Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių;

Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies taisyklėmis bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 20 d. apie 10 val. turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai yra viešoje vietoje, iš nukentėjusiosios A. K. rankinės pagrobė jai priklausančią piniginę 10 eurų vertės, kurioje buvo 500 eurų grynais pinigais, nukentėjusiajai priklausanti asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2007 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus Pakruojo grupėje (75), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014 m. sausio 18 d. VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale, neįgaliojo pažymėjimas, nukentėjusiosios vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės – AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB DNB banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat AB DNB banko mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, - ant popieriaus lapo užrašytas PIN kodas. Be to, kaltinamasis A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, pagrobtus nukentėjusiosios A. K. dokumentus (asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą ir neįgaliojo pažymėjimą) bei elektronines mokėjimo priemones (AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir AB DNB banko mokėjimo kortelę) ir AB DNB banko mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą) neteisėtai laikė iki 2016 m. gegužės 20 d. tiksliai nenustatytos valandos.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 20 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasinaudojęs svetima elektronine mokėjimo priemone ir šios banko mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis - A. K. vardu išduota AB DNB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodu, suvedęs PIN kodą, taip neteisėtai prisijungdamas prie AB DNB banko informacinės sistemos, pažeidžiant banko informacinės sistemos apsaugos priemones, ir melagingai pateikdamas save kaip A. K., atliko finansinę operaciją – išėmė 200 eurų, taip apgaule juos užvaldydamas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, neskiriant griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmes nuteistajam A. S. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas nustatė dvi apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t .y. tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino didesnę dalį padarytų turtinių žalų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Teismas jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

A. S. padarė keturis apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), dalis jų sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, veikdamas tiesiogine tyčia, jo padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos. Nuteistasis nedirba, registruotas darbo biržoje (58 b. l.). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (57 b. l.), anksčiau buvo teistas keturis kartus, paskutiniu 2015 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, teistas už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei (82-92 b. l.), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad A. S. atžvilgiu Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jam pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Atsižvelgus į tai, kad A. S. nusikaltimus įvykdė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, sprendžiama, kad jis išvadų iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų švelnesnių bausmių nepadarė, jam anksčiau atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas teigiamos įtakos nepadarė, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to kolegija daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas A. S. tinkamai parinko bausmės rūšį ir pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo, nes būtent šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas dvi A. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, pripažino civilinį ieškinį, registruotas darbo biržoje), A. S. už atskiras nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Teismas bausmes bendrino apėmimo būdu ir iš dalies jas sudėdamas, t. y. taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, o, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo. Kolegija taip pat nenustatė, kad apylinkės teismas, subendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, būtų pažeidęs BK 64 straipsnio nuostatas.

Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio.