė A. L., tačiau šios neplūdo, necenzūrinių žodžių nevartojo. Teismo posėdžio, vykusio 2013-07-29, metu administracinėn atsakomybė traukiama J. D. teigė nevartojusi A. L. atžvilgiu žodžio „sutrauka“, o teismo posėdžio, vykusio 2013-11-18 metu, pripažino tokį žodį vartojusi, tačiau mananti, kad tai nėra necenzūrinis žodis. J. D. nurodė mananti, kad riboženklių be jos sutikimo bei žemėtvarkos specialistų leidimo kaimynai statyti neturėjo teisės, todėl ji ir neleidusi to padaryti. Taip pat nurodė, kad G. L. nestumdė, kastuvo neatiminėjo.

Nukentėjusioji A. L. teismo posėdžių metu paaiškino, kad 2013 m. liepos 13 d. vyko riboženklių atstatymo darbai, nes senieji riboženkliai sunaikinti. Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius rekomendavo atstatyti senuosius riboženklius, kadangi kitaip negali patvirtinti matavimų. Tai patvirtina 2013-05-03 Nacionalinės žemės tarnybos raštas. Sklypas priklauso jos dukrai G. S.. Įvykio dieną riboženklius atstatinėjo ji su sutuoktiniu G. L. bei matininke R. A. ir pastarosios padėjėju, dalyvavo jos sūnus Ž. L.. Atstatant paskutinį riboženklį kaimynė J. D. ėmė trukdyti atstatymo darbams. J. D. neleido dirbti, nes teigė, kad tai jos žemė. Matavimo darbai vyko ne J. D. žemės sklype, bet šalia kelio, kuris skiria jos ir kaimynės J. D. žemės sklypus. J. D. tampė už matavimo prietaiso, matininkė su padėjėju turėjo atsitraukti, negalėjo dirbti. Tuomet J. D. griebė už kastuvo, kurį laikė jos sutuoktinis G. L., bandė kastuvą atimti, tačiau nepavyko. J. D. ją išvadino „sutrauka“, kitais necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad neleis kasti. Ji paprašė sūnaus Ž. L., kad šis paskambintų į policiją, tačiau paskambinus pareigūnai nurodė konfliktą nuraminti patiems. Sūnus telefonu dalį konflikto nufilmavo. Riboženklis liko neįkastas, jie negali susitvarkyti kadastrinių matavimų.

Nukentėjusysis G. L. teismo posėdžių metu paaiškino, kad kaimynė J. D. trukdė riboženklių atstatymo darbus, kibo prie matininkų, griebė už matavimo prietaiso, matininkės padėjėjas turėjo atsitraukti. Taip pat J. D. kibo prie jo, stūmė jį, griebė už kastuvo, sakydama, kad neleis kasti savo žemės, nors riboženklių atstatymas vyko šalia kelio, o ne J. D. žemės sklype. J. D. jo sutuoktinę A. L. išvadino „sutrauka“ ir kitais negerais žodžiais, o ši ramino, aiškino, kodėl matuoja. Riboženklis liko neįkastas, nes J. D. nenusiramino.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. L. parodė, kad dalyvavo 2013 m. liepos 13 d. riboženklių atstatymo darbuose. Matininkė su matavimo prietaisu pagal koordinates ėjo prie kiekvieno esamo riboženklio, o jei kurio nebuvo, parodydavo vietą, kur reikia įkasti. J. D. visą laiką buvo šalia, komentavo veiksmus. Priėjus prie vietos, kurioje riboženklis neišlikęs kilo konfliktas. Jis pats viso konflikto nematė ir negirdėjo, nes buvo nuėjęs paimti riboženklio. Grįžęs su riboženkliu ir pamatęs, kad konfliktas jau yra kilęs, jis ėmė filmuoti. J. D. kalbėjo pakeltu tonu, vartojo keiksmažodžius, jį su tėvu išvadino „žulikais ir vagimis“, jo motiną vadino „sutrauka“. Jo motina stengėsi paaiškinti dėl sklypų ribų, keiksmažodžių nevartojo. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kad trukdoma riboženklių atstatymui, tačiau jam buvo patarta konfliktą nuraminti. Jis nuramino visus, visi kiti riboženkliai buvo atstatyti, išskyrus tą vieną.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K., Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė, parodė, kad Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešojo svarstymo metu sklypų savininkams buvo nurodyta atstatyti senuosius riboženklius, kurie buvo savininkų neišsaugoti. Matuodamas bei nustatydamas buvusių riboženklių vietą matininkas negali keisti sklypų ribų. Šioje byloje dalyvaujančių žemės savininkų sklypų faktinės ribos neatitinka senųjų matavimų. Jeigu įvykio metu ketinta atstatyti senuosius riboženklius į buvusią vietą, tuomet trukdyti darbams nebuvo pagrindo, o jei darbai buvo atliekami ne pagal senuosius matavimus, tuomet J. D. turėjo teisę neleisti kasti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N J. P., Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė, parodė, kad ji atliko žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę Vladipolio kaime. Ji nustatė, kad yra neišsaugoti G. S. bei J. D. sklypų riboženkliai. Savininkai buvo raštu įpareigoti atstatyti riboženklius.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. D. parodė, kad apie 2013 m. liepos 13 d. konfliktą sužinojo iš motinos J. D.. Motina jam paskambino, buvo šoko būsenoje, papasakojo, kad buvo puolama, kai neleido jos žemėje statyti riboženklių. Jis matė, kad riboženklis paliktas jo motinos dirbamoje žemėje, kaimynai savo sklypo ribas ketino praplėsti ir pastatė riboženklius ant kelio, todėl kelias susiaurėjo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. A. 2013 m. liepos 13 d. matavimus atsimena dėl kilusio konflikto. Matavimai buvo atliekami A. L. užsakymu, siekiant atkurti senuosius geodezinius matavimus. Matavimai vyko ne J. D. žemės sklype, todėl šiai apie tai nebuvo pranešta. J. D. matavimuose dalyvavo, kalbėjosi su užsakove A. L.. Konfliktas kilo tarp J. D. bei A. L., J. D. neleido įkasti vieno riboženklio, vyko užgauliojimas. Jos pačios niekas nestumdė, darbui netrukdė, tiesiog ji negalėjo įkasti riboženklio, nes iškilo prieštaravimai. Ar stumdė jos padėjėją pasakyti negali, nes nematė. Padėjėjas – jos sūnus T. A., šiuo metu gyvena užsienyje.

- A. L. 2013 m. liepos 13 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu (b.l. 5-7), nurodydama, kad 2013 m. liepos 13 d. apie 15.30 - 18 val. jos dukrai G. S. priklausančiame žemės sklype Vladipolio k., Kruonio sen., Kaišiaidorių r., vykusių riboženklių atstatymo darbų metu, kaimynė J. D. trukdė dirbti, pastoviai įžeidinėjo, plūdo, ją vadino „sutrauka“, kitais nešvankiais žodžiais, griebė už matavimo aparato, šį tampė, matininkei atsitraukus, ėmė stumdyti jos sutuoktinį G. L., griebė už kastuvo, kurį pastarasis laikė, norėjo ištraukti iš rankų;

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d.). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. administracinė atsakomybė kyla už nedidelį chuliganizmą, t.y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinio pažeidimo sudėtis yra formali. Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestų viešosiose vietose naudojimą, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, trikdančius visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų, todėl įvykio vieta – kelias tarp privačių žemės sklypų Vladipolio k., Kruonio sen., Kaišiadorių r., atititinka viešosios vietos apibūdinimą.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad konfliktai tarp A. L., G. L. bei J. D. tęsiasi jau kuris laikas. Šią aplinkybę patvirtino patys nukentėjusieji bei administracinėn atsakomybėn traukiama J. D.. Įvykio dieną konfliktinė situacija tarp J. D. bei A. L. kilo būtent J. D. iniciatyva, šiai neleidus atlikti žemės sklypo ribų matavimo bei riboženklių atstatymo darbų. Kad J. D. įžeidžiamai kibo prie A. L., vadino šią įžeidžiančiu žodžiu „sutrauka“, patvirtino nukentėjusiųjų paaiškinimai duoti ir administracinės bylos tyrimo (b.l. 5-7, 9) ir teismo posėdžių metu, liudytojo Ž. L. parodymai. Šią aplinkybę patvirtino ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama J. D. 2013-11-18 teismo posėdžio metu. Kad J. D. užgauliojo A. L., patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. A.. J. D. nurodė, kad viešosios tvarkos nepažeidinėjo, A. L. nevadino necenzūriniais žodžiais, prie G. L. nekibo, tik gynė savo nuosavybę, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnio dispozicijoje aprašytų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį, motyvai ir tikslai neturi reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių veikos teisinį vertinimą, kaip smulkų chuliganizmą, lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad J. D. su kaimynais A. L. bei G. L. aiškinosi asmeninius santykius, nustatyta neginčijamai, šios aplinkybės neneigia ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama J. D.. Nukentėjusiųjų parodymai nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, netikėti jais teismas neturi pagrindo, o administracinėn atsakomybėn traukiama J. D. parodymus keitė, iš pradžių kategoriškai neigė plūdusi A. L., vėliau vis dėlto pripažino, kad vadino ją įžeidžiančiais žodžiais. Pažymėtina ir tai, kad A. L. netik turėjo teisę atlikti žemės sklypo riboženklių atstatymo darbus, bet ir privalėjo tai padaryti, nes žemės sklypų savininkus tai įpareigojo padaryti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus specialistai (b.l. 17). Šią aplinkybę patvirtino byloje apklaustos liudytojos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus specialistės A. K. bei N J. P.. Be to, matavimo darbai vyko ne J. D. žemės sklype, o šalia kelio, kuris skiria pastarosios bei kaimyninį sklypą, kurio ribos ir buvo matuojamos. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja R. A.. Vaizdo įrašas, pateiktas nukentėjusiosios, nėra informatyvus, nukentėjusiųjų paaiškinimais, jame vaizdas užfiksuotas jau po vykusio susistumdymo, tačiau jis iš dalies patvirtina tarp nukentėjusiųjų ir administracinėn atsakomybėn traukiamos J. D. vykusį konfliktą dėl riboženklių atstatymo darbų (b.l. 34).

Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog J. D. viešoje vietoje įžeidžiančiai kibo prie A. L. bei G. L., trukdė atlikti gretimo sklpo riboženklių atstatymo darbus, tuo įžeidė žmogaus orumą ir pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, yra įrodyta, todėl J. D. 2013 m. liepos 13 d. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 18, 20-26, 43-46, 63-64, 69-70, 85-92) reikšmės J. D. veikos kvalifikavimui neturi, todėl teismas jais nesiremia.

Skirdamas nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybė traukiamo asmens asmenybę - J. D. anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta (b.l. 10), nedirbanti, senatvės pensininkė (b.l. 12, 13), jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji yra sulaukusi 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str.), todėl J. D. skirtina minimalaus dydžio bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti J. D., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) padarius Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatytą pažeidimą ir paskirti jai administracinę nuobaudą - 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.