- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-112-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00507-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- I. A.
- Trečiasis asmuo
- Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos
- Ieškovas
- M. P.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. A. ir trečiojo asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-947-804/2013 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui I. A. dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Trakų rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo I. A. atsisakymą duoti ieškovei sutikimą ruošti ir tvarkyti projektinę dokumentaciją, siekiant įteisinti atliktą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, neteisėtu; pripažinti ieškovei teisę ruošti ir tvarkyti nurodytą projektinę dokumentaciją be atsakovo sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji ir atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – gyvenamasis namas) bendraturčiai. Ieškovei 1996 m. rugsėjo 16 d. buvo išduotas leidimas Nr. 693, kuriuo jai leista vykdyti statybos darbus, t. y. statyti vieno aukšto plytų mūro priestatą virš garažo bei vieno aukšto plytų mūro ūkinį pastatą, pagal suderintą individualų projektą, kurį 1996 m. rugsėjo 12 d. parengė UAB „Trakuva“. Statybos leidimo išdavimo metu gyvenamojo namo bendraturčiai buvo ieškovė ir J. A. (šalių motina), kuri 1997 m. lapkričio 17 d. sutiko, kad ieškovė statytų vieno aukšto plytų mūro priestatą virš garažo. Ieškovė tokius statybos darbus atliko, tačiau nukrypo nuo projekto. Šiuo metu tam, kad būtų galima pradėti rekonstrukcijos įteisinimą, viena iš būtinų sąlygų yra statinio bendraturčio (atsakovo) sutikimas, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisako duoti ieškovei sutikimą ruošti ir tvarkyti projektinę dokumentaciją siekiant įteisinti atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino atsakovo atsisakymą duoti ieškovei sutikimą ruošti ir tvarkyti projektinę dokumentaciją, siekiant įteisinti atliktą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, neteisėtu, pripažino ieškovei teisę ruošti ir tvarkyti projektinę dokumentaciją siekiant įteisinti atliktą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, be atsakovo sutikimo.
Iš ieškovės pateikto gyvenamojo namo dalies rekonstravimo sklypo plano teismas nustatė, kad rekonstrukcijos gyvenamojo namo užstatytas plotas būtų 147 kv. m, pirmame aukšte įrengiant 20,28 kv. m. verandą (gyvenamojo namo dalies rekonstravimo plane pažymėta 1-1), antrame aukšte - įrengiant 4,06 kv. m. koridorių ir 16,88 kv. m. kambarį (gyvenamojo namo dalies rekonstravimo plane pažymėta atitinkamai 2-1 ir 2-2). Iš atsakovo pateikto VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, sudarytos pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. kadastrinių matavimų duomenis, matyti, kad gyvenamojo namo pirmo aukšto plane verandos, pažymėtos 1-1, plotas yra 20,09 kv. m., antrame aukšte esančio ieškovei priklausančio kambario, pažymėto 1-13, plotas yra 17,13 kv. m., taip pat yra laiptinė (koridorius), iš kurios patenkama į kambarį 1-13, tačiau kurio plotas ir žymėjimas neužfiksuoti.
Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė išvadą, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės pateiktuose planuose esančios patalpos (veranda pirmame aukšte, kambarys ir koridorius antrame aukšte) savo plotu ir išdėstymu visiškai sutampa, jų plotas skiriasi labai nežymiai, todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovės pateikta faktinė situacija neatitinka tikrovės, laikytini nepagrįstais. Taigi teismas pripažino, kad šio ginčo dalykas – nuosavybės teisės įgyvendinimas tam, kad būtų galima įteisinti jau atliktus rekonstrukcijos darbus, o ne pradėti naujus.
Teismas nurodė, kad bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinimo būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių (CK 4.77 str.). Ieškovė pripažįsta, kad nukrypo nuo projekto, tačiau šiuo metu galiojantis Statybos įstatymas leidžia įteisinti savavališką statybą. Siekdamas statinį rekonstruoti, šiuo atveju įteisinti rekonstrukciją, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti.
Atsakovas, anot teismo, nepateikė argumentų ir įrodymų apie tai, kaip esama namo rekonstrukcija daro negatyvų poveikį jo teisėms ir teisėtiems interesams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas I. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimo motyvuojamoji dalis yra neišsami, joje visiškai neaptarti atsakovo atsiliepime nurodyti motyvai, neatsižvelgta į faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Visiškai patenkinęs ieškovės ieškinį, teismas nepagrįstai sudarė ieškovei galimybę padidinti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje savavališkų statybų apimtyje, tuo nukrypdamas nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl teismo pareigos sprendžiant bendraturčių ginčą laikytis bendraturčių interesų pusiausvyros principo. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovas nurodė argumentus, kad namo rekonstrukcija daro negatyvų poveikį atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent: įteisinus savavališkas statybas, gyvenamojo namo antrame aukšte (kuris priklauso atsakovui) gali atsirasti bendro naudojimo patalpos, atsakovas nebeturės galimybės pagerinti savo gyvenimo sąlygų, padidinti atsakovui priklausančios namo dalies plotą antrame aukšte; atsakovas pateikė įrodymus – 2012 m. rugpjūčio 16 d. kadastrinius matavimus, kurie patvirtina, kad siekiama ne tik įteisinti jau atliktas savavališkas statybas, bet ir atlikti naujus darbus, t. y. įrengti patalpas virš verandos, kur yra atsakovo balkonas; įrengus stogą sumažės natūralus atsakovo kambario apšvietimas ir patalpų saugumas, nebus galimybės naudotis priešgaisrinėmis kopėčiomis; leidus ieškovei įteisinti verandą, ši užims dalį atsakovui tenkančio žemės sklypo ploto. Taigi atsakovo nesutikimas su ieškovės numatyta namo rekonstrukcija yra protingai motyvuotas ir atskleidžiantis projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį atsakovo teisėtiems interesams. Teismas, patenkindamas ieškinį, apginė ieškovės siekį maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, kas visiškai neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Teismas visiškai nevertino atsakovo siūlomų kompromisinių rekonstrukcijos projektų variantų ir nesiaiškino priežasčių, dėl kurių tarp bendraturčių vyksta nesutarimai. Teismas nepagrįstai neįvertino 2012 m. UAB „Trakuva“ parengto namo rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo, kuriuo planuojama apie 2/3 sumažinti atsakovo faktiškai esamą balkoną virš ieškovės savavališkai pastatytos verandos, o sumažinus balkoną, įstiklinti ir įrengti stogą virš savo verandos. Taigi projektinis pasiūlymas akivaizdžiai pažeidžia atsakovo teises, nes jis praranda dalį balkono, o įrengus stogą virš ieškovės verandos, negalės naudotis priešgaisrinėmis kopėčiomis. Ieškovės teismui pateiktas projektinis pasiūlymas neatitinka faktiškai atliktos rekonstrukcijos. Be to, teismas vertino atsakovo ir ieškovės pateiktus planus tik dėl verandos pirmame aukšte, kambario ir koridoriaus ploto. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovei leista atlikti ir naujus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus – 2/3 sumažinus atsakovo balkoną antrame namo aukšte virš ieškovės savavališkai pastatytos verandos. Veranda, kurios plotas pagal projektinius pasiūlymus yra 20,28 kv. m., pastatyta neturint nei projekto, nei statybos leidimo, nei bendraturčio sutikimo. Šalių gyvenamasis namas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, t. y. saugomoje teritorijoje, kuriai galioja imperatyvus paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimų. Byloje yra įrodymų, kad 2012 metais UAB „Trakuva“ parengti namo rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai ir savavališka gyvenamojo namo rekonstrukcija dalyje dėl siekiamos įteisinti verandos, o tuo pačiu ir dėl koridoriaus, įrengto virš verandos, neleistinai didinančios gyvenamojo namo užstatymo plotą, prieštarauja Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 daliai, Trakų istorinio nacionalinio parko individualiems apsaugos reglamentams, t. y. imperatyviems paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams dėl gyvenamojo namo užstatymo ploto. Teismas formaliai, nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkami nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija apeliaciniu skundu prašo savo nuožiūra priimti vieną iš CPK 326 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose numatytų sprendimų. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas formaliai įvertinus byloje esančius duomenis, o kai kurių apskritai nevertinant (pavyzdžiui, apeliantės 2013 m. spalio 21 d. rašto „Dėl išvados pateikimo“), neįsigilinant į bylos esmę, netiriant ir nesiaiškinant su nagrinėjamu reikalavimu susijusių faktinių aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kad ginčo pastatas yra valstybės saugomoje teritorijoje – Trakų istoriniame nacionaliniame parke – kur veiklą reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje nurodyti dokumentai. Savo sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovei teisę ruošti ir tvarkyti projektinę dokumentaciją, siekiant įteisinti atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją, po kurios gyvenamojo namo užstatymo plotas padidėja iki 147 kv. m., kas prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento 18.4 punktui. Teismas neatsižvelgė į sprendimo priėmimo metu galiojusios LR statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies redakciją, pagal kurią savavališkos statybos įteisinimas yra galimas tik tuo atveju, jei statyba, be kita ko, neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovė M. P. ginčija apeliacinių skundų pagrįstumą ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, nors atsakovas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau net ir apeliaciniame skunde nenurodo ir neįrodinėja jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie leistų teigti, kad faktiškai atlikta ir ketinama įteisinti namo dalies rekonstrukcija gali pažeisti atsakovo teises ar interesus, ir toks pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, kad būtų ribojama ieškovės teisė rekonstruoti ir padidinti ieškovei priklausančią bendrosios nuosavybės dalį. UAB „Trakuva“ 2012 metais parengtuose projektiniuose pasiūlymuose akivaizdžiai matyti, kad virš įstiklintos lodžijos (verandos) jokių patalpų nėra ir jos nėra planuojamos, o numatomas tik lodžijos (verandos) stogo dangos sutvarkymas. Taigi, virš lodžijos esančios erdvės sąskaita nebus įrenginėjamos jokios patalpos, nebus didinama ieškovei priklausančios nuosavybės dalis, tuo pačiu nekils ir apeliaciniame skunde dėstomų tariamų pasekmių: sumažėjusio kambario natūralaus apšvietimo, sumažėjusio patalpų saugumo, galimybės naudotis priešgaisrinėmis kopėčiomis praradimo (apie priešgaisrines kopėčias atsakovas pirmą kartą užsiminė tik apeliaciniame skunde). Taigi, nesant atsakovo įsivaizduojamų patalpų virš lodžijos (verandos) ir jų neplanuojant įrengti, apeliaciniame skunde dėstomi tariami pažeidimai neegzistuoja ir negali egzistuoti. Kita vertus, savo dėstomų teiginių atsakovas niekaip nepagrindžia ir neįrodinėja. Be to, įstiklinta lodžija (veranda) neapriboja ir nesumažina nei atsakovui tenkančios žemės sklypo dalies, nei jam paskirto naudotis žemės sklypo ploto. Priešingai nei teigia atsakovas, jokių naujų rekonstrukcijos darbų ieškovė neketina atlikti, ir to nepatvirtina nė vienas byloje esantis dokumentas; kadastrinių matavimų byla ir joje užfiksuotas pastato patalpų išsidėstymas ir konfigūracija yra identiški, vienintelis dalykas, kuris gali skirtis (dėl matavimų paklaidos), yra patalpų plotai; ketinimų atlikti naujus rekonstrukcijos darbus (ko ginčo atveju nėra) atspindėjimas projektiniuose pasiūlymuose būtų visiškai teisėtas ir pagrįstas. Kiti apeliaciniuose skunduose dėstomi argumentai (dėl nuosavybės dalių bendrojoje nuosavybėje pasikeitimo ir rekonstrukcijos prieštaravimo viešosios teisės normoms) nėra šio ginčo dalykas. Sprendime teismas išdėstė aiškius motyvus, kodėl priimą tokį, o ne kitokį sprendimą, o vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, negali būti pagrindas teigti, kad sprendimas yra nepagrįstas ar nemotyvuotas.
Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR aplinkos ministerijos prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad ieškovei galėtų būti leista įteisinti savavališkai atliktą statinio rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo tik tuo atveju, jei bendraturčio atsisakymas duoti tokį sutikimą būtų nemotyvuotas, ir rekonstrukcijos įteisinimas atitiktų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį patenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gyvenamojo namo (ir žemės sklypo) bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą kitam bendraturčiui įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją.
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2013 m. gruodžio 17 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
Apeliantas I. A. atsisakymą duoti ieškovei sutikimą įteisinti atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją, o kartu ir šios neigiamą poveikį jo teisėms ir teisėtiems interesams, motyvuoja trimis argumentais (argumentų grupėmis): pirma, įteisinus koridorių antrame aukšte (kuriuo, t. y. aukštu, naudojasi apeliantas), gali atsirasti bendro naudojimo patalpų, apeliantas nebeturės galimybės pagerinti savo gyvenimo sąlygų, padidinti jam priklausančios namo dalies plotą antrame aukšte; antra, leidus ieškovei įrengti naujas patalpas virš ginčo verandos (kur yra apelianto balkonas), sumažės natūralus apelianto kambario apšvietimas, patalpų saugumas, nebus galimybės naudotis priešgaisrinėmis kopėčiomis; trečia, leidus ieškovei įteisinti verandą, ši užims dalį apeliantui tenkančio žemės sklypo.
Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu, be verandos ir koridoriaus antrame aukšte, pastarajame taip pat buvo įrengtas papildomas kambarys (pažymėtas 2-2, 1 t., b. l. 52). Ginčo dėl šio kambario byloje nėra, apeliantas pripažįsta, kad kambarys įrengtas turint ankstesnės namo bendraturtės (šalių motinos) sutikimą. Pagal gyvenamojo namo antro aukšto planą (1 t., b. l. 85), šalia nurodyto kambario yra ir apelianto ginčijamas koridorius, kuris kartu su jame esančia laiptine užtikrina tiesioginį ieškovės patekimą į kambarį, apeinant visas kitas, t. y. apelianto naudojamas, patalpas antrame aukšte. Taigi, nesant priešingų įrodymų, darytina išvada, kad antrame aukšte įrengtas koridorius atitinka bendraturčių interesų derinimo principą.
Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė leisti jai be atsakovo sutikimo ruošti ir tvarkyti projektinę dokumentaciją siekiant įteisinti atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją. Skundžiamas sprendimas taip pat priimtas dėl atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos, kas aiškiai nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje. Taigi, apelianto argumentai, susiję su galimais naujais/būsimais rekonstrukcijos darbais ir jų poveikiu apelianto interesams (sumažėsiantis natūralus apelianto kambario apšvietimas, patalpų saugumas ir t. t.), šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes pagal ieškinio reikalavimus priimtas teismo sprendimas būsimų darbų (naujų patalpų įrengimo) neapima. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų argumentų, kaip išeinančių už bylos nagrinėjimo dalyko ribų, plačiau nepasisako.
Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų, tik ½ žemės sklypo, ant kurio stovi rekonstruotas abiem šalims priklausantis gyvenamasis namas, priklauso apeliantui, kita ½ - ieškovei (1 t., b. l. 8). Taigi, apelianto argumentas, kad įteisinus ieškovės pastatytą verandą, ši užims dalį apeliantui tenkančio žemės sklypo ploto, nesant konkrečių tai patvirtinančių įrodymų, yra atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Dėl I. A. ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliacinių skundų argumentų, kad atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija pažeidžia specialiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus gyvenamojo namo užstatymo plotui, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes sprendžia, kad šie klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje atlikta namo rekonstrukcija yra vertinama tik jos poveikio bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams aspektu, kiti klausimai, be kita ko, rekonstrukcijos atitikimo paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos reikalavimams, yra vertintini kompetentingų institucijų tolesniuose rekonstrukcijos įteisinimo etapuose. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais (nagrinėjamu atveju dėl to priimtas teismo sprendimas), o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė nepateikė, todėl dėl jų priteisimo teismas nesprendžia (CPK 98 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.