Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-29 · Administracinė byla Nr. I2-9194-816/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-29
Bylos Nr.
I2-9194-816/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05810-2023-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I2-9194-816/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05810-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4; 24.3; 24.7; 43.2; 55.2(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. K. 2023 m. birželio 7 d. teismo nutartimi priimtu skundu (2t., b. l. 53-56, 3 t., b. l. 14-17) prašo:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2023-04-21 sprendimą Nr. 19R-(AG-189/05-2023);

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) atsakymą 2023-03-27 A51/54195/23(3.3.2.26E-EIS);

3) panaikinti VMSA atsakymą 2022-02-Nr. A51/22 (3.3.2.26E-UK);

4) įpareigoti VMSA pareiškėjo 2023-02-27 skundą išnagrinėti iš naujo, siekiant, kad ženklinimas atitiktų Tarybos sprendimą;

5) panaikinti savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atsakymą 2023-03-13 Nr. 2023-SD-243 „Dėl 2023-02-27 skundo“.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba leido dviračius vežtis visuose autobusuose, troleibusuose (toliau – ir transportas), tačiau vežėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“, VVT) savivaldybės sprendimo nesilaiko, iki šiol nuo transporto nepašalina dviračius vežtis draudžiančio ženklinimo (apvalaus raudono kontūro su perbrauktu dviračiu lipdukas), o VMSA neužtikrina, kad VVT laikytųsi Tarybos sprendimo. Pabrėžia, kad lipdukai buvo užklijuoti ant transporto anksčiau, kai dviračius dar buvo draudžiama vežtis transportu, tačiau pasikeitus Tarybos sprendimui SP, VVT ir VMSA nesiėmė jokių veiksmų, kad ženklinimas atitiktų naująjį Tarybos sprendimą.

Nurodo, jog dviračio vežimą reguliuoja Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Nepagrįstu laiko Savivaldybės teiginį, jog ginčijamas ženklinimas nereiškia, kad draudžiama vežtis dviračius šiuo ženklu pažymėtose transporto priemonėse. Teigia, jog šis ženklinimas klaidina keleivius ir transporto priemonės vairuotoją. Nurodo, kad yra susidūręs su problema, kad būtent dėl klaidinančio ženklinimo vairuotoja atsisakė vežti dviratį. Pažymi, kad tuo metu paskambino bendruoju SP telefonu ir šis skambutis su problemos aprašymu buvo užregistruotas SP vidinėje informacinėje sistemoje. Pažymi, kad SP 2022-04-13 rašte Nr. 2023-SD-389 nurodyta, kad SP užfiksuota 31 pareiškėjo užklausa telefonu, taip pat keletas darbuotojų su pareiškėju bendravo ir elektroniniu paštu, SP taip pat gavo 6 pareiškėjo raštus, daugeliu atveju pareiškėjo kreiptasi dėl dviračio vežimo Vilniaus viešuoju transportu. Atkreipia dėmesį, kad 2023 m. gegužės 12 d. (po LAGK sprendimo priėmimo) pareiškėjas gavo elektroninį laišką iš SP, kuriame pateiktos pareiškėjo telefonu registruotos užklausos (pagal užklausas 2022-08-10 Nr. 62812 ir 2022-08-10 Nr. 62850 registruoti atvejai, kai vairuotoja neįleido pareiškėjo į autobusą, nes ją suklaidino lipdukai). Pažymi, kad užklausos tekstą veda į sistemą operatoriai, todėl užklausos tekstai nėra visai tikslūs. Pažymi, jog buvo dar du atvejai 2023 m. pavasarį, kai vairuotojas nesutiko pareiškėjo su dviračiu įsileisti į autobusą, šiuos atvejus pareiškėjas registravo per SP skambučių centrą, tačiau SP šių užklausų neatsiuntė. Teigia, jog telefonu registravo skundus 2023-04-12 Nr. 83200, 2023-05-05 Nr. 85391, 2023-05-05 Nr. 86157.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto tarybos komitetuose buvo svarstyta, yra žinoma, kad VVT ir SP nesilaiko Tarybos sprendimo, posėdžiuose dalyvavo VVT ir SP atstovai. Nurodo, kad Vilniaus miesto tarybos Ekonomikos ir finansų komitetas balandžio 19 d. nusprendė informuoti merą ir VMSA direktorių, kad yra nesilaikoma Tarybos priimto sprendimo dėl Taisyklių 54 punkto, siūlyti VMSA išspręsti klausimą mėnesio bėgyje bei pateikti kitam Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiui informaciją, kaip šis klausimas išspręstas. Pažymi, kad Vilniaus miesto tarybos Socialinių reikalų komitetas balandžio 14 d. nusprendė įpareigoti VMSA ir atsakingas institucijas užtikrinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-1508 patvirtintų Taisyklių 54 punkto vykdymą. Teigia, kad VVT ir SP nesilaiko šio Tarybos sprendimo. Nurodo, kad VVT Viršuliškių transporto departamento vadovė D. Š. vasario 27 d. laiške minėjo, kad pašalins lipdukus.

Pareiškėjo teigimu, VVT Viršuliškių transporto departamentas pašalino lipdukus, tačiau VVT Antakalnio ir Verkių transporto departamentai nepašalino. Teigia, jog gavo VMS, VVT ir SP atsakymus, jog nepašalins lipdukų, nes neprivalo to padaryti.

Teigia, jog pakalbinus SP Keleivių kontrolės padalinio (toliau – ir KKP) kontrolierių paaiškėjo, jog kontrolieriai nesusipažinę su Taisyklių pakeitimais. Nurodo, jog dėl KKP nekompetencijos kreipėsi šiais raštais: 2023-05-03 Nr. 002146, 2023-05-05 Nr. 002149, 2023-05-05 Nr. 002150. Taip pat nurodo, jog su Taisyklių pakeitimais dėl dviračių vežimo viešuoju transportu ne piko valandomis praėjus metams nuo Taisyklių pakeitimo nesusipažinę ir SP skambučių centro darbuotojai. Nurodo, jog dėl SP skambučių centro darbuotojų nekompetencijos pateikė 2023-05-03 skundą Nr. 002147.

Pareiškėjas teismui teikė ir papildomus rašytinius paaiškinimus.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog aktualias nuostatas dėl dviračių vežimo viešuoju transportu nustato Taisyklių 53, 54 punktai. Pagal nustatytą reguliavimą, dviračius transporto priemonėje galima vežti netvirtinant tik ne piko valandomis, o piko valandomis, dviračius galima vežti tik tuomet, jeigu transporto priemonėje yra tam specialiai įrengta vieta, transporto priemonė pažymėta specialiu (dviračių) ženklinimu, keleiviui saugiai pritvirtinus dviratį transporto priemonėje ir jeigu ši vieta yra laisva (t. y. neužimta neįgalių asmenų ar kito dviračio).

Pažymi, jog didžiausias Vilniaus miesto viešojo transporto maršrutus aptarnaujantis vežėjas VVT turi tik 100 autobusų su specialiai įrengtomis vietomis dviračiams vežti su specialiais tvirtinimo įtaisais (tvirtinimo diržais), o autobusai, kurie turi specialias vietas dviračių gabenimui yra pažymėti mėlynu kvadratiniu lipduku su dviračio ženklu, kas reiškia, kad šiose transporto priemonėse galima dviratį vežti bet kada (ir piko metu), tačiau laikantis taisyklių 53 punkto reikalavimų. Nurodo, kad priemonėse, kurios pažymėtos apvaliu raudoną kontūrą su perbrauktu dviračiu turinčiu lipduku, specialiai dviračių vežimui pritaikytų vietų nėra ir juos leidžiama vežti tik ne piko metu.

Teigia, jog dviračio vežimui galioja bendra taisyklė, kad pirmiausia viešasis transportas yra skirtas keleiviams, todėl lipdukai su perbrauktu dviračiu neprieštarauja keleivių ir bagažo vežimo taisyklėms. Nurodo, kad vežėjai neturi prievolės pašalinti perbrauktus dviračių lipdukus nuo autobusų, nes taisyklių 54 punkte nurodytomis piko valandomis tokiuose pažymėtuose autobusuose dviračių vežti negalima, ženklinimas neprieštarauja teisiniam reguliavimui. Teigia, jog ženklinimas lipdukais nedraudžia vežti dviračių, kas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Ženklinimais lipdukais laikytinas tik informacinio pobūdžio priemone.

Sutinka su LAGK sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, laiko LAGK sprendimą pagrįstu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad skundžiami raštai, tiek lipdukų su užbrauktu dviračio ženklu užklijavimas (savaime kaip toks veiksmas) pareiškėjo teisių niekaip nepažeidžia, lipdukų buvimas savaime nedraudžia pareiškėjui vežtis dviračio ne piko metu, tačiau kartu jis privalo laikytis Taisyklių IX skyriaus nuostatų, užtikrinant, kad dviračio transportavimas netrukdys saugiai ir komfortiškai kitų keleivių kelionei. Nurodo, kad keleivių vežimas viešuoju transportu ir jų saugumas yra prioritetas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-04-13 įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 43 punkte nustatyta, jog dviračiai gali būti vežami autobuso viduje ar išorėje specialiai tam įrengtose ir pažymėtose vietose arba autobuso bagažo skyriuje kaip bagažas.

Dėl ginčijamų Savivaldybės sprendimų (Nr. A51/23 (3.3.2.26E-UK), Nr. A51/22 (3.3.2.26E-UK)) (toliau - atsakymai) teisėtumo ir pagrįstumo nurodo, jog pareiškėjas nepagrindė savo skundo reikalavimų, nenurodė, kokiems teisės aktams skundžiami sprendimai prieštarauja, nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų sprendimų neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nemotyvuotumą ar nepagrįstumą.

Teigia, jog sprendimai paremti faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis, tinkamai motyvuoti, išsamūs, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus administraciniam sprendimui, o pareiškėjo prašymai pagrįstai netenkinti. Teigia, jog pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, kad teisės aktais nustatyti atvejai, kada galima vežti dviračius viešuoju transportu, o ginčijamas ženklinimas nereiškia, kad draudžiama vežti dviračius šiuo ženklu pažymėtose transporto priemonėse. Pareiškėjui buvo nurodyta, jog didžioji dalis vežėjų neturi galimybių saugiai vežti visų rūšių dviračius visose be išimties transporto priemonėse jų netvirtinant.

Nesutinka su skundo teiginiu, jog skundžiamuose sprendimuose Savivaldybė prieštarauja pati sau. Teigia, jog pareiškėjui atsakyta į pateiktus klausimus dėl dviračių vežimo viešojo transporto (autobuso) viduje, aiškiai išdėstytos dviračio vežimo galimybės autobuse.

Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 19R-(AG-189/05-2023) palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pritaria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo argumentams. Papildomai pažymi, kad dėl pareiškėjo skundžiamo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsakymo (2023-03-13 Nr. 2023-SD-243), SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nesutikimo su pareiškėjo skundu šioje dalyje argumentai nurodyti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Lietuvos administracinių ginčų komisijai teiktame atsiliepime (į M. K. patikslintą skundą dalyje dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2023 m. kovo 13 d. rašto Nr. 2023-SD-243 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus), kuris prijungtas prie šios bylos medžiagos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepimu į pareiškėjo skundą pažymi, kad su pareikštu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Bendrovės nuomone, LAGK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Taisyklių nuostatas būtina vertinti sistemiškai, neatsiejant jų viena nuo kitos.

Nurodo, kad aktualias nuostatas dėl dviračių vežimo viešuoju transportu nustato Taisyklių 53, 54, 56, 57, 58 punktai. Teigia, kad pagal nustatytą reguliavimą piko valandomis dviračius galima vežti tik tuomet, jeigu transporto priemonėje yra tam specialiai įrengta vieta, o ne piko valandomis dviračius transporto priemonėje galima vežti visose transporto priemonėse, jei tai netrukdo kitiems keleiviams ir yra pakankamai laisvos vietos.

Nurodo, kad VVT, būdama didžiausiu Vilniaus miesto viešojo transporto maršrutus aptarnaujančiu vežėju, neturi galimybių saugiai vežti visų rūšių dviračius visose be išimties transporto priemonėse jų netvirtinant. Paaiškina, kad tik apie 100 vnt. eksploatuojamų autobusų turi tam specialiai įrengtas vietas ir specialius tvirtinimo įtaisus (minėtos transporto priemonės yra pažymėtos mėlynu kvadratiniu lipduku su dviračio ženklu). Taip pat nurodo, kad visos likusios transporto priemonės neturi specialiai dviračiams vežti įrengtų vietų bei tvirtinimo diržų, o dviašiai autobusai turi tik po vieną stovėjimo aikštelę, kuri skirta judėjimo negalią turintiems keleiviams, tėvams su mažais vaikais bei senyvo amžiaus keleiviams, šių aikštelių ilgis siekia 3115 mm, dviračiui vežti, net ir jo netvirtinant, nepakaktų 1600 mm erdvės, todėl jų vežimas neišvengiamai gali trukdyti kitiems keleiviams. Pažymi, kad transporto priemonių durų plotis siekia 1200 mm, o ISUZU autobusų - tik 900 mm, todėl įlipimas ir išlipimas pro tas pačias duris sudarytų nepatogumų tiek dviratininkams, tiek keleiviams. Be to, dviračių, kaip sunkios su išsikišusiomis dalimis metalinės konstrukcijos, įnešimas ypatingai į nežemagrindes transporto priemones, galėtų kelti konfliktines situacijas tarp dviratininkų ir kitų keleivių, kadangi pastarieji jaustų nepatogumą, grėsmę būti sužalotais ar išteptais. Senesnio modelio troleibusai, kurių šiuo metu yra 164 vnt., taip pat elektriniai autobusai, vidutinės talpos autobusai apskritai neturi specialiai dviračiams įrengtų vietų (stovėjimo aikštelių), todėl keleiviai, veždami nepritvirtintus dviračius šiose ir kitose paminėtose transporto priemonėse, kurios, kaip jau buvo minėta, yra atitinkamai pažymėtos apvaliu raudoną kontūrą su perbrauktu dviračiu turinčiu lipduku, turėtų įvertinti, ar dviračių vežimas tokiomis transporto priemonėmis, kurios neturi specialiai dviračiams įrengtų vietų ir specialių dviračių tvirtinimo įtaisų (tvirtinimo diržų), neprieštarautų Taisyklių nuostatoms, t. y. būtų suderinamas su kitų keleivių saugumu, ar nebūtų blokuojamas keleivių praėjimas ir sėdimos vietos, ar nebūtų trukdomas ir apribojamas keleivių judėjimas transporto priemonėje.

Teigia, jog apvaliu raudoną kontūrą su perbrauktu dviračiu turinčiu lipduku siekiama atkreipti keleivių dėmesį į tai, kad specialiai dviračių vežimui pritaikytų vietų transporto priemonėje nėra, šiose transporto priemonėse dviračius leidžiama vežti tik ne piko metu (pagal Taisyklių 54 punktą). Dviračio vežimui galioja bendra taisyklė - kad pirmiausia viešasis transportas yra skirtas keleiviams, todėl lipdukai su perbrauktu dviračiu neprieštarauja Taisyklių reikalavimams. Teigia, kad vežėjai neturi prievolės pašalinti perbrauktus dviračių lipdukus nuo viešojo transporto priemonių, nes Taisyklių 54 punkte nurodytais „pikiniais“ laikais tokiose priemonėse dviračių vežti negalima.

Bendrovė sutinka su LAGK Sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad LAGK Sprendime nurodė, jog įvertinus teisinį reguliavimą bei skundžiamo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsakymo turinį, matyti, kad jame aiškiai ir pagrįstai pareiškėjui paaiškinta, kad transporto priemonės, kurios pažymėtos mėlynais lipdukais, yra su specialiai pritaikytomis dviračiams vežti vietomis. Tuo tarpu, lipdukais su užbrauktu dviračiu yra pažymėti autobusai ir troleibusai, kuriuose specialiai tam pritaikytų vietų nėra, todėl jais galima vežti dviračius tik ne piko valandomis, kartu užtikrinant saugumą. LAGK sprendime taip pat pažymėta, jog Savivaldybė ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ laikosi pozicijos, kad ženklinimas Taisyklėms neprieštarauja, ženklinimas nereiškia, kad draudžiama vežti dviračius transporto priemonėje. Mano, jog LAGK pagrįstai vertino, jog SP ir Savivaldybės atsakymai bei lipdukų užklijavimas (savaime kaip toks veiksmas) pareiškėjo teisių nepažeidžia, lipdukų buvimas savaime nedraudžia vežtis dviračio ne piko metu, tačiau kartu jis privalo laikytis Taisyklių nuostatų dėl keleivių saugumo ir komforto užtikrinimo; keleivių vežimas viešuoju transportu laikytinas prioritetu; pareiškėjo nuomonė dėl kitų keleivių klaidinimo yra menama.

Palaiko Savivaldybės ir SP atsiliepimų argumentus, sutinka, kad pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų skundžiamų atsakymų neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nemotyvuotumą ar nepagrįstumą.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl administracinių sprendimų, kuriais atmesti pareiškėjo skundai dėl ženklinimo viešajame transporte ir dviračio vežimo ypatumų, teisėtumo ir pagrįstumo bei VMS įpareigojimo atlikti viešojo transporto ženklinimo veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-08-17 pareiškėjas išsiuntė elektroninį laišką VMSA, kuriuo nurodė, jog Tarybai nustačius naują tvarką, dviračius galima vežtis bet kuriame autobuse, tačiau vežėjai apie tai nieko nežino. Nurodė, kad kreipėsi į SP dėl lipdukų su perbrauktu dviračio ženklu pašalinimo nuo transporto priemonių jau rugpjūčio 5 d., tačiau iki šiol tai nepadaryta.

2022-09-13 VMSA Eismo organizavimo skyriaus raštu Nr. A51-133051/22(3.3.2.26E-EIS) pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2022-08-17 elektroninį laišką. Raštu pareiškėjas informuotas, kad jo pastabos dėl dviračių vežimo viešuoju transportu išnagrinėtos; atsižvelgiant į Taisyklių 53 punktą, vežėjai neturi prievolės pašalinti perbrauktus dviračių lipdukus nuo autobusų, nes juose piko metu negalima vežti dviračių. Nurodoma, kad, įvertinus tam tikrą dviprasmišką situaciją, artimiausiu metu skyrius teiks siūlymus dėl transporto priemonių ženklinimo atnaujinimo. Pažymėta, kad vežėjai neturi galimybių saugiai vežti visų rūšių dviračius visose be išimties transporto priemonėse jų netvirtinant, VVT turi tik 100 autobusų su specialiai įrengtomis vietomis dviračiams vežti su specialiais tvirtinimo įtaisais (tvirtinimo diržais). Nurodyta, kad visos likusios transporto priemonės neturi specialiai dviračiams vežti įrengtų vietų bei tvirtinimo diržų, o dviašiai autobusai turi tik po vieną stovėjimo aikštelę, kuri skirta judėjimo negalią turintiems keleiviams, tėvams su mažais vaikais bei senyvo amžiaus keleiviams. Šių aikštelių ilgis siekia 3115 mm, o neįgaliajam patogiai įvažiuoti ir išvažiuoti reikia 1500 mm. Nurodyta, kad dviračiui vežti niekaip nepakaktų 1600 mm erdvės. Nurodyta, kad senesnio modelio UAB „Vilniaus viešasis transportas“ troleibusai, kurių šiuo metu yra 164, taip pat UAB „Vilniaus viešasis transportas“ elektriniai autobusai, UAB „Transrevis“ ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vidutinės talpos autobusai, UAB „Kautra“ elektriniai mažos talpos autobusai apskritai neturi specialiai dviračiams vežti įrengtų vietų (stovėjimo aikštelių), todėl vežant nepritvirtintus dviračius įvardintose transporto priemonėse, nekalbant apie keleivių saugumą, būtų blokuojamas keleivių praėjimas, trukdomas ir apribojamas keleivių judėjimas transporto priemonėje.

2023-02-27 pareiškėjas elektroniniu laišku (2 t., b. l. 122-124) kreipėsi į VMSA, VVT ir SP. Nurodė, kad Taryba nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. leido dviračius vežtis visuose be išimties troleibusuose ir autobusuose ne piko valandomis, tačiau ant VVT autobusų ir troleibusų iki šiol liko ženklinimas su perbrauktu dviračių simboliu, nors praėję daug mėnesių. Teigė, jog VVT nevykdo atnaujintų Taisyklių, laikosi senos tvarkos, jog dviračius galima vežti tik dviračio ženklu pažymėtais autobusais. Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į SP bendruoju telefonu dėl lipdukų ant transporto priemonių, kurie draudžia vežti dviratį, į kuriuos buvo atsakoma, jog šie lipdukai neprieštarauja Taisyklėms, piko metu daugumoje transporto priemonių dviratį vežti draudžiama. Nurodė, kad dėl tokio ženklinimo kilo incidentas, kai vairuotojai nesutiko vežti pareiškėjo, nes jie vadovavosi ženklinimu, o ne Taisyklėmis. Nurodė, kad pareiškėjui kreipusis į Savivaldybę gautas atsakymas, jog pagal Taisyklių 53 p. leidžiama vežti dviračius, kai yra tam specialiai įrengta vieta ir transporto priemonė pažymėta dviračio ženklu, keleivis privalo saugiai pritvirtinti dviratį transporto priemonėje, vežėjai neprivalo pašalinti perbrauktus dviračių lipdukus nuo autobusų, nes pagal Taisyklių 54 p. piko laiku vežti dviračių negalima; įvertinus situacijos dviprasmiškumą artimiausiu metu bus teikiami siūlymai dėl ženklinimo atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, kad lipdukai turi būti aiškūs, nurodantys paros laiką, kuriuo dviračius vežtis galima, o kuriuo negalima. Pabrėžė, kad minėtame atsakyme nutylima Taisyklių 54 punkto nuostata, kad leidžiama, išskyrus piko metą, visose transporto priemonėse vežti dviračius jų netvirtinant.

2023-03-13 raštu Nr. 2023-SD-243 „Dėl 2023-02-27 skundo“, kuris yra skundžiamas šioje byloje, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikė atsakymą į pareiškėjo 2023-02-27 skundą. Paaiškino, kad pakartotinai informuoja, jog pagal Taisyklių 53 ir 54 punktų nuostatas, dviračius piko metu (darbo dienomis nuo 7 iki 9 val. ir nuo 16 iki 19 val.) galima vežti tik ten, kur yra įrengtos specialiai tam skirtos vietos, o ne piko metu - visose, jei tai netrukdo kitiems keleiviams ir transporto priemonėje yra pakankamai laisvos vietos. Nurodė, kad autobusai, kurie turi specialias vietas dviračių gabenimui, yra pažymėti mėlynu kvadratiniu lipduku su dviračio ženklu, kas reiškia, kad šiose transporto priemonėse galima dviratį vežti bet kada. Nurodė, kad transporto priemonėse, kurios pažymėtos apvaliu raudoną kontūrą su perbrauktu dviračiu turinčiu lipduku, specialiai dviračių vežimui pritaikytų vietų nėra ir juos leidžiama vežti tik ne piko metu. Pažymėta, kad dviračio vežimui galioja taisyklė - pirmiausia viešasis transportas yra skirtas keleiviams, todėl lipdukai su perbrauktu dviračiu neprieštarauja Taisyklėms, nes piko metu daugumoje transporto priemonių vežti dviratį yra draudžiama. Atsakydama į skundo reikalavimus dėl dviračių laikiklių įrengimo, informavo, kad jie sumontuoti tik triašėse transporto priemonėse, kuriose yra 2 aikštelės ir kur vienoje iš jų dviratį vežtis galima visada. Nurodė, kad tokios vietos pažymėtos mėlynu kvadratiniu lipduku su dviračio ženklu, tačiau taikytina taisyklė, jog tai neturi trukdyti ir kelti pavojaus kitiems keleiviams. Nurodė, kad pagal Taisyklių 54 punktą, ne piko metu dviračius leidžiama vežtis jų netvirtinant. Teigiama, jog pirmiausia viešasis transportas yra skirtas įprastiems keleiviams, o tik po to keleiviams su dviračiais.

2023-03-27 VMSA Eismo organizavimo skyriaus raštu Nr. A51-54195/23(3.3.2.26E-EIS), kuris yra skundžiamas šioje byloje, pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2023-02-27 elektroninį laišką. Nurodyta, kad didžioji dalis vežėjų neturi galimybių saugiai vežti visų rūšių dviračius visose be išimties transporto priemonėse jų netvirtinant. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-04-13 įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 43 punktą dviračiai gali būti vežami autobuso viduje ar išorėje specialiai tam įrengtose ir pažymėtose vietose arba autobuso bagažo skyriuje kaip bagažas. Nurodė, kad Taisyklėmis nustatyti atvejai, kada galima vežti dviračius viešuoju transportu ir ginčijamas ženklinimas nereiškia, kad draudžiama vežti dviračius šiuo ženklu pažymėtose transporto priemonėse.

Nesutikdamas su atsakovų raštais, pareiškėjas su skundu kreipėsi į LAGK. LAGK priimtu skundu buvo prašoma: 1) įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pašalinti padarytą pažeidimą – pašalinti lipdukus nuo autobusų ir troleibusų su perbrauktu dviračiu simboliu, nes jis prieštarauja Tarybos sprendimui; 2) įpareigoti Administraciją užtikrinti ir kontroliuoti, kad lipdukai su perbrauktu dviračių simboliu būtų pašalinti nuo VVT autobusų ir troleibusų.

2023-04-21 LAGK priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 21RE-284 byloje (AG-189/05-2023), kuriuo pareiškėjo skundas atmestas. LAGK sprendime nurodoma, jog pareiškėjas skundu prašo: 1) įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pašalinti padarytą pažeidimą – pašalinti lipdukus nuo autobusų ir troleibusų su perbrauktu dviračiu simboliu, nes jis prieštarauja Tarybos sprendimui; 2) įpareigoti Administraciją užtikrinti ir kontroliuoti, kad lipdukai su perbrauktu dviračių simboliu būtų pašalinti nuo VVT autobusų ir troleibusų. LAGK sprendimo motyvuose nurodoma, jog pareiškėjas skundžia Administracijos Eismo organizavimo skyriaus 2022-09-13 raštą, SP 2023-03-13 raštą ir Administracijos Eismo organizavimo skyrius 2023-03-27 raštą.

LAGK sprendimas grindžiamas VSĮ 6 straipsnio 33 punktu, 9 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 punktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10, 18, 22 dalimis, 11 straipsnio 1 dalimi, SP įstatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2021-08-10 įsakymu Nr. 302053/21, 8 punktu (viešojo transporto organizavimo funkcija yra perduota SP), Taisyklių IX skyriaus „Dviračių ir mikromobilumo transporto priemonių vežimas“ nuostatomis, būtent 53, 54, 56, 57, 58, 59 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Skundų taisyklės) 45.1-45.4 papunkčiais.

LAGK sprendime nurodoma, jog pareiškėjas į SP ir Administraciją kreipėsi teigdamas, kad lipdukai su perbrauktu dviračio ženklu klaidina keleivius, taip pat pareiškėjui buvo kilęs incidentas, kai vairuotojai nesutiko vežti, o tokio pobūdžio kreipimasis pagal turinį nėra laikytinas skundu, kadangi konkrečios situacijos (atvejo), kai jam nebuvo leista vežtis dviračio, jis neskundė (nenurodyta vieta, data, laikas, įvykio aplinkybės, nepateikti konkretūs įrodymai), kreipimesi buvo dėstoma subjektyvi nuomonė, jog ginčijami ženklai klaidina keleivius. Pažymima, kad pareiškėjas aiškaus reikalavimo nuklijuoti lipdukus 2023-02-27 prašyme nesuformulavo, be to, į Komisiją kreipėsi kaip fizinis asmuo, o ne kaip viešąjį interesą turintis teisę ginti subjektas. Vertinta, jog toks pareiškėjo kreipimasis laikytinas prašymu, į kurį jam turėjo būti pateiktas atsakymas pagal prašymo turinį, kaip nustatyta Skundų taisyklių 45.4 punkte. LAGK sprendimu pažymėta, jog skundžiamu SP raštu aiškiai ir pagrįstai pareiškėjui paaiškinta, kad transporto priemonės, kurios pažymėtos mėlynais lipdukais, yra su specialiai pritaikytomis dviračiams vežti vietomis, kai lipdukais su užbrauktu dviračiu yra pažymėti autobusai ir troleibusai, kuriuose specialiai tam pritaikytų vietų nėra, ir kuriais galima vežti dviračius tik ne piko valandomis, kartu užtikrinant saugumą. Sprendime vertinta, jog toks ženklinimas Taisyklių nuostatoms neprieštarauja. Taip pat pažymėta, jog Administracija pareiškėjui 2023-03-27 raštu paaiškino, kad ginčijamas ženklinimas nereiškia, jog draudžiama vežti dviračius šiuo ženklu pažymėtose transporto priemonėse. Pažymėta, kad pareiškėjas 2023-02-27 prašyme nereikalavo atsakyti, ar Taisyklių punktai atitinka teisėkūros aiškumo principą, tokį atsakymą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nurodė pateikti pastarajai ir pareiškėjui 2023-03-07 rašte, o pareiškėjas nesiskundžia, kad toks atsakymas jam nebuvo pateiktas. Daryta išvada, kad skundžiami raštai ir lipdukų su užbrauktu dviračio ženklu užklijavimas (savaime kaip toks veiksmas) pareiškėjo teisių niekaip nepažeidžia, šių lipdukų buvimas savaime nedraudžia pareiškėjui vežtis dviračio ne piko metu, tačiau kartu jis privalo laikytis Taisyklių IX skyriaus nuostatų, užtikrinant, kad dviračio transportavimas netrukdys saugiai ir komfortiškai kitų keleivių kelionei. Pabrėžta, kad keleivių vežimas viešuoju transportu ir jų saugumas yra prioritetas, be to, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-04-13 įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 43 punkte nustatyta, jog dviračiai gali būti vežami autobuso viduje ar išorėje specialiai tam įrengtose ir pažymėtose vietose arba autobuso bagažo skyriuje kaip bagažas. LAGK vertinimu, pareiškėjo nuomonė dėl kitų keleivių klaidinimo yra menama, o pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą, nes kreipėsi į Komisiją kaip fizinis asmuo, taigi jis neturi reikalavimo teisės dėl lipdukų nuo troleibusų ir autobusų nuklijavimo. Pažymėta, kad situacijos, kai vairuotojai išlaipina dviratininką su dviračiu iš autobuso ir troleibuso, turėtų būti vertinamos individualiai, nes Taisyklėse numatyti atvejai, kai toks vairuotojo reikalavimas yra teisėtas. Spręsta, jog nurodytais motyvais nėra pagrindo įpareigoti SP pašalinti lipdukus su perbrauktu dviračio ženklu ir Administraciją užtikrinti ir kontroliuoti, kad minėti lipdukai būtų pašalinti.

LAGK sprendimu vertinta, jog pareiškėjo kreipimasis į SP ir Administraciją nelaikytinas skundu tuo pagrindu, jog konkrečios situacijos (atvejo), kai jam nebuvo leista vežtis dviračio, jis neskundė.

Vertinant minėtos LAGK išvados pagrįstumą, primintina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) reguliuoja asmenų prašymų ir skundų viešojo administravimo subjektams nagrinėjimo tvarką. VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Minėtą įstatymo nuostatą įgyvendinanti tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės).

Šios bylos ginčo kontekste primintina, kad VAĮ numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.); skundu vadinamas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.).

Kaip nustatyta, pareiškėjas 2022-08-17 elektroniniu laišku kreipėsi į VMSA, kuriame nurodė, jog apie Tarybos nustatytą tvarką, kad dviračius galima vežtis bet kuriame autobuse, vežėjai neinformuoti, pareiškėjas jau 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į SP dėl lipdukų su perbrauktu dviračio ženklu pašalinimo nuo transporto priemonių, tačiau iki šiol tai nepadaryta. Konkretaus reikalavimo ar prašymo pareiškėjas minėtu kreipimusi nesuformulavo. Atitinkamai pareiškėjui 2022-09-13 raštu gavus atsakymą į nurodytą skundą, kuris išsiųstas jam el. paštu tą pačią dieną, o skundą LAGK pateikus tik 2023-03-10, o teismui atitinkamai dar vėliau suformulavus reikalavimą dėl šio administracinio sprendimo panaikinimo ir įsipareigojimo nagrinėti pareiškėjo prašymą (kreipimąsi) iš naujo, t. y. praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą, - administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti šį administracinė sprendimą, teismui nenustačius pagrindų skundo padavimo terminą atnaujinti, nutrauktina (ABTĮ 103 str. 8 punktas numato, kad administracinė byla nutraukiama, jei paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą).

Kaip minėta, pareiškėjas 2023-02-27 kreipėsi į SP ir Administraciją. Šiame kreipimesi nurodyta, kad trukdoma naudotis Taisyklių 54 punktu suteikta teise vežtis dviratį viešuoju transportu ne piko metu, nes dėl transporto priemonių ženklinimo lipduku su perbrauktu dviračiu vairuotojai neleidžia vežtis dviračio šiomis transporto priemonėmis. Nurodė, kad dėl minėto ženklinimo kilo incidentas, kai vairuotojai nesutiko vežti pareiškėjo, nes jie vadovavosi ženklinimu, o ne Taisyklėmis. Kreipimesi reikalavimas aiškiai nėra suformuluotas, tačiau iš esmės prašoma pakeisti ženklinimą aiškiu ženklinimu, lipdukuose nurodant paros laiką, kuriuo dviračius vežtis galima, o kuriuo negalima. Kreipimesi nedetalizuojamos aplinkybės, susijusios su konkrečiu incidentu, nėra skundžiamas konkretus su incidentu susijęs neteisėtas veikimas, nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Teismas pažymi, jog į nagrinėjamą bylą taip nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti faktą, jog pareiškėjui nebuvo leista važiuoti transporto priemonėmis su dviračiu. Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo kreipimosi, reikalavimu pakeisti žymėjimą aiškesniu, jis siekia, jog būtų pakeistas transporto priemonių ženklinimas, tačiau šis prašymas su buvusiais ar esamais konkrečiais materialiniais teisiniais santykiais nesietinas, nepagrindus konkretaus asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Įstatymai nesuteikia galimybės taikyti teisių gynimo būdų, kuriais būtų siekiama iš anksto įtakoti galimai būsimus materialinius teisinius santykius (žr. LVAT 2006 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-710-06).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, iš esmės pagrįstu laikytinas LAGK vertinimas, kad pareiškėjo kreipimasis į SP ir Administraciją (iš esmės pareiškėjo 2023-02-27 kreipimasis į SP ir Administraciją) nelaikytinas skundu viešojo administravimo įstatymo prasme.

Teismas taip pat pažymi, jog Prašymų nagrinėjimo taisyklių 34 p. nustato: „34. Jeigu prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti besikreipiantis asmuo, o institucija tokios informacijos ir dokumentų pati neturi ir gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo ar skundo nagrinėjimas stabdomas, kol bus pateikta prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, ir gali būti nutrauktas, jeigu asmuo trūkstamų dokumentų nepateiks. Jeigu per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymo ar skundo nagrinėjimas institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nutraukiamas ir per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos visi asmens institucijai pateikti dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka šių dokumentų kopijas.“

Kaip matyti iš minėtos nuostatos, viešojo administravimo subjektas turi pareigą paprašyti prašymui ar skundui išnagrinėti būtinos informacijos ir dokumentų, kai institucija tokios informacijos ir dokumentų pati neturi. Byloje nėra duomenų, jog atsakovės VMSA ir SP, atsakydamos į pareiškėjo 2023-02-27 kreipimąsi, būtų kreipęsi į pareiškėją dėl konkrečių incidento aplinkybių patikslinimo, siekiant nustatyti, ar 2023-02-27 kreipimasis turi būti nagrinėjamas kaip skundas. Vis dėlto pareiškėjo 2023-02-27 kreipimasis nebuvo pakankamai aiškiai suformuluotas, konkretus ir suprantamas, todėl atsakovai pagrįstai galėjo vertinti, jog 2023-02-27 kreipimasis neturi visų skundo požymių, o asmuo siekia realizuoti teisę į informaciją ar atkreipti institucijų dėmesį į galimus viešojo administravimo institucijų veiklos trūkumus.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo 2023-02-27 kreipimaisi (toliau kartu – ir Raštai) nelaikytini skundais, ir atsakymų į juos pagrįstumą lemia ir tai, ar šie Raštai laikytini prašymais VAĮ ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių prasme, nustatytina, ar Raštai laikytini prašymais.

Kaip minėta, VAĮ nustato, jog prašymu išreiškiamas reikalavimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Be to, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punktas nustato: „45. Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“

Nagrinėjamu atveju Raštuose nenurodytas pageidavimas suteikti administracinę paslaugą, pakonsultuoti ar konkretus nusiskundimas dėl konkretaus įvykio. Taip pat Raštai nelaikytini pageidavimu priimti administracinį sprendimą, kadangi Raštais nėra prašoma priimti konkretų teisės aktais nustatytą administracinį sprendimą. Raštais iš esmės nurodomas galimo viešojo transporto ženklinimo trūkumai ir reiškiama nuomonė, kad pakeistinas transporto priemonių ženklinimas tam, kad jis suteiktų keleiviams aiškesnę informaciją apie dviračio vežimo galimybes konkrečioje transporto priemonėje (nurodant paros laiką, kuriuo galima vežti).

Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos (Kelių transporto kodekso, toliau – KTK, 4 str. 1 d.). Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą (KTK 4 str. 2 d.). Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus (KTK 4 str. 3 d.).

Užtikrindami viešųjų paslaugų prieinamumą savivaldybių teritorijose, viešųjų paslaugų teikimo vietinio susisiekimo maršrutais poreikį numato savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas, vadovaudamiesi savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatyta tvarka (KTK 17-1 str. 2 d.).

KTK 18 straipsnio 1 dalis numato, kad keleivių vežimą autobusais reglamentuoja šis kodeksas, taip pat susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Savivaldybės atstovaujamoji institucija, detalizuodama keleivių ir bagažo vežimo taisykles ir tvirtindama keleivių ir bagažo vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais taisykles, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelėse tvarkos aprašus, privalo užtikrinti, kad stotelės būtų įrengiamos tose vietose, kuriose yra užtikrintas patogus sveikatos, švietimo, mokslo, socialinių, kultūros, oro uostų, geležinkelio stočių ir kitų viešųjų paslaugų teikimas. <…> savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas, tvirtindami vietinio susisiekimo maršrutus, atsižvelgia į visuomenės interesus, poreikius ir paslaugų patogumą (KTK 18 str. 3 d.).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 33 punkte nurodyta, kad Savivaldybė vykdo savarankiškąją keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimų funkciją.

Pagal VSĮ 9 straipsnio 1 dalį Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.

Savivaldybės administracija, be kitų atliekamų funkcijų, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina; įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų; administruoja viešųjų paslaugų teikimą (33 straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 punktai).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių (toliau – ir SM taisyklės) 43 p. nustato: „43. Dviračiai gali būti vežami autobuso viduje ar išorėje specialiai tam įrengtose ir pažymėtose vietose arba autobuso bagažo skyriuje kaip bagažas.“

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-1508 patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (ginčo teisiniams santykiams aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022-08-01 iki 2023-09-23) nustato važiavimo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybės) viešuoju transportu tvarką, vežėjo, vairuotojo, keleivių teises ir pareigas, atsakomybę, keleivių, vežėjų, viešojo transporto kontrolės tvarką (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių IX skyrius nustato dviračių ir mikromobilumo transporto priemonių vežimo tvarką:

„53. Leidžiama vežti dviračius, jeigu transporto priemonėje yra tam specialiai įrengta vieta ir transporto priemonė pažymėta dviračio ženklu. Keleivis turi saugiai pritvirtinti dviratį transporto priemonėje. Jei ši vieta ar vieta, skirta neįgaliems asmenims su vežimėliais, yra užimta, dviračio vežti negalima, išskyrus šio skyriaus nustatytais atvejais. Dviratį specialiai įrengtoje vietoje vežantis keleivis privalo užleisti vietą neįgaliajam su vežimėliu ir išlipti toje pačioje stotelėje, išlipti nereikia šio skyriaus nustatytais atvejais, kai dviratį leidžiama vežti jo netvirtinant.

54. Leidžiama, išskyrus piko metą (darbo dienomis nuo 7 iki 9 val. ir nuo 16 iki 19 val.), visose transporto priemonėse vežti dviračius jų netvirtinant.

<...>

56. Bet kokiu atveju dviratį, paspirtuką, elektrinį paspirtuką, riedį, riedlentę ir kitą nedidelę mikromobilumo priemonę leidžiama vežti tik įsitikinus, kad transporto priemonė švari ir jos transportavimas netrukdys saugiai ir komfortiškai kitų keleivių kelionei. Jei kelionės metu neužtikrinama aukščiau nurodyta sąlyga, dviratį, paspirtuką ar kitą nedidelę mikromobilumo priemonę vežantis keleivis privalo išlipti artimiausioje stotelėje, priešingu atveju kontrolierius ar vairuotojas turi teisę juos išlaipinti.

57. Keleivis, norintis vežti dviratį, paspirtuką, į transporto priemonę įlipa paskutinis.

58. Dviratį, paspirtuką ar kitą nedidelę mikromobilumo transporto priemonę vežantis keleivis atsako už išteptus kitų keleivių drabužius, daiktus, taip pat dėl jų vežimo kylančios grėsmės kitų keleivių saugumui ir už transporto priemonės apgadinimą.

59. Keleivis šiame skyriuje nustatytu būdu/atvejais gali vežti tik vieną dviratį, paspirtuką, elektrinį paspirtuką ar kitą nedidelę mikromobilią priemonę, o jo vežimas yra nemokamas.“

Taisyklių 3 punktas nustato, kad keleivių ir bagažo vežimą viešuoju transportu organizuoja Savivaldybė arba jos įgaliota įstaiga.

Iš SP įstatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2021-08-10 įsakymu Nr. 302053/21, 8 punkto matyti, jog viešojo transporto organizavimo funkcija yra perduota SP.

Minėtų teisės aktų nuostatos neįpareigoja VMSA, SĮ ar VVT priimti konkretų administracinį sprendimą dėl transporto priemonių ženklinimo pareiškėjo Raštų pagrindu. Iš esmės Taisyklės nustato tik reikalavimą ženklinimo klausimu, jog leidžiama vežti dviračius (įskaitant piko valandas) tomis transporto priemonėmis, kurios turi specialiai įrengtą vietą ir pažymėtos dviračio ženklu, o pats ženklinimas ar ženklinimas kitų transporto priemonių nėra sureguliuotas (53-54 punktai). Pareiškėjo akcentuojamas Taisyklių 54 punktas leidžia numatytais atvejais netvirtinti dviračių (išimtis iš Taisyklių 53 punkto, kad privaloma dviratį pritvirtinti), tačiau ir šiais atvejais taikomas Taisyklių 53 punktas, t. y. pirmiausia dviračius leidžiama vežti su sąlyga, jei transporto priemonėje yra specialiai įrengtos jų laikymui vietos ir transporto priemonė paženklinta.

Teismo vertinimu, pareiškėjo Raštai neatitinka Prašymo nagrinėjimo taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose nustatytų kriterijų, todėl į galėjo būti atsakoma laisva forma, kaip tai numatyta Prašymo nagrinėjimo taisyklių 45.4 papunktyje. Šioje dalyje sutiktina su LAGK sprendimo išvada, jog Raštų nagrinėjimui taikytinas Prašymo nagrinėjimo taisyklių 45.4 papunktis.

2023-03-13 raštu Nr. 2023-SD-243 SP atsakė į pareiškėjo 2023-02-27 skundą, paaiškindama, kad pagal Taisyklių 53 ir 54 punktų nuostatas, dviračius piko metu (darbo dienomis nuo 7 iki 9 val. ir nuo 16 iki 19 val.) galima vežti tik ten, kur yra įrengtos specialiai tam skirtos vietos, o ne piko metu - visose, jei tai netrukdo kitiems keleiviams ir transporto priemonėje yra pakankamai laisvos vietos; autobusai, kurie turi specialias vietas dviračių gabenimui, yra pažymėti mėlynu kvadratiniu lipduku su dviračio ženklu, kitos transporto priemonės, kurios pažymėtos apvaliu raudoną kontūrą su perbrauktu dviračiu turinčiu lipduku. Taigi šiuo raštu SP tinkamai informavo pareiškėją apie esamą teisinį reguliavimą dėl dviračio vežimo transporto priemonėse, taip pat nurodė transporto priemonių žymėjimo reikšmę (ginčijamas ženklinimas reiškia, jog galima vežti dviračius ne piko valandomis).

2023-03-27 raštu Nr. A51-54195/23(3.3.2.26E-EIS) VMSA atsakė į pareiškėjo 2023-02-27 kreipimąsi, kuriuo paaiškinta, kad Taisyklėmis nustatyti atvejai, kada galima vežti dviračius viešuoju transportu ir pareiškėjo ginčijamas ženklinimas nereiškia, kad draudžiama vežti dviračius šiuo ženklu pažymėtose transporto priemonėse. Taigi šiuo raštu paaiškinta, jog transporto priemonių žymėjimas neturi įtakos Taisyklių 53-54 punktų taikymui. Teismo vertinimu VMSA pagrįstai informavo pareiškėją, jog ginčijamas ženklinimas, nors ir gali būti suprantamas nevienaprasmiškai (tai teigia pareiškėjas, tai pripažinta ir VMSA 2022-09-13 raštu), nepažeidžia nustatytų teisės aktų reikalavimų (teisės aktais nenustatyta, kaip turi būti žymimos transporto priemonės, kuriose galima vežti dviračius jų netvirtinant ne piko metu, kaip tai numato Taisyklių 54 p.).

Atsižvelgiant į minėtus argumentus šioje dalyje pagrįstais laikytini ir LAGK sprendimo vertinimai, jog skundžiamu SP raštu aiškiai ir pagrįstai pareiškėjui paaiškinta apie transporto priemonių ženklinimą, Administracijos 2023-03-27 raštu papildomai paaiškinta, kad ginčijamas ženklinimas nereiškia, jog draudžiama vežti dviračius šiuo ženklu pažymėtose transporto priemonėse; skundžiami raštai ir lipdukų su užbrauktu dviračio ženklu užklijavimas (savaime kaip toks veiksmas) pareiškėjo teisių niekaip nepažeidžia, šių lipdukų buvimas savaime nedraudžia pareiškėjui vežtis dviračio ne piko metu, tačiau kartu jis privalo laikytis Taisyklių IX skyriaus nuostatų dėl saugumo. Taip pat sisteminis teisinio reguliavimo aiškinimas duoda pagrindą išvadai, jog prioritetas teikiamas keleivių vežimui viešuoju transportu, todėl dviračiai ar kitos priemonės vežamos, jei atitinka tam tikrus reikalavimus (atitinka tiek norimos vežti priemonės, tiek ir keleivinis transportas, į kurį pageidaujama įkelti šias priemones). Šiuo aspektu skundžiamais administraciniai sprendimais ir LAGK sprendimu buvo tinkamai suteikta informacija dėl dviračių vežimo keleiviams skirtu viešuoju transportu reikalavimų ir sąlygų. Be to, nepaisant to, kad ir galiojanti tvarka bei teisinis reguliavimas nedraudė vežtis keleiviui dviratį viešuoju transportu esant tam tikroms sąlygoms (ką iš esmės atsakė skundžiamais administraciniais sprendimais atsakovai), kaip matyti iš tolesnio šalių susirašinėjimo keleivių informavimas apie dviračių vežimą viešuoju transportu de facto yra tikslinamas, ženklinimas daromas suprantamesnis, pareiškėjas apie tai papildomai informuojamas (tai nėra tiesioginis šios bylos nagrinėjimo dalykas).

Kaip matyti iš ginčijamų administracinių sprendimų ir LAGK sprendimo turinio, jie pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, sprendimai motyvuotas, t. y. atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.

Visgi nesutiktina su LAGK skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl pareiškėjo neturėjimo reikalavimo teisės dėl lipdukų (ženklinimo) nuėmimo ar keitimo, kadangi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į viešojo transporto organizatorius su jam aktualiu dviračių vežimo viešuoju transportu klausimu. Pastebėtina, kad ir atsakovai neneigia pareiškėjo asmeninio suinteresuotumo dėl dviračio vežimo viešuoju transporto tvarkos aiškumo. Visgi tam, kad viešojo administravimo subjektą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti nustatyta, jog būtent prašomas įpareigoti subjektas privalo atlikti tam tikrus veiksmus. Pareiškėjas teismo priimtu skundu prašo įpareigoti VMSA išnagrinėti jo 2023-02-27 skundą iš naujo, siekiant, kad ženklinimas atitiktų Tarybos sprendimą. Kadangi šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti administracinius sprendimus, kuris atmestas, - šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjo fiksuotas ženklinimas aiškiai neatitiktų savivaldybės tarybos nustatytos Taisyklėse tvarkos.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog skundžiami 2023 m. administraciniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka VAĮ reikalavimus, keliamus administraciniams sprendimams, tad nėra pagrindo jų naikinti skundo argumentais. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamus administracinius sprendimus, netenkintinas ir pareiškėjo išvestinis prašymas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi į VMSA.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 8 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti administracinės bylos dalį pagal skundo reikalavimą panaikinti VMSA 2022-02- atsakymą Nr. A51/22 (3.3.2.26E-UK).

atmesti pareiškėjo M. K. likusius skundo reikalavimus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė