Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui su trečiaisiais asmenimis VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikomis bei VšĮ Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligonine dėl nustatytos medicininės diagnozės panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl teismo išvada, kad nėra įrodytas ieškinys (jog apeliantas neserga (duomenys neskelbtini)) yra neteisinga;

byloje yra pakankamai įrodymų, kad diagnozė yra suklastota;

VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja D. R. siekia jį laikyti ligoniu, sergančiu (duomenys neskelbtini), ši gydytoja sudaro kliūtis, kad neteisinga diagnozė būtų anuliuota;

atsisakė vykti atlikti psichiatrinę ekspertizę, nes tai žemina ir nėra tokios būtinybės, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, kad nustatyta diagnozė yra neteisinga, atsakingų pareigūnų išgalvota.

kad apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo ieškinį. Apeliantas nurodo, kad diagnozę - (duomenys neskelbtini), nustatė Kėdainių pirmines sveikatos priežiūros centras. Tačiau P. B. medicininiai dokumentai rodo, kad diagnozė jam buvo nustatyta jau 1982 m., kai jis pirmą kartą pateko i Švėkšnos psichiatrijos ligoninę. 1984 m. Respublikinėje Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje, atlikus stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, P. B. diagnozuota (duomenys neskelbtini), paprasta forma. 1984-1988 metais jam buvo skirtas priverstinis gydymas Černiachovskio psichiatrijos ligoninėje, o 1988 m. - priverstinis gydymas buvo tęstas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, diagnozė - (duomenys neskelbtini), paprasta forma, vangi eiga. 1993 metais po atliktų neteisėtų veiksmų P. B. buvo hospitalizuotas Lukiškių kalėjimo ligoninės psichiatrijos skyriuje, o 1994 metais, ištyrus P. B. psichiką Utenos ekspertiniame skyriuje, buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), remisijos forma. 2000 metais jis buvo tirtas Respublikinėje Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, konsultuotas profesoriaus A. D., diagnozė - (duomenys neskelbtini). 2002-2009 metais gydytas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. 2011m. apylinkės psichiatro siuntimu nukreiptas gydymui i Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, kur buvo tris kartus gydytas (paskutinį kartą - 2011-04-30 - 2011-05-16), diagnozė - (duomenys neskelbtini), epizodine eiga su nekintamu deficitu. Taigi, tiek atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, tiek įrašai gydant psichiatrijos ligoninėse, tiek psichiatrų konsultacijos nepaneigė jam nustatytos diagnozes;

6.2. Tik 2014 m. apeliantas kreipėsi į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupę. Kvalifikuotai įvertinti paciento sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ir spręsti kitus ginčytinus klausimus gali tik III-čio lygio gydymo įstaiga, todėl VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja psichiatre D. R. siuntė P. B. III-čio lygio (VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų ligonines Kauno klinikos) psichiatro konsultacijoms. Kauno klinikos psichiatrai patvirtino tą pačią P. B. anksčiau nustatytą diagnozę – (duomenys neskelbtini).

6.3. Ne VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, o gydant apeliantą Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2011 m. ir buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Todėl jo teiginiai, kad šią diagnozę nustatė ir ją turėtų anuliuoti VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras yra visiškai nepagristi. Apelianto teiginiai, kad šio centro gydytoja D. R. siekia laikyti jį ligoniu, sergančiu (duomenys neskelbtini), kelianti jam problemas, daranti kliūtis, kad neteisinga diagnoze būtų anuliuota, neparemti jokiais įrodymais. (duomenys neskelbtini) diagnozė apeliantui buvo nustatyta dar prieš jam kreipiantis į gydytoją D. R., jokių kliūčių kreiptis i aukštesnio lygio gydymo įstaigą, kad būtų patikslinta diagnozė ar į teismą dėl diagnozės anuliavimo ji nedarė. Siuntimas kreiptis i Kauno klinikas apeliantui buvo išduotas.

7. Tretieji asmenys VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos ir VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo:

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytoja konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-359/2011);

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Apeliantas dieną prieš apeliacinio skundo nagrinėjimą (2018 m. rugsėjo 24 d.) pateikė teismui prieštaravimus (atsiliepimą į Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį), pridėdamas prie jų kompaktinį diską, kuriame neva yra jo daryti įrašai su jo advokatu R. G., su teismo sekretore bei Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties kopiją ir skundžiamo teismo sprendimo kopiją.

11. Taigi, apeliantas apeliaciniam teismui siekia pateikti naujus paaiškinimus ir įrodymus, kurie nebuvo pateikti (teikiami) pirmosios instancijos teismui. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

12. Teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktus prieštaravimus su prie jų pridėtais įrodymais, nes: 1) nes apeliantas nenurodė motyvų, kodėl šie dokumentai yra teikiami apeliacinės instancijos teismui, kodėl būtinybė juos pateikti iškilo tik šiuo metu, 2) nėra nurodyta, kokią reikšmę šie duomenys turi teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (kokias aplinkybes gali patvirtinti arba paneigti), 3) teisėjų kolegijos nuomone, norimi pateikti dokumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes jie negali nei patvirtinti, nei paneigti apeliantui nustatytos ligos diagnozės pagrįstumo, 4) Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis ir skundžiamas teismo sprendimas, kurių kopijas apeliantas prideda, yra byloje, 5) pridedamas kompaktinis diskas yra tuščias (tikrinant jame esančią informaciją, ji neaptikta).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo esmės

14. Apeliacinio skundo esmė – apeliantas prašo anuliuoti jam nustatytą diagnozę – (duomenys neskelbtini).

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir konstatavęs, jog apeliantas nepaneigė byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių dėl diagnozės nustatymo, ieškinį atmetė.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą – ieškinį atmesti, tačiau nurodė netinkamus motyvus. Pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą tarp šalių, pirmiausia būtina nustatyti, ar šiame ginče yra tinkamos šalys, t. y. ar ieškovas turi teisę reikšti tokį ieškinį ir, ar atsakovas turi pareigą atsakyti (yra atsakingas) pagal ieškovo reiškiamą ieškinį.

17. Nustatyta, kad apeliantas pateikė ieškinį atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, kurio esmė – anuliuoti jam nustatytą diagnozę – (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas nustatė ieškovui šią diagnozę, ar atsakovas ją gali panaikinti. Byloje nėra ginčo, jog ieškovui ši diagnozė nustatyta dar 1982 m., apeliantas pastoviai gydėsi psichiatrinėse ligoninėse, lankėsi pas gydytojus – psichiatrus. Dabartinė diagnozė (duomenys neskelbtini) apeliantui buvo diagnozuota jį hospitalizavus VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2011 m. Pas atsakovą apeliantas pradėjo lankytis tik 2014 m. Apeliantui teikiant atsakovei pareiškimus dėl nustatytos diagnozės anuliavimo, buvo atsakyta, jog dėl diagnozės patikslinimo ar panaikinimo reikia kreiptis į III lygio gydytoją psichiatrą (t. 1, b. l. 10), tuo tikslu atsakovo darbuotoja gydytoja psichiatrė D. R. pasiuntė apeliantą III lygio gydytojo psichiatro konsultacijai, kuris gali kvalifikuotai įvertinti paciento sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ar spręsti ginčytinus klausimus (t. 1, b. l. 14). Apeliantui nuvykus į III lygio įstaigą - VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas ir ten atlikus apelianto sveikatos patikrinimą, 2017 m. kovo 2 d. buvo duota išvada, jog „pacientui išaiškinta, kad nustatytas psichikos sutrikimas yra lėtinis, todėl diagnozė nėra anuliuojama“ (t. 1, b. l. 7). 2017 m. rugpjūčio 22 d. apeliantui atsakovė atsakydama į jo pareiškimą, nurodė, jog „kadangi III lygio psichiatrai diagnozės neanuliavo, mūsų įstaigoje komisija dėl diagnozės anuliavimo negali būti sudaryta“ (t. 1, b. l. 21). Savo atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat nurodė, jog ji negali panaikinti, anuliuoti aukštesnio lygio gydymo įstaigos nustatytos diagnozės, dėl ko ieškinys atsakovui nepagrįstas (t. 1, b. l. 66).

18. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui, nes VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras (I lygio sveikatos priežiūros įstaiga) nei nenustatė apeliantui jo prašomos panaikinti ligos diagnozės - (duomenys neskelbtini), nei turi galimybę ją panaikinti. Apelianto prašoma panaikinti ligos diagnozė yra nustatyta (vėliau patvirtinta) aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigos (III lygio), todėl apeliantas ieškinį turėtų reikšti šiai sveikatos priežiūros (gydymo) įstaigai, t. y. šiuo atveju VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, kurios 2017 m. kovo 2 d. patvirtino diagnozės teisingumą ir nenustatė pagrindo ją anuliuoti.

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto ieškinio reikalavimas yra atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui, o ne vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.