- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 1-407-593/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kaltinamasis
- Ž. P., Ž. B., A. B., N. S.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Georgijus Zavtrakovas, Loreta Daukšienė, Elena Gylienė, Asta Vėbraitė, Dainius Svirinavičius
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nukentėjusiajai G. B., jos atstovams advokatei Dianai Višinskienei ir advokato padėjėjai Astai Vėbraitei, kaltinamojo Ž. P. gynėjai advokatei Elenai Gylienei, kaltinamojo Ž. B. gynėjui advokatui Dainiui Svirinavičiui, kaltinamojo A. B. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, kaltinamojo N. S. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. P., gim. 1972-06-27, Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,Algesta“ automobilių kėbulų paruošėju, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Ž. B., gim. 1975-12-05 Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs(duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,
N. S., gim. 1976-02-16 Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta deklaruota Kauno miesto savivaldybėje, teistas:
1) 2007-03-15 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 3 d. – laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2008-12-23 Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė nuosprendį, paskyrė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
2) 2011 07 01 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirta subendrinta bausmė 18 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. šūi bausmė subendrinta su Lietuovs Apeliacinio teismo 2008 12 23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrintabausmė paskirta 19 metų ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pirmus penkis metus kalėjime, likusią dalį – pataisos namuose ir
A. B., gim. 1991-04-02 Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2011-02-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 236 str. – viešaisiais darbais 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Kaltinami pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. P., A. B., N. S. ir Ž. B. veikdami bendrininkų grupėje, 2010 m. kovo 29-31 dienomis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pagal išankstinį susitarimą Ž. P. pranešus nukentėjusiajai G. B. apie tai, kad jos sūnus A. B. Ž. P. nuomojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neva įvykdė 3500 litų vagystę, Ž. P. kartu su N. S. ir Ž. B. įkalbėjo nukentėjusiąją G. B. perrašyti Ž. P. vardu jai priklausantį automobilį ,,Opel Vectra“ J96/Kombi, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-03-31 G. B. surašius automobilio pirkimo pardavimo sutartį, Ž. P. už tai pažadėjo dėl jos sūnaus (A. B.) neva padarytos vagystės nesikreipti į policiją. Taip veikiant bendrininkų grupėje, Ž. P. apgaulės būdu pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, bendrai užvaldė G. B. priklausantį turtą – 3500 litų vertės automobilį ,,Opel Vectra“ J96/Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
K. Ž. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad pas jį į garažą atvažiavo A. B. remontuotis mašinos ,,Opel Vectra“. Kokiu pagrindu jis valdė automobilį, nežino. Paskui jį atvažiavo N. S. ir Ž. (B.). Jie visi pasitarę nusprendė parduoti jam tą mašiną ir sugalvojo planą, kaip tai padaryti. Ž. P. paprašė paskambinti Aivaro mamai G. B. ir pasakyti, kad A. iš jo pavogė pinigų. A. sakė, kad mama jam neduoda pinigų ir taip sugalvojo iš mamos gauti pinigų. Ž.P. A. davė 400 litų, kad kelias dienas turėtų iš ko gyventi, kad negrįžtų namo ir paskambino G. (B.) bei jai pasakė, kad A. pavogė 3500 litų, nors iš tikrųjų nepavogė. Po šio skambučio G. B. atvažiavo su Ž. (B.) ir Nerijumi (S.), skambino A., bet jis neatsiliepė. G. B. pasakė, kad pinigų neturi ir pati pasiūlė perrašyti mašiną, vietoj pavogtų pinigų grąžinimo. Kitą dieną automobilis buvo perrašytas. Ž. P. A. B. atidavė likusią dalį pinigų – 1400 litų. Mašinos vertė buvo daugiausia 2000 litų, daugiau ji nebuvo verta, nes buvo sudaužytas priekis, stiklas išmuštas kirviu. Iš viso A. davė 1800 litų. Techninės apžiūros automobilis nebūtų praėjęs. G. B. pinigų už automobilį jis nedavė. Šis automobilis buvo A., tačiau užrašytas jo mamos G. B. vardu. Supranta, kad perrašant automobilio dokumentus, pinigus turėjo sumokėti automobilio savininkui, tai yra G. B.. Nurodė, kad jei ne A., išvis nieko nebūtų buvę. Dar iki tyrimo pradėjimo, buvo susitikęs G., jai sakė, kad jei A. nebūtų atvažiavęs, jokių pirkimų nebūtų buvę. T. A. prašė skambinti savo mamai ir meluoti, kad A. pavogė iš jo 3500 litų. Apgavystės organizatoriai buvo jie trys – A. B., N. S. ir Ž. B., nes jie sudarė planą, priėjo ir pasakė Ž. P. ką daryti. A. žinojo, kaip jo mama reaguos ir ką jai reikia sakyti. Automobilį ,,Opel Vectra“ Ž. P. savo jėgomis perdažė, suremontavo, pakeitė detales ir pardavė už 4000 litų. Visa tai jam kainavo 2200 litų, darbus atliko jau po to, kai automobilis buvo perrašytas jam. Kito posėdžio metu, Ž. P. nurodė, kad automobilio remontui išleido 4435 litus be PVM, visas detales pirko naujas. Mašiną pardavė už 4000 litų, daugiau gauti buvo nerealu. Taip išeina, kad už detales jis pinigus atsiėmė, o už darbą ne. Ekspertas nurodė, kokias detales pirko ir keitė. Pelno iš parduotos mašinos negavo, tik minusas išėjo. A. jis sumokėjo 1800 litų už mašiną, o 4000 litų išleido detalėms. Į pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą kainą 6000 litų jis nekreipė dėmesio. Nesutinka su 7000 litų ieškiniu, nes automobilis po remonto buvo vertas 4000 litų, o prieš remontą 1800 litų. Su neturtine 5000 litų žala taip pat nesutinka.
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m pavasarį jis paskambino mamai ir pasakė, kad palieka automobilį pas Ž. P. dažyti. Vėliau paskambino jam mama ir pasakė, kad jis, t.y .A. B. iš P. pavogė 3500 litų. Nors jis jokių pinigų neėmė, tačiau pasimetė ir padėjo ragelį, iš karto namo negrįžo. Kai grįžo namo, sužinojo, kad Ž. P. grasino jo mamai dėl pavogtų pinigų – žadėjo perduoti policijai. Automobilį paliko tik perdažymui, jis buvo techniškai tvarkingas. Iš P. jokių pinigų negavo. Iš Ž. P. jį pasiėmė mergina, su kuria išvažiavo. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nesakė apie merginą, kuri atvažiavo jo pasiimti iš garažo – nežino. Ž. B. ir N. S. apkalbėjo, kadangi nenorėjo, jog jie atvažinėtų pas jo mamą – G. B.. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu išsigalvojo ir pasakė apie Ž. B. ir N. S., nors jų tuo metu kartu nebuvo. B. ir S. jokių nurodymų nedavė, kodėl taip sakė ikiteisminio tyrimo metu – nežino. Situaciją su S. ir B. sugalvojo tik tuomet, kai jį apvagino. Grįžęs naktį su mama nekalbėjo, mamai teisybę pasakė po kelių mėnesių ir mama juo patikėjo. Iš pradžių, kai mama paklausė, ar A. B. ėmė pinigus, jai nieko neatsakė ir išėjo. A. B. nurodė, jog šeimoje gyvena jis, močiutė ir mama, teises turi tik jis vienas, automobilis registruotas mamos vardu, mama duoda pinigų jam automobilio remontui ir kurui. Automobilio parduoti nebuvo jokio plano, jei tai būtų pasakęs mamai – kaip ji reaguotų nežino. Mama jam sakė, kad B. su S. buvo atvažiavę išgerti kavos, nesakė, jog jie būtų reikalavę pinigų ar perrašyti automobilį P. vardu. B. jam 100 litų nedavė, mamai telefonu neatsiliepė, nes pasimetė.
K. Ž. B. kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jokio susitarimo nebuvo. G. B. ir jos sūnų A. pažinojo kokius 3-4 metus, jų automobilį ,,Opel Vectra“ matęs. G. buvo maloni, kviesdavosi į svečius, pagamindavo pietus. Sykį ji paskambino ir paprašė nuvežti iki Ž. P.. Ž. P. taip pat pažinojo, nes G. jį buvo rekomendavusi kaip automobilių meistrą. Jis nuvežė G. pas Ž. P., ji nuėjo ir derėjosi dėl mašinos, jis pokalbyje nedalyvavo. Važiuojant iš P., G. pasakojo, kad tarp jos ir sūnaus sudėtingi santykiai, vis kas nors nutinka. Apie automobilį ji nieko neminėjo. Po kiek laiko G. pasakė, kad automobilį perrašė P. vardu. Jis čia visai ne prie ko, jokių pinigų negavo. N. S. irgi čia niekuo dėtas. Ž. P. jam nei draugas, nei priešas, nėra su juo susipykęs, matęs jį gal vieną kartą, nesupranta, kodėl jį apkalba. Nurodo, jog pas Blaževičienę važiavo vienas. Ikiteisminiame tyrime negalėjo sakyti, kad važiavo su N. S.. Gal tyrėja ne taip suprato jį. Apie apgaulę sužinojo, kai policija jį iškvietė į apklausą. G. kieme yra matęs apdaužytą, išklerusį automobilį. Jis manė, kad tuo automobiliu naudojasi G. sūnus. G. pasakojo, kad pati nuniokojo automobilį, kad A. nevažinėtų. Automobilis nebuvo vertas 7000 litų. Jis sutinka, kad automobilis galėjo būti vertas 1800 litų, nežino kaip tas automobilis atsidūrė pas meistrus. Su ieškiniu nesutinka. A. B. parodymus vertina kaip melą. Jis akivaizdžiai meluoja, ieško atpirkimo ožių ir verčia bėdą kitiems. Jokių nurodymų A. B. dėl automobilio nei jis, nei S. nedavė. Jis niekada neminėjo jokių pinigų. Nežino nei kada, nei kaip P. dingo 3500 litų.
K. N. S. kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visus pažįsta, santykiai normalūs, su nukentėjusiąja nesusipykę. Nurodė, jog niekur nedalyvavo, niekur nebuvo, jokių planų nekūrė. Nežino kas jį šmeižia. Jis pinigų nereikalavo, nes turi pats. Su P. kartu užaugę nuo vaikystės. Yra pas jį buvęs, bet tą dieną nebuvo. Jokių finansinių įsipareigojimų su A. B. nebuvo. Su juo kartu sportavo viename klube. Jis kaimynas, normalus vaikas. A. neturėjo jokių problemų, jam niekada nesiskundė. Iš jo pusės jokių įkalbinėjimų nebuvo. Jam nėra tikslo įkalbinėti B.. Gal ji pati nori gauti kažkokią naudą iš to, jis nežino. P. B. kieme yra matęs automobilį ,,Opel“, kuris vertas tik į metalo laužą atiduoti. Su ieškinyje nurodyta verte nesutinka. Apie kaltinimus Ž. B. jis nieko nežino, apskritai jis čia su niekuo nesusijęs.
Nors kaltinamieji N. S., Ž. B., A. B. kaltę neigia, o Ž. P. pripžįsta, visų kaltinamųjų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji G. B. paaiškino, kad visus kaltinamuosius pažįsta. Iki įvykio jų santykiai buvo geri. Automobilį ,,Opel Vectra“ ji pirko iš kaimyno 2009 m. metais už 7000 litų. Automobilį ji sukapojo, nes sūnus pasakė, kad kartą išvažiuos ir nebegrįš. Tai buvo prieš du metus. Jos sūnus labai nervingas, ligotas, turėjęs 11 operacijų. Ž. B. ji pažinojo nuo 2008 metų. Automobilis buvo nuvarytas pas Ž. P. į Romainių gatvę remontuoti. Kad ji sūnui neduodavo pinigų – melas. Ji daug metų dirba apsaugoje ir pinigų niekada netrūko, sūnui visada duodavo tai 20, tai 30 litų. Ir tai, kad sūnus ją reketavo, tai melas. Automobilį ,,Opel“ vairavo A., o ji sėdėjo ,,Merse“ su B. ir S.. Visi nuvažiavę pas Ž. P. tarėsi dėl ,,Opelio“ remonto ir kainos, Automobiliui reikėjo pakeisti stiklą, kapotą. Automobilį paliko ir ji grįžo namo. Po kiek laiko jai paskambino sūnus iš kito numerio ir pasakė, kad važiuoja į miestą. Paskui paskambino Ž. P. ir pasakė, kad A. iš jo pavogė 3500 litų. Ji paskambino savo sūnui ir paklausė apie vagystę. Jis nieko nesakė, vėliau A. telefonas buvo išjungtas. Tada ji paskambino Ž. B., kuris kartu su N. S. ją nuvežė pas P.. B. ir S. įkalbėjo P., kad jis vietoje pavogtų pinigų paimtų automobilį ,,Ople Vectra“. Ž. P. sakė, kad jo brolis dirba policijoje ir gali pasodinti A., jei negaus pinigų gražiuoju. Ji pinigų neturėjo, todėl P. sutiko perrašyti automobilį, kadangi patikėjo, kad A. pavogė tuos 3500 litų. A. grįžo tik po kelių dienų. Perrašymas įvyko po kelių dienų. Kai ji pamatė sūnų, jis buvo labai uždaras, tylėjo, sakė, kad nieko nevogė, jis bijojo viską pasakyti. Po kiek laiko, ryte atvažiavo Ž. P. ir jai pasakė, kad labai gailisi, jog įsisuko į šitą ,,maklę“. Tada ji sužinojo, kad A. nieko nepavogė. V. P. jai siūlė 2000 litų, bet nedavė. Teigia, jog kaltinamieji turėjo informacijos apie jos turtinę padėtį, todėl tikėjosi, kad ji padengs visus nuostolius. Sūnus buvo psichologiškai priverstas tai padaryti, jis nekaltas. Dar anksčiau tų pačių asmenų sūnus buvo reketuojamas. Su A. jos santykiai geri. Ji tiki savo sūnumi, kad už automobilį jis pinigų negavo. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, o ji niekada neturėjo. Automobiliu ją vežiodavo sūnus. Tuo metu, kai jų santykiai buvo pašliję, ji ir apdaužė automobilį. Su kirviu mašinoje padarė dvi skyles, o A. su pagaliu per kuprą davė. Sūnus nedirba, registruotas darbo biržoje, jis gydomas, operuojamas. Gal sūnus kada nors ir būtų papasakojęs kaip viskas buvo, tačiau jei ne P., tai gal ir nebūtų sužinojusi teisybės. Jis verkė, apgailestavo, kad susidėjo su mafija. Ji netiki, kad Ž. P. davė jos sūnui 400 litų, nes jei būtų turėjęs tiek pinigų, tai nebūtų grįžęs po kelių dienų. Savo sūnui ji atleidžia, jis jos atsiprašė. Iš kitų kaltinamųjų prašo priteisti ieškinį, reikalauja 5000 litų, nes jai dėl šių reketavimų labai pablogėjo sveikata, buvo operuojami augliai.
Pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta 2010 03 31 G. B. ir Ž. P. susitarė, jog G. B. parduoda, o Ž. P. perka automobilį ,,Ope Vectra“ už 6000 litų (1 t., 76 b.l.);
2011 02 03 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. nuteistas už tai, jog 2010 10 06 Kauno AVPK protokole pareiškime, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, pareiškė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t.y. sukčiavimą, nurodydamas, kad 2010 10 05 gavo skolų išieškojimo skyriaus UAB ,,SMScredit.lt“ laišką, kad jis šiai įmonei skolingas 775 litus už paimtą paskolą, kurios neėmė, mano, kad buvo apgaulės būdu pasinaudota jo duomenimis ir vardu, nors žinojo, kad 2010 07 26 21.22 val. paskolą paėmė pats. (1 t., 95 b.l.)
Kaip matyti iš teisme ištirtų įrodymų, neginčijamai nustatyta tai, jog G. B. pirkimo pardavimo sutartimi pardavė jai priklausantį automobilį ,,Opel Vectra“ Ž. P.. Sutartyje nurodyta automobilio kaina 6000 litų. Taip pat neginčijamai nustatyta, jog Ž. P. G. B. pinigų už automobilį nemokėjo, sutartis buvo sudaryta dėl to, jog šio automobilio pardavimu Ž. P. būtų padengta neva tai jam padaryta 3500 litų žala, kurią neva tai pinigų vagyste Ž. P. padarė A. B..
Įvertinus tai, jog kaltinamųjų A. B., Ž. B., N. S. ir nukentėjusiosios G. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra skirtingi, teismas remiasi šiais parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja vieni kitiems ir kiek jie yra patvirtinti kitais bylos duomenimis. Nors A. B., Ž. B. ir N. S. neigia, jog kokiu nors būdu prisidėjo įkalbant G. B. perrašyti automobilį Ž. P., tačiau teismas neturi pagrindo netikėti Ž. P. parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra iš esmės vienodi – jis nurodė, jog jokių pinigų A. B. iš jo nepavogė, o G. B. nurodyta pinigų vagystė yra tik plano iš G. B. gauti pinigų arba automobilį dalis. Tai, jog susitarime dalyvavo ir Ž. B. su N. S., Ž. P. nurodė, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tokius pat parodymus davė ir teisme, nurodydamas, jog susitarime ir pinigų dalybose dalyvavo visi trys, t.y. Ž. B., N. S. ir A. B.. D. N. S. ir Ž. B. kaltinančius parodymus, Ž. P. tokiu būdu niekaip nelengvina savo padėties, kadangi, nors ir teigia, jog kaltės nepripažįsta, tačiau iš parodymu akivaizdu, jog jis pripažįsta visus būtinus LR BK 182 str. dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriais pasireiškia sukčiavimas – melagingų duomenų pranešimas nukentėjusiajai. Šiuos kaltinamojo Ž. P. parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu A. B. duoti parodymai, jog Ž. B. ir N. S. surastas meistras turės paskambinti jo mamai ir pameluoti jai apie pinigų vagystę ir pareikalauti, kad mama šiuos pinigus nedelsiant grąžintų arba perrašytų automobilį. Todėl A. B. paskambino savo mamai iš Ž. P. telefono, pasakė, kad palieka automobilį dažymui, tada Ž. B. su N. S. nuvežė jį į Šilainius, nurodė negrįžti į namus parą laiko ir neatsiliepti mamai, ką jis ir darė (1 t., 177-80 b.l.). Nors teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, jog taip elgėsi, nes bijojo Ž. B. ir N. S., tačiau dėl ko jų bijojo nurodyti negalėjo. Tai, jog ikiteisminio tyrimo metu A. B. duoti parodymai apie pinigų gavimą, apie tai, jog jam buvo liepta negrįžti namo, neatsiliepti į mamos skambučius (1 t., 88 b.l. 1 t., 91 b.l.), patvirtinami tolimesne įvykių seka, o būtent tai, jog iš tikrųjų A. B. namo negrįžo, į mamos skambučius neatsiliepinėjo, telefonas jo buvo išjungtas. Be to, A. B. nesiėmė priemonių įspėti savo motiną apie planą gauti jos automobilį arba pinigus, jai nieko nepasisakė, jog pinigų iš Ž. P. nevogė, leisdamas tolesnę įvykių eigą, dėl ko nukentėjusioji perrašė savo automobilį Ž. P.. Nors gynyba teigia, jog negalima remtis A. B. parodymais, kadangi jis buvo nuteistas už melagingų parodymų davimą, tačiau teismas yra priešingos nuomonės, nes būtent ta aplinkybė, kad A. B., būdamas paėmęs kreditą, pranešė, jog tokio kredito neėmė (1 t., 95 b.l.), tik patvirtina, jog 2010 metais A. B. buvo reikalingi pinigai ir jis bet kokiais būdais bandė jų gauti.
Šalies argumentai
N. Ž. B. kaltę neigia, nurodydamas, jog G. B. pas Ž. P. vežė jis vienas, N. S. nebuvo, jokio susitarimo nebuvo, o G. B. dėl automobilio su Ž. P. tarėsi jam nedalyvaujant, tačiau, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog važiavo kartu su N. S. – paaiškinti negalėjo. Be to, Ž. B. nurodė, jog jį apkalbėti Ž. P. neturi jokio pagrindo, kadangi jų santykiai normalūs. Tai, jog nei vienas iš proceso dalyvių neturi pagrindo apkalbėti, nurodė ir N. S., teigdamas, jog jokiuose susitarimuose nedalyvavo, su visais, tame tarpe ir su nukentėjusiąja G. B., jos sūnumi ir Ž. P., santykiai yra normalūs.
Teismų praktikoje paprastai laikomasi nuomonės, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines aplinkybes, turinčias reikšmės savininko (...) apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo ir pan. (Senato nutarimo Nr. 8 2, 3 punktai). Nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas: 1) suvokė, jog apgaudinėja turto savininką meluodamas, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus; 2) numatė, kad veikdamas tokiu būdu suklaidins turto savininką ar valdytoją ir dėl to pastarasis jam perduos turtą arba teisę į turtą. Būtent tokius veiksmus atliko kaltinamieji pranešdami tikrovės neatitinkančią informaciją G. B. ir būtent dėl šios informacijos G. B. sutiko sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. kaltinamųjų panaudotas nukentėjusiosios suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo Ž. P.. Sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo įgytas nukentėjusiosios turtas padarė problemiška pažeistos teisės atkūrimą.
Dėl šių nustatytų aplinkybių teismas laikosi nuomonės, jog visų kaltinamųjų bendrais veiksmais buvo apgaule įgytas nukentėjusiosios G. B. turtas, todėl visų kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 1 d.
Ž. P. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, jis kaltę pripažino visiškai (nors duodamas parodymus teigė, jog kaltę neigia, tačiau iš parodymų matyti, jog visus būtinuosius sukčiavimo požymius jis pripažįsta), dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, būtent dėl jo G. B. papasakotų aplinkybių ir buvo išaiškinta kitų asmenų nusikalstama veika. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ž. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje.
A. B. nusikalto būdamas neteistas, po šios veikos padarymo nuteistas pagal LR BK 236 str. A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje.
Ž. B. nusikalto išnykus ankstesniems teistumams, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje.
Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, visiems kaltinamiesiems skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios, švelniausios LR BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės. Bausmių trukmė nustatytina, įvertinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą bei Ž. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padarytos turtinės žalos dydį bei tai, jog kaltinamieji žalos neatlygino ir nesiėmė jokių priemonių žalai atlyginti.
N. S. nusikalto būdamas teistas, teistumams neišnykus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Įvertinus tai, jog N. S. nusikalto būdamas recidyvistu (LR BK 56 str. 1 d.), jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima laisvės atėmimo bausmės minimumui, atsižvelgiant į bendrais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį bei jo antraeilį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.
G. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 7000 litų turtinei žalai atlyginti ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti iš Ž. P., N. S. ir Ž. B..
Motyvuojamoji dalis
Dėl turtinės žalos
Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog turtinė žala padaryta, kadangi neteisėtais veiksmais užvaldytas jos automobilis, kurio vertė 7000 litų.
Posėdžio metu G. B. nurodė, jog automobilį 2009 m. įgijo už 7000 litų. 2010 03 31 pirkimo pardavimo sutartyje transporto priemonės vertė nurodyta 6000 litų (1 t., 76 b.l.). Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, minėtas automobilius, prieš jį paliekant Ž. P., buvo apgadintas. Ž. P. teigė, jog auotmobilį visą, išskyrus stogą, perdažė, kokias konkrečiai automobilio dalis dažė – neprisimena. Automobilį vertina 4000 litų su remontu, be remonto jo vertė 1800 litų. G. B. taip pat nurodė, jog automobilio stiklas buvo sudaužytas ir įlinkęs priekinis variklio dangtis. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog G. B. 2009 m. už 7000 litų pirktas automobilis, po vienerių metų, net ir be sugadinimų buvo mažesnės vertės. Nors nukentėjusioji duomenų apie automobilio pirkimo kainą teismui nepateikė, tačiau iš Ž. P. pateiktos Ekspertinės konustlacijos (3 t., 47 b.l.) matyti, jog tokios modifikacijos automobilio, kaip Ž. P. įgyto ,,Opel Vectra“ (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2010 m. balandžio mėnesį buvo 7 260 litų. Todėl netikėti G. B. parodymais, jog ji automobilį pirko už 7000 litų nėra pagrindo. Taip pant neginčijamai nustatyta, jog po automobilio pirkimo, G. B. jį sudaužė kirviu – išdaužė priekinį stiklą, buvo sulenktas variklio dangtis, todėl akivaizdu, jog automobilis buvo apgandintas ir jo vertė dėl padarytų sugadinimų buvo dar mažesnė. 2010 m. kovo mėnesio pirkimo pardavimo sutarties matyti, jog automobilio pardavimo Ž. P. metu jis įvertinas 6000 litų, tačiau nei Ž. P., nei G. B. nenurodė, jog tai reali automobilio kaina pirkimo pardavimo metu. Nors anksčiau minėtoje Ž. P. pateiktoje ekspertinėje konsultacijoje nurodyta, jog automobilio atkūrimo kaštų vertė yra 5 365 litų, tačiau įvertinus tai, jog ši konsultacija duota įvertinus galimai pakeistų automobilio detalių kainas laikant, jog buvo sudėtos naujos detalės, o darbų vertė paskaičiuota įvertinus pridėtinės vertės mokestį – nėra pagrindo daryti išvados, jog būtent tiek Ž. P. kainavo atlikti automobilio remontą, nes nelogiška būtų teigti, jog Ž. P. į seną, t.y. 1998 metų laidos automobilį, turėdamas tikslą šį automobilį praduoti, dėjo naujas detales. Taip pat nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog būtent tokios detalės, kaip nurodyta ekspertizės sąmatoje, tikrai buvo keičiamos ir būtent tos dalys buvo perdažomos. N. Ž. P. teigia, jog automobilio vertė buvo 1800 litų, tačiau, įvertinus tai, jog automobilis buvo perrašomas, siekiant padengti neva tai padaryta 3500 litų žalą, nelogiška būtų už tai imti mažesnės vertės turtą. Todėl teismas, įvertinęs nurodytos modifikacijos automobilio vidutinę rinkos kainą 2010 m. balandžio mėnesį, bei atsižvelgęs į tai, jog už tokią kainą jis buvo nupirktas prieš vienerius metus, įvertinęs tai, jog neginčijamai nustatyti automobilio sugadinimai – priekinio stiklo išdaužymas, variklio dangčio įlenkimas, dėl ko buvo būtina dangtį keisti arba lyginti ir jį perdažyti (tai patvirtina ir G. B.) taip pat įvertinus G. B. susitarimą automobilį perrašyti už 3500 litų Ž. P. padarytą žalą, konstatuoja, jog automobilio vertė 2010 m. kovo – balandžio mėnesį buvo 3500 litų, todėl ši suma priteistina iš kaltinamųjų.
Kadangi nukentėjusioji prašo šią sumą priteisti iš N. S., Ž. B. ir Ž. P., ji iš šių asmenų priteistina solidariai.
Dėl neturtinės žalos
G. B. prašo priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje (3 t., 179 b.l.) nurodo, jog dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus. Teisiamojo posėdžio metu G. B. nurodė, jog dėl patirto nervinimosi jai buvo išoperuotas auglys.
G. B. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai. Teismas sutinka, jog dėl prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos ji patyrė psichologinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus. Objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog dėl tokių kaltinamųjų veiksmų buvo pablogėjusi nukentėjusiosios sveikata, dėl ko jai atlikta ginekologinė operacija (3 t., 28 b.l.) – teismui nepateikta.
Neturtinę žalą privalo atlyginti kalti asmenys ir nukentėjusiajam palikta teisė spręsti, kieno veiksmais jam padaryta neturtinė žala ir prašyti ją atlyginti žalą padariusio asmens. Nukentėjusioji nurodė, jog neturtinę žalą jai padarė Ž. P., N. S. bei Ž. B., todėl žala priteistina iš šių asmenų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį (visi kaltinamieji jauno amžiaus, darbingi), nusikaltimo pobūdį, pačios nukentėjusiosios didelį neatidumą perrašant automobilį neišsiaiškinus ir nesiėmus priemonių aiškintis aplinkybių dėl jos sūnaus A. B. veiksmų, įvertinus prarasto turto vertę, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 800 litų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str.) ir ši suma priteistina iš Ž. P., Ž. B. ir N. S..
A. B., Ž. P., N. S. ir Ž. B., vadovaujantis LR BPK 104-106 str., turi atlyginti nukentėjusiajai išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą (3 t., 27 b.l.).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyv. vietos, paskirtos Ž. B., A. B. ir Ž. P., nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nuteisti 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str., 1, 4, 9 d. subendrinti su 2011 02 03 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant A. B. neatgintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labai. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2011 02 03 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį.
Ž. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nuteisti 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Ž. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nuteisti 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
N. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nuteisti 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011 07 01 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 129 str. 2 d., 3 p. 6 p. paskirta bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. (griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 19 (devyniolika) metų ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę atliekant pirmus 5 metus kalėjime, likusią dalį pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2011 07 01 Kauno apygardos teismo nuosprendį.
G. B. ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jai 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus) litų turtinei žalai atlyginti ir 800 (aštuonis) šimtus litų neturtinei žalai atlyginti iš Ž. P., Ž. B. ir N. S. solidariai.
Išieškoti iš A. B., Ž. P., N. S. ir Ž. B. nukentėjusiosios G. B. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 3000 (tris tūkstančius) litų G. B. naudai.
Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, paskirtas Ž. P., Ž. B. ir A. B., nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuteistajam N. S. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.