Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atstovui advokato padėjėjai Šarūnei Gailiūnaitei,

atsakovo A. T. atstovams advokatei Linai Zamulskienei, Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos pirmininkui Alvidui Balskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovui A. T. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (Darbo kodekso – toliau „DK“- 32 straipsnio 1 dalis).

5. Šalis sieja darbo teisiniai santykiai nuo 2019 m. birželio 28 d. pagal 2019 m. birželio 26 d. sudarytą darbo sutartį.

6. 2020 m. gegužės 25 d. atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčo komisiją (toliau – DGK) su prašymu dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo. 2020 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-4263 DGK darbuotojo A. T. prašymą patenkino, nuspręsdama išieškoti iš UAB „Kautra“ Klaipėdos filialo A. T. 289,04 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalį už darbo laikotarpį nuo 2020-03-01 iki 2020-05-31, sprendimą šioje dalyje vykdant skubiai. Ir nusprendė išieškoti iš UAB „Kautra“ Klaipėdos filialo A. T. 34,20 Eur (jokie mokesčiai neskaičiuotini) kompensaciją už darbą kelyje Lietuvoje už 2020 m. kovo ir gegužės mėnesius.

7. Ieškovė nesutinka su DGK išvada, prašo teismo ginčą išnagrinėti iš esmės.

8. Ginčas tarp šalių kilo dėl to ar darbdavys (ieškovė UAB „Kautra“), galėjo vadovaudamasis savo lokaliniais aktais sumažinti daro užmokestį; jeigu galėjo, tai ar galėjo sumažinti tik kintamąją darbo užmokesčio dalį ar galėjo sumažinti bendrą darbo užmokestį ir ar šioms procedūroms atlikti buvo laikytasi įstatyme nustatytos tvarkos.

9. DK 33 straipsnis įtvirtina kurios darbo sutarties sąlygos yra būtinosios, kurios papildomos. Dėl būtinųjų darbo sąlygų būtinas darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kitaip darbo sutartis nelaikoma sudaryta.

10. Ieškovė nurodo, kad sudarant su atsakovu darbo sutartį, darbo sutarties 1.3 punkte buvo aptarta būtinoji darbo sutarties sąlyga – darbo užmokesčio mokėjimas vadovaujantis patvirtintais galiojančiais darbo apmokėjimo nuostatais ir etatų (pareigybių) sąrašu.

11. Į bylą yra pateikti UAB „Kautra“ generalinio direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymu DU-01 patvirtinti UAB „Kautra“ Klaipėdos filialo nuostatai (toliau – „Nuostatai“).

12. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad darbo užmokesčio mokėjimo tvarka gali būti aptarta tokiu darbdavio lokaliniu aktu. Tačiau darbo užmokesčio dydis turi būti sulygtas ir aiškiai nustatytas darbo sutartimi (DK 42 straipsnio 1 dalis), kurios pavyzdinę formą tvirtina LR socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pažymėtina, kad tai numatyta ir darbdavio Nuostatuose, t.y. kad konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos turi būti nustatomos ir su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje (Nuostatų 6 punktas).

13. Ieškovės teiginys, kad darbuotojas, pasirašydamas darbo sutartį, kurioje nėra nurodytas konkretus darbo užmokestis, o tik nuoroda į Nuostatus, atitinka įstatyme įtvirtintą darbo sutarties turinį, laikytinas nepagrįstu (DK 34 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Nors atsakovas ir pasirašė ant darbo sutarties egzemplioriaus, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad darbuotojui sutarties pasirašymo metu buvo įteikta Nuostatų kopija. Pažymėtina, kad A. T. 2020-04-30 kreipėsi į darbdavį, prašydamas pateikti susipažinimui darbo apmokėjimo sistemų (tvarkos) kopijas ir atsakymą gavo tik 2020 m. gegužės 19 d., tačiau darbdavys darbuotojui jo prašytų dokumentų nepateikė, taip pažeisdamas DK 34 straipsnio 2 dalį.

14. Darbo sutarties pakeitimai gali būti daromi tik raštu (DK 43 straipsnio 2 dalis). Kadangi darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, tai vadovaujantis DK 45 straipsnio 1 dalimi darbdavys savo iniciatyva pakeisti tiek būtinąsias tiek papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojas apie savo sutikimą arba nesutikimą turi informuoti darbdavį per penkias darbo dienas (DK 45 straipsnio 2 dalis). Ir jau nuo to priklauso tolimesni darbdavio sprendimai. Ieškovės argumentas, kad į darbo sutarties tekstą įtraukus nuorodą apie Nuostatus, darbdavys jau iš anksto gauna darbuotojo sutikimą dėl darbo sutartyje sulygtų privalomų būtinųjų sąlygų pakeitimo, laikytinas visiškai nepagrįstu. Ieškovės atstovė negalėjo teismui nurodyti ką reiškia Nuostatų 42 straipsnis, t.y. kad atlyginimų tvarka patvirtinta konsultuojantis su bendrovės darbuotojais. Pažymėtina, kad Nuostatų 44 punktas numato, kad bendrovė vienasmeniškai gali ir keisti Nuostatuose nustatytą tvarką. Taip pažeidžiamos pagrindinės darbuotojo teisės.

15. DK 45 straipsnio 4 dalis numato, kad tik DK 45 straipsnio 1 dalyje nepaminėtos darbo sąlygos darbdavio sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Ir apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas iš anksto.

16. Kaip matyti iš ieškovės pateikto įrodymo – UAB „Kautra“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 18 d. įsakymo „Dėl darbo organizavimo karantino metu“ (kurio pavadinimas vėliau pakeistas į „Dėl laikino darbo sąlygų pakeitimo“ – įsakymo data ir numeris tas pats), darbdavys, LR Vyriausybei įvedus Lietuvos Respublikoje karantiną, davė organizacinius nurodymus. Šis generalinio direktoriaus įsakymas negalėjo būti pagrindas būtinųjų darbo sąlygų pakeitimui. Pažymėtina, kad ir šiame įsakyme (abiejuose su skirtingais pavadinimais) yra aiškiai nurodyta, kad UAB „Kautra“ padalinių ir filialų vadovai privalo su šiuo įsakymu supažindinti įmonės darbuotojus, o UAB „Kautra“ padalinių ir filialų vadovai buvo įgalioti su kiekvienu darbuotoju aptarti susidariusią situaciją, sudaryti susitarimus arba priimti sprendimus pagal įsakymą dėl laikino darbo sąlygų pakeitimo. Ieškovė net neįrodinėjo, kad tokie susitarimai buvo padaryti. Ieškovė nepateikė ir įrodymų, kad darbuotojai su šiuo generalinio direktoriaus ar filialo vadovų sprendimais buvo supažindinti. Byloje pati ieškovė pateikė vienintelė įrodymą – 2020 m. balandžio 3 d. SMS žinutę apie pakabintą įsakymą. Pažymėtina, kad tokią aplinkybę ieškovė nurodo ir ieškinyje (ieškinio 6 punktas). O darbuotojas – byloje atsakovas A. T. apie padarytus išskaičiavimus iš darbo užmokesčio realiai galėjo susipažinti tik balandžio mėnesį gavęs atsiskaitymo lapelį už kovo mėnesio laikotarpį.

17. Kad ir koks būtų sulygtas darbo užmokestis, jis negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą ar minimalų valandinį atlygį (DK 34 straipsnis, 141 straipsnio 3 dalis). Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas (DK 34 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ir paties darbdavio Nuostatų 7 punkte nurodyta, kad darbuotojui mokamas darbo užmokestis per mėnesį visais atvejais turi būti didesnis, negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga (išskyrus nekvalifikuotus darbuotojus). Atsakovo pareigos - autobuso vairuotojas (konduktorius) vežimui keleivių vietiniais, tolimaisiais ir tarptautiniais maršrutais, nepriskirtinas prie nekvalifikuoto darbo (D 141 straipsnio 1 dalis).

18. Nuostatų 8 punktas numato, kad darbuotojui gali būti neskiriama iki 30 proc. bendro darbo užmokesčio sudaranti kintamoji atlygio dalis, jei darbuotojas padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose, darbo sutartyse, darbo taisyklėse ar kituose teisės aktuose nurodytus pažeidimus arba jei darbo užmokesčio sumažinimą nulemia ekonominės priežastys, apie kurias darbuotojai buvo iš anksto informuoti.

19. Ieškovės argumentas, kad darbdavys, esant šalyje paskelbtam karantinui, galėjo automatiškai taikyti šį Nuostatų punktą ir sumažinti darbuotojams darbo užmokestį laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pažymėtina, kad DK 32 straipsnio (reglamentuojančio darbo sutarties sąvoką) 3 dalis nustato, kad atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui.

20. Ieškovės argumentas, kad įmonė, paskelbus šalyje karantiną, atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje, nepagrįstas jokiais įrodymais. Karantinas šalyje buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d., tad įmonei dėl to patirtos pasekmės galėjo atsirasti tik vėliau. Ir visiškai sutiktina su atsakovų atstovų argumentais, kad už verslo riziką, išsaugojimą negali būti atsakingi darbuotojai, t.y. darbdavio, akcininkų sprendimai turi būti daromi ne darbuotojų darbo užmokesčio sąskaita. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad darbdavys turi užtikrinti tokias darbo sąlygas, kad darbuotojas (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupė) galėtų įvykdyti darbo normas (darbų apimtis) (DK 143 straipsnis). Net ir paskelbus prastovą (DK 47 straipsnis) yra numatytos garantijos darbuotojo gaunamam darbo užmokesčiui. Pati ieškovė nurodo, kad yra įtraukta į nukentėjusių nuo koronaviruso pandemijos sąrašą, todėl sutiktina su atsakovo atstovų argumentu, kad tam valstybė priima atitinkamus sprendimus dėl subsidijų. LR Vyriausybė nėra priėmusi jokių sprendimų dėl minimalios algos mažinimo, atsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas (DK 141 straipsnio 3 dalis).

21. DK 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Šio straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema.

22. Taip pat sutiktina su atsakovo atstovų argumentais, kad darbdavys sumažindamas atsakovui darbo užmokestį pažeidė ir savo paties Nuostatus, t.y. iš pateiktų byloje atsiskaitymų lapelių matyti, kad darbdavys 20 proc. sumažino ne tik darbo užmokesčio kintamąją dalį, bet 20 procentų sumažino visą darbo užmokestį. Sutiktina su atsakovo atstovų argumentais, kad visų pirma atsiskaitymų lapeliai yra neinformatyvūs, už gegužės mėnesį atsiskaitymo lapelio turinys jau skiriasi nuo prieš tai darbuotojui pateiktų atsiskaitymo lapelių.

23. Ieškovė įrodinėja, kad Nuostatai leido darbuotojams sumažinti kintamą mėnesinį atlyginimą arba priemokas tokiu dydžiu, kuris yra lygus 20 proc. viso priskaičiuojamo bendro atlyginimo dydžiui. Kad ir kokios būtų kintamojo atlyginimo dalys (pagal atsiskaitymo lapelį ir Nuostatus jų pavadinimai skiriasi), tačiau darbdavys neturėjo teisės mažinti 20 procentų bendro atlyginimo dydžio. Pagal kovo mėnesio atsiskaitymo lapelį 20 proc. – 99,36 Eur paskaičiuota nuo visos 496,79 Eur sumos. Ir vadovaujantis Nuostatų 21.1 ir 21.2 p. bazinis atsakovo darbo užmokestis buvo 347,60 Eur, o valandinis darbo užmokestis pagal faktiškai dirbtą laiką sudarė 3,95 Eur, tačiau sumažinus visas darbo užmokesčio dalis, atsakovo valandinis darbo užmokestis – 3,28 Eur, t.y. mažesnis negu MVA, kuris nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 3,72 Eur. Išanalizavus balandžio mėnesio atsiskaitymo lapelį, matyti, kad sudėjus visas darbo užmokesčio dalis gaunama 644,03 Eur, atėmus 20 proc. (128,81 Eur), gaunama 515,22 Eur, atskaičiavus privalomus mokėjimus išmokėtina darbo užmokesčio suma 334,10 Eur. Pagal nuostatų 21.1, 21.2 punktus atsakovo bazinis darbo užmokestis sudaro 442,40 Eur, vadinasi valandinis darbo užmokestis pagal faktiškai dirbtą laiką sudaro 3,95 Eur, tačiau sumažinus visas darbo užmokesčio dalis 20 proc., atsakovo valandinis darbo užmokestis sudaro 3,16 Eur, taigi taip pat paskaičiuotas ir išmokėtas valandinis darbo užmokestis mažesnis negu MVA. Analogiškai apskaičiavus už gegužės mėnesį gaunasi, kad atsakovo bazinis darbo užmokestis pagal Nuostatų 21.1,21.2 punktus sudaro 327,85 Eur, valandinis darbo užmokestis pagal faktiškai dirbtą laiką sudaro 3,95 Eur, tačiau sumažinus visas darbo užmokesčio dalis gaunasi valandinis darbo užmokestis – 3,27 Eur, taip pat mažesnis valandinis darbo užmokestis negu MVA.

24. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad DGK be jokio pagrindo išėjo už atsakovo pareiškimo ribų, kadangi atsakovas net nekėlė reikalavimo įvertinti ar jo valandinis darbo užmokestis yra mažesnis už minimalų. DGK sprendimas nėra apeliacijos dalykas. Teismas nagrinėja ginčą iš esmės. Taip, kaip numato įstatymas, teismas ruošdamasis bylos nagrinėjimui išreikalavo iš DGK jos sprendimo priėmimo metu turėtus ir nagrinėtus įrodymus. DK 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms ar darbo sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyros, darbo sutarties sąlyga negali būti taikoma, o turi būti taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Vadovaudamasi įstatyminiu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad UAB „Kautra“ sumažindama visą darbo užmokestį (tiek bazinę, tiek kintamąją jo dalį), bazinį darbo užmokestį sumažino tiek, kad jis tapo mažesnis negu MVA. Darbo užmokesčio sumažinimas buvo atliktas nesilaikant Darbo kodekso normų dėl darbo sutarties būtinųjų sąlygų pakeitimo.

25. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl to ar darbdavys galėjo mažinti kompensaciją už darbą kelyje (Nuostatų 21.4 punktas – nuoroda į DK 144 straipsnio 8 dalį)- 1 Eur kompensacija už vieną darbo, susijusio su važiavimu, valandą. 2020 m. kovo mėnesį atsakovas dirbo 88 valandas ir atsiskaitymo lapelyje nurodyti 88 Eur, tačiau darbdavys ir ją sumažino iki 70,40 Eur. Pažymėtina, kad atsiskaitymo lapelis, kuris pateiktas nagrinėjant ginčą darbo komisijoje skiriasi nuo atsiskaitymo lapelio, kuris pateiktas su ieškiniu. Sutiktina su atsakovo atstovų argumentais, kad ši kompensacija mokama tuo atveju, kai neapmokamos komandiruotės išlaidos, bet tokiu būdu kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Ginčo dėl paties darbdavio nurodyto darbo valandų skaičiaus nėra, todėl atsakovui ieškovė privalėjo išmokėti 88 Eur už kovo mėnesį, 112 Eur už balandžio mėnesį (suma atsiskaitymo lapelyje nesumažinta) ir 83 Eur už gegužės mėnesį (ieškovė paskaičiavo 66,40 Eur).

26. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

27. Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus.

28. Darbo teisės teorijoje darbuotojas laikomas kaip silpnesnė sutarties šalis, ši doktrina pripažįstama ir teismų. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2011).

29. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos (CPK 185, 178 straipsnis), ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo

30. Teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 231 straipsnio 4, 7 dalys). Duomenų, kad ieškovė yra įvykdžiusi darbo ginčų komisijos sprendimą nėra, nors pažymėtina, kad DGK sprendimo dalis buvo skubaus vykdymo ir ieškovė neturėjo teisinio pagrindo jo nevykdyti (DK 230 straipsnis).

31. Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Pagal pateiktus byloje įrodymus atsakovas patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisine pagalba, todėl jos priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 414 straipsniu, 259, 260, 263, 268, 270, 271 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Teismas nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. T. 289,04 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 4 centai) darbo užmokesčio dalį už darbo laikotarpį nuo 2020-03-01 iki 2020-05-31. Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. T. 34,20 Eur (trisdešimt keturi eurai 20 centų) kompensaciją už darbą kelyje Lietuvoje už 2020 m. kovo ir gegužės mėnesius.

Priteistoms sumoms mokėtini mokesčiai neatskaičiuoti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. T. 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

2020 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-4263, teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijai.