Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Nataljos Zelionkienės,

trečiojo suinteresuoto asmens - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Č. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 27 d. pirminiu prašymu (teisme gautas 2020-11-27) ir 2020 m. gruodžio 15 d. patikslintu prašymu (teisme gautas 2020-12-15) kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:

- pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 13 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200213-00020 įvykdymo terminą 12 mėnesių (vieneriems metams).

Pareiškėja prašyme (b. l. 1, 27) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad būtina pratęsti Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-200213-00020 įvykdymo pratęsimo terminą vieneriems metams. Statybos inspekcijoje pareiškėja ir jos partneris D. T. buvo pateikę prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, kuris buvo patenkintas ir terminas pratęstas iki 2020 m. lapkričio 13 d. Per šį laiką sutvarkyti reikiamų dokumentų nespėjo. Procesą apsunkina Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai, kuriai pateikė kelis prašymus dėl žemė sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pateikus prašymą yra nustatomas neatitikimas, kurį pašalinus ir pateikus naują prašymą, situacija pasikartoja. Dėl šių priežasčių architektas negali parengti dokumentų, reikalingų statybos leidimui gauti. Šiuo metu apmokėjo eksperto žalos nustatymo aktą, taip pat jau parengtas statinio dalinės ekspertizės aktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. T. teismo posėdžio metu iš esmės pritarė pareiškėjos nurodytiems argumentams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir jos atstovė teismo prašė pareiškėjos prašymo nepatenkinti.

Atsiliepime į skundą (b. l. 33-40) nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą baigėsi 2020-11-13. Pareiškėja su prašymu, kurį vėliau papildė, į teismą kreipėsi tik 2020-11-27, t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Pareiškėjos pareikštas prašymas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nepatenkintinas ir prašyme nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priežastys, nevertintinos, kadangi šiuo atveju jos neturi teisinės reikšmės.

Pareiškėjos prašymas nepatenkintinas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D. T. nuosavybės teise priklauso po 17/200 dalių gyvenamojo namo, kuriame užfiksuota savavališka statyba (b. l. 47-49). Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad pareiškėja ir D. T. yra parneriai, veda bendrą ūkį, gyvena kartu ir augina bendrus vaikus, taip pat statybos darbus, kurie įvertinti kaip savavališka statyba, atliko kartu (taip pat iš bendrų lėšų). Inspekcija, 2020-01-10 gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Šančių seniūnijos 2020-01-03 raštą Nr. 15-2-5 „Dėl informavimo apie statybos darbus be statybą leidžiančių dokumentų“, 2020-01-22 atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) , ir 2020-01-28 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-133-(15.2). Patikrinimo akte užfiksuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butuose (duomenys neskelbtini) atlikti daugiabučio gyvenamojo namo fasado apšiltinimo ir išorės pakeitimo (paprastojo remonto) darbai. Atlikti palėpės remonto darbai, pastato aukštis nekeistas. Nugriautas prie daugiabučio gyvenamojo namo buvęs pagalbinio ūkio pastatas. Pastato (pažymėjimas plane 3A1m) kadastro duomenys užfiksuoti 2002 metais. Įrengti kondicionieriai 2 vnt. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. T. 2020-01-20 paaiškinime nurodė, kad D. T. apšiltino namą 2018 vasarą ir 2016 metais nugriovė priestatą dėl avarinės būklės, rekonstravo palėpę pakeldamas šlaitus nekeičiant kraigo padėties (b. l. 2-19, 28, 29).

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Inspekcija 2020-02-05 surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-20-200205-00017, kuriuo nustatė, jog buvo rekonstruota daugiabučio gyvenamojo namo dalis. Atlikti rekonstravimo darbai: nugriautas I a. esantis priestatas, žymėjimas plane 3a1m, 3,50 m ilgio ir 2,10 m pločio, įrengtos mansardos patalpos apie 6,59 m pločio ir 8,15 m ilgio, pakeliant stogo šlaitus (aukštis nuo žemės paviršiaus iki karnizo apie 5,29 m) pastato ŠR ir PV pusėse be statybą leidžiančio dokumento. Daugiabučio gyvenamojo namo dalis apšiltinta, apkalta naujomis dailylentėmis. IS Infostatyba duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo darbams būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nėra. Inspekcija D. T. 2020-02-05 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200205-00017 ir 2020-02-13 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200213-00020, kuriuo iš D. T. pareikalavo iki 2020-08-13 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcija, 2020-08-06, gavusi pareiškėjos prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jį patenkino ir 2020-08-27 sprendimu dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-20-200827-00073 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020-11-13 (b. l. 20-22, 42-46, 50-125).

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškimu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo 12 (dvylikai) mėnesių kreipėsi į apygardos administracinį teismą.

Ginčo teisinius santykius, susijusius su reikalavimo vykdymo termino pratęsimu, reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies nuostatos. Privalomajam nurodymui (šiuo atveju - Reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – Reikalavimas)) įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta (b. l. 20-22). Terminas buvo pratęstas iki 2020-11-13. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į apygardos administracinį teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir t.t.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Taigi, paminėtas teisinis reglamentavimas suteikia pareiškėjai teisę kreiptis į trečiąjį, o vėliau ir į teismą dėl Reikalavimo termino pratęsimo, tačiau tokio klausimo išsprendimas siejamas su įstatyme apibrėžtomis svarbiomis ir tik su atliekamomis procedūromis susijusiomis priežastimis, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir taip pat pateikti šias priežastis pagrindžiančius dokumentus.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 - 4 d. nuostatas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (ABTĮ 21 str.). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas dar 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas ir priimdamas norminio pobūdžio teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju - tai kas yra pasibaigę gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios (LVAT 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013). Lingvistinis Įstatymo 14 straipsnio turinio aiškinimas bei šios teisės normos sukūrimo tikslo įvertinimas duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti Reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Iš to seka, kad ginčo situacijoje turi būti taikoma bendra imperatyvi taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė visiškai išnyksta (naikinamasis terminas). Teisės aktai taip pat nenumato Reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui arba Inspekcijai nebetenka juridinės prasmės (LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Paminėtos Įstatymo 14 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, jog Reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja 2 elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) iki 6 mėnesių Reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki Reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į apygardos administracinį teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau jei asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012). Iš nurodytų LVAT nutarčių turinio matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuota vienareikšmiška pozicija šios situacijos teisės aktų aiškinimo ir taikymo prasme.

Įvertinęs, kad pareiškėjai konkretus trečiojo suinteresuoto asmens (Inspekcijos) nustatytas terminas (iki 2020-08-13) Reikalavimams įvykdyti buvo pratęstas 3 mėnesiams (iki 2020-11-13), pareiškėja prašymą pratęsti šį terminą administraciniam teismui pateikė tik 2020-11-27, teismas daro išvadą, kad Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl jo pratęsimo buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės (nes tai naikinamasis terminas), jo atnaujinimas ir pratęsimas iš esmės negalimas (LVAT administracinė byla Nr. A624-1532/2014)(ABTĮ 56 str.).

Teismas taip pat akcentuoja, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjos nurodytos ar, bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių ji praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi reikalavimo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjos prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, teisminių procesų eigos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui pareiškėjos prašymas nepatenkintinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėja yra tinkama proceso šalis šioje administracinėje byloje, kadangi ir jos turto dalies atžvilgiu konstatuota savavališka statyba, o ta aplinkybė, jog dalį dokumentų Inspekcija surašė jos partneriui, kuris betarpiškai iš bendrų lėšų vykdė statybos darbus, esminės reikšmės neturi.

Likusieji tiek pareiškėjos, trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. Č. prašymo nepatenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.