Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų R. Z. ir UAB „Rome Law“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. T. ir I. T. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB „SEB bankas“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Lesto“, UAB „Danės būstas“, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Medicinos bankas“, UAB „Gelvora“, UAB „Rome Law“, UAB „FF lizingas“, antstolis G. J., Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, antstolė L. N., antstolė L. P., antstolis A. S., antstolė B. T., antstolis J. P., AB „Swedbank“, R. Z., S. P., L. M., T. Š., S. B., D. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto byloje administratorių ir patvirtinti lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, bei patvirtinti 800 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad V. T. 2000 metais įsteigė (duomenys neskelbtini), buvo bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Šeima gyvena iš V. T. pajamų. 2007-11-21 su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu pasiskolino 260 658,00 Eur buto, esančio(duomenys neskelbtini) , pirkimui ir remontui. 2009 metais dėl ekonominės krizės(duomenys neskelbtini) tapo nemoki, (duomenys neskelbtini) jai iškelta bankroto byla. Šeimai likus be pajamų, abu pareiškėjai stengėsi susirasti darbus, bandė skolintis pinigų iš kitų kreditorių, kad neprarastų buto, tačiau nebesugebėjo mokėti įmokų ir AB SEB bankas kredito sutartį nutraukė, butas buvo parduotas, o iš gautų lėšų padengta dalis skolos. Po ko, AB SEB bankui pareiškėjai dar liko skolingi 194 035,51 Eur. Iš gaunamų pajamų nesugebėjo atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, tame tarpe sumokėti už komunalines paslaugas. Be to, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, V. T. tapo laiduotoju, laidavo už bendrovės prievoles AB „Swedbank“, UAB „Medicinos bankas“. Šiai dienai bendra skola kreditoriams sudaro 500 096,89 Eur, įvykdymo terminas pasibaigęs 491 511,54 Eur įsipareigojimams, o bendros pajamos per mėnesį sudaro 306,00 Eur – V. T. 136,00 Eur, I. T. – apie 200 Eur.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-12 nutartimi iškėlė V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Paskyrė pareiškėjų V. T. ir I. T. bankroto administratoriumi UAB „Lexuna“, (duomenys neskelbtini), sąrašo Nr. B-JA178. Nustatė 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino bendrą 121 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. T. ir I. T. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino bendrą 400 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį V. T. ir I. T. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų nemokumo būsena tiesiogiai susijusi su V. T. (duomenys neskelbtini) bankrotu, yra to pasekmė. Nurodė, kad nuo 2010 metų jokių piniginių sandorių pareiškėjai nebesudarė, t.y. savo finansinės padėties sąmoningai neblogino. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB ROME LAW prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atsisakyti iškelti V. T. ir I. T. bankroto bylą. Nurodo, kad teismas nenustatydamas pareiškėjų nesąžiningumo dėl jų nemokumo atsiradimo, padarė nepagrįstą bylos įrodymais išvadą, jog pareiškėjų nesąžiningumą dėl jų nemokumo atsiradimo sąlygojo (duomenys neskelbtini) bankrotas, už kurios prievoles pareiškėjai kartu arba atskirai papildomai laidavo kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog nenurodę visų kreditorių bei kitiems kreditoriams apie ketinimą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepranešė, pareiškėjai elgėsi sąžiningai ir tokie trūkumai netrukdo teismui spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo, neteisingai taikė ir aiškino FABĮ 4 str. 2 d., 3 d., todėl nepagrįstai ir neteisėtai iškėlė pareiškėjams bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog pareiškėjai tapo nemokūs ne dėl žalingų įpročių, neteisingai vertino byloje esančius duomenis, pagrindžiančius vieno iš pareiškėjų (V. T.) žalingų įpročių turėjimą, todėl turėjo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nors teismas patikėjo šio pareiškėjo paaiškinimais apie nurodytos sumos paskirtį (nepanaudota lošimams, bet kitoms paslaugoms), tačiau byloje nėra jokių tokius pareiškėjo paaiškinimus patvirtinančių duomenų. Kadangi byloje nėra pašalinta abejonė dėl pareiškėjo V. T. lankymosi lošimų namuose, tačiau esant duomenims apie lošimo namuose šio įneštas ir susigrąžintas pinigų sumas, todėl nurodytą abejonę galima pašalinti tik išsireikalavus papildomus duomenis iš Valstybinės lošimų priežiūros tarnybos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog pareiškėjo V. T. teistumas neturėjo įtakos šio nemokumo atsiradimui, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Mano, kad aplinkybė, jog pareiškėjas negali leistinais įrodymais pagrįsti gautos paskolos panaudojimo, rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir kitokį gautos paskolos panaudojimą. Vertinama ir tai, jog pareiškėjas apie šį kreditorinį įsiskolinimą prieš kreipiantis į teismą nebuvo nurodęs, todėl tai taip pat rodo šio nesąžiningumą.Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. Z. prašo panaikinti 2016-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės t.y. atsisakyti iškelti pareiškėjams V. T. ir I. T. fizinio asmens bankroto bylą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta klaidinga išvada, jog posėdžio metu pareiškėjai iš dalies paaiškino, kur panaudojo gautus pinigus, yra visiškai nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais tik pareiškėjų ir teismo subjektyvia nuomone. Pareiškėjai patys pripažino, kad nemokiais tapo 2010 metais, po to, kai įmonė buvo pripažinta bankrutavusia. Nustatyta, jog nuo tada sąmoningai skolinosi didžiules pinigų sumas, o teismo padaryta klaidinga išvada, jog po to pareiškėjai jokių piniginių sandorių nebesudarė, t.y. savo finansinės padėties sąmoningai neblogino. Pareiškėjai ir pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą kreditoriaus A. S. B., kadangi pareiškėjas V. T. yra skolingas kreditoriui 34 312,28 eurų pagal 2010-07-12 paprastąjį neprotestuotiną vekselį A. S. B., vekselio davėjas V. T., laiduotoja R. Z., iš viso 34 175 eurų pagal 2011-07-15 (duomenys neskelbtini) A. G. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (antstolio A. S. vykdomojoje byloje Nr. 10/11/02413). Įsiteisėjusi 2016-08-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-4416-676/2016, kurioje teismas nutarė V. T. ir I. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims vien dėl tos priežasties, jog neįtrauktas kreditorius A. S. B., kuriam, pasak pareiškėjo V. T., jis neskolingas. Nepateikė byloje iš(duomenys neskelbtini), apie pareiškėjo V. T. gautas (gaunamas) pajamas (duomenys neskelbtini) tam, kad išsiaiškinti byloje pareiškėjų gaunamas pajamų dydį ir kur jos panaudojamos. Nepateikė byloje iš (duomenys neskelbtini)turimas pinigines lėšas pareiškėjo V. T. asmeninėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir kitas pareiškėjo ir pareiškėjos I. T. turimas sąskaitas šiame banke bei jose vykdomas operacijas tikslu išsiaiškinti pareiškėjų mokumą, turimų piniginių lėšų dydį ir judėjimą bei pareiškėjų sąžiningumą. Nurodo, kad pareiškėjai savo nemokumą, kaip ir teismas, susiejo su (duomenys neskelbtini) bankrotu, tačiau pareiškėjai jau po bankroto skolinosi dideles pinigų sumas ir kur jas panaudojo neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir neteisėtai laikė, kad kreditoriai, bet ne pareiškėjai turėjo įrodinėti savo sąžiningumą. Pareiškėjas teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu už nusikaltimus, numatytus BK 216, 300 str.. Teismas padarė klaidingas išvadas, jog pareiškėjai pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bei prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais patvirtino, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nebuvo sudarę sandorių, dėl kurių jie tapo nemokūs ir kurie galėjo pažeisti jų kreditorių teises, neatliko jokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pažymi, jog pareiškėjai jau 2009 metais būdami nemokus ir turėdami nemažų finansinių įsipareigojimų, pasirašė keletą vekselių pasižadėdami tuos pinigus grąžinti, jau iš anksto suprasdami, kad jų grąžinti negalės, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad per paskutinius tris metus iki pareiškimo teismui pateikimo, pareiškėjai savo finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams nevykdė. Atsiliepimas į atskiruosius skundu nepateiktas. Atskirieji skundai tenkintini iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta pareiškėjams bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantai su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad teismas, nenustatydamas pareiškėjų nesąžiningumo dėl jų nemokumo atsiradimo, padarė nepagrįstą bylos įrodymais išvadą, jog pareiškėjų nesąžiningumą dėl jų nemokumo atsiradimo sąlygojo (duomenys neskelbtini) bankrotas, už kurios prievoles pareiškėjai kartu arba atskirai papildomai laidavo kreditoriams.Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais - jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.66 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas - tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiantį asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3- 336/2013; kt.).Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant j FABĮ tikslus.CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Tenkinus apeliantės prašymą apeliacinės instancijos teisme ir užklausus apie pareiškėjo V. T. gautas (gaunamas) pajamas iš (duomenys neskelbtini) bei išreikalavus iš (duomenys neskelbtini) duomenis apie pinigines lėšas pareiškėjo V. T. asmeninėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir kitas pareiškėjo V. T. ir pareiškėjos I. T. turimas sąskaitas šiame banke bei jose vykdomas operacijas, gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini), kad V. T. šioje įmonėje nedirba nuo (duomenys neskelbtini). Atsakyme iš (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. T. yra (duomenys neskelbtini) narys ir turi unijoje sąskaitų, taigi darytina išvada, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbovietę bei turimas sąskaitas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų sąžiningumo. Kaip minėta, pareiškėjų sąžiningumas yra svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).Teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti visa apimtimi, ir tik ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas iš naujo bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams klausimą, turi vertinti pareiškėjų sąžiningumą apeliantų nurodytais aspektais ir tik tuo atveju daryti išvadas dėl pareiškėjų iškelti bankroto bylą jiems pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.