Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei, dalyvaujant pareiškėjui C. K., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo C. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį, kad pagal Šiaulių apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos raštą, pareiškėjo tėvui A. K. buvo patvirtinta, kad 300 kv. m žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra pareiškėjo senelis C. K.. Minėta tarnyba pripažino nuosavybės teisę į 300 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvui A. K.. Veikdamas savo tėvo vardu pareiškėjas 1997-05-09 kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininką su prašymu sugrąžinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadangi šis žemės sklypas yra AB „Verpstas“ teritorijoje ir yra neužstatytas. Pareiškėjas buvo informuotas, kad kadangi žemės sklypai grąžinami suplanuotose teritorijose, tai galimybė suteikti sklypą atsiras, kai bus priimtas naujas įstatymas dėl detalaus suplanavimo projekto pakeitimo ir galimybės suplanuoti pageidaujamą sklypą fabriko „Verpstas“ teritorijoje. 1997-11-20 Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius raštu pranešė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra užimtas, nes tai gamyklos teritorija, todėl gali būti grąžintas tik ekvivalentine natūra kitoje tam tikslui suplanuotoje teritorijoje.

Pareiškėjas laiko, kad po tėvo mirties atkurtą teisę į minėtą žemės sklypą faktiškai priėmė jis, nes visus tolimesnius veiksmus susietus su šiuo žemės sklypu atliko C. K.. Pareiškėjui buvo pateikti įvairūs pasiūlymai, tačiau nesutikdamas su jų sąlygomis pareiškėjas jų atsisakė.

2015-12-15 pareiškėjas gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus raštą dėl įrašymo į eilę. Šiuo raštu pareiškėjui pranešta, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2015-12-11 įsakymu „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai ir lygiaverčius naujus žemės sklypus individualiai statybai Šiaulių mieste, eilės patvirtinimo“ A. K. įrašytas į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai ir lygiaverčius naujus žemės sklypus individualiai statybai Šiaulių mieste, Šiaulių miesto savivaldybėje, eilę 8 numeriu pagal A. K. prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą 1992 m. kovo 31 d. Pareiškėjas su šiuo pasiūlymu sutiko.

Pareiškėjas apibendrindamas pažymėjo, kad iki tėvo mirties visus veiksmus susijusius su turtine teise atliko pagal įgaliojimą, o mirus tėvui A. K. pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis valdymas buvo pripažintas ir atkūrimą vykdančių institucijų, kurios kreipėsi į pareiškėją kaip į turto (teisės) paveldėtoją.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas yra A. K. sūnus (8, 35 b.l.). Pareiškėjo tėvas A. K. mirė 2002 m. liepos 31 d. (6, 35 b.l.). Be pareiškėjo A. K. turėjo kitą sūnų I. K., kuris mirė 2006 m. sausio 21 d. (35 b.l.). Po A. K. mirties į notarą dėl paveldėjimo priėmimo niekas nesikreipė, palikimas nebuvo priimtas (34 b.l.). Pateikti duomenys iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro patvirtina, kad A. K. testamento sudaręs nebuvo.

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad po tėvo mirties palikimą priėmė tik jis. Palikimą priėmė bendraudamas su nuosavybės teisių atkūrimą vykdančia institucija, pasirinkdamas kokioje vietovėje nori, kad būtų suteiktas žemės sklypas (atkurtos nuosavybės teisės).

Pateikti rašytiniai įrodymai – Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento, vėliau Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus raštai – patvirtina, kad pareiškėjas C. K. sprendė dėl vietovės, kurioje jis nori, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (17-21 b.l.).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad paveldimą turtą gali sudaryti tiek daiktai, tiek teisės, kurios nėra neatsiejamai susijusios su palikėjo asmeniu. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininku buvo pripažintas C. K. – pareiškėjo senelis (9 b.l.). Šiuo pagrindu pradėta nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procedūra, nes nebuvo galimybės šio žemės sklypo grąžinti natūra (9, 11 b.l.). Taigi, nagrinėjamojoje byloje paveldimą turtą sudaro atkuriama nuosavybės teisė. Palikimą, kurį sudaro teisė, kaip civilinių santykių objektas, negalima priimti jį (palikimą) prižiūrint, mokant mokesčius ar panašiai, tačiau toks turtas gali būti priimtas siekiant teisę įgyvendinti. Pareiškėjas darydamas valinius sprendimus dėl vietovės, kurioje pageidauja, kad būtų atkurta nuosavybės teisė (suteiktas sklypas), iš esmės realizavo teisės disponavimą. Tokie pareiškėjo veiksmai ir valia atitinka palikimo priėmimo, kaip vienašalio sandorio, kriterijus. Teismas, vertindamas ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytus motyvus, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėją laiko tinkamai priėmusiu tėvo palikimą, sprendžia, kad pareiškėjas C. K. po savo tėvo mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti.

Pareiškėjas yra pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Nesant duomenų, kad palikimą priėmė kiti įpėdiniai, laikytina, kad palikimą priėmė vienas pareiškėjas.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėjas yra A. K. įpėdinis, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad C. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2002 m. liepos 31 d., mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.