Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinyje nurodytos paskolos neėmė, kadangi jo 2013 m. Lietuvoje nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovas nepateisinamai ilgai delsė dėl skolos išieškojimo. Atsakovas tvirtina, kad banko sąskaita, iš kurios buvo pervestas 1 ct kreditoriui, jis nesinaudojo, išvykdamas iš Lietuvos ją uždarė ir prie sąskaitos jokiomis prisijungimo priemonėmis nesijungė. Visų aplinkybių tiksliai neatsimena. Asmens dokumentą yra praradęs ne kartą, išvykdamas į užsienį, tiesiog išsiėmė naują asmens tapatybės kortelę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 6 d. pradinė kreditorė UAB „Ferratum“ elektroninių ryšių kanalais su atsakovu R. T. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 78125 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 144,81 Eur vartojimo kreditas, galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2013 m. gruodžio 6 d.

6. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą pradinio kreditoriaus paskolų sutarčių portfelį, tarp jų ir atsakovo Sutartį.

7. 2019 m. gegužės 9 d. tarp UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ sudaryta subrogacijos sutartis, kuria reikalavimo teisė į atsakovą perėjo UAB „Credit day“. Ši su ieškove 2019 m. gegužės 10 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovą perėjo ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu.

8. Nustatyta, kad atsakovas neigia 2013 m. lapkričio 6 d. ėmęs kreditą, mano, kad dėl kredito suteikimo jo vardu kreipėsi kitas asmuo, pasinaudojęs pamestu atsakovo asmens dokumentu. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė sąskaitos išrašą, kad 2013 m. lapkričio 6 d. buvo pervesta 500 Lt į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią R. T.. Pagal teismo išreikalautus ir UAB „Ferratum Finance“ pateiktus duomenis, pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ pagal nustatytas taisykles atsakovui pervedė jo prašomą suteikti kreditą tik tada, kai 2013 m. spalio 27 d. jis nurodė visus reikiamus savo duomenis ir patvirtino registraciją, iš savo asmeninės sąskaitos pervesdamas 1 ct registracijos mokestį į UAB „Ferratum“ banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas registracijos metu atsakovui suteiktą kodą MD5. Ir tik atlikus šiuos veiksmus, pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ 2013 m. lapkričio 6 d. pavedimu į atsakovo asmeninę banko sąskaitą pervedė 500 Lt kredito sumą.

9. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

10. Nors teismas atsakovui siūlė pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes dėl asmens dokumento dingimo, paskolos paėmimo, taip pat, kam priklauso banko sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai, tačiau atsakovas šia galimybe ir teise nepasinaudojo, įrodymų, pagrindžiančių savo dėstomas aplinkybes, neteikė (CPK 178 straipsnis, 225 straipsnio 1 punktas). Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad banko sąskaita, į kurią buvo pervestas kreditas, priklausė jam.

11. Atsakovas savo teiginių, kad paskolos paėmimo metu atsakovui priklausanti banko sąskaita buvo uždaryta, neįrodė. Be to, sąskaitai esant uždarytai, kreditoriaus pervestos lėšos į ją nebūtų patekusios, o atsakovas nebūtų turėjęs galimybės iš tos sąskaitos pervesti 1 ct mokestį kreditorei, siekiančiai patvirtinti atsakovo registraciją. Pažymėtina, kad kredito sutartis sudaryta nuotoliniu būdu, todėl net ir tuo atveju, jeigu atsakovas buvo išvykęs iš Lietuvos, sudaryti kredito sutartį jis turėjo galimybę. Tai, kad nuo 2013 m. praėjo ilgas laiko tarpas ir atsakovas nepamena visų aplinkybių dėl asmens dokumento pametimo (dingimo), naudojimosi banko sąskaita ir jos uždarymo, neatleidžia jo nuo įrodinėjimo pareigos.

12. Atsakovo paaiškinimai, kad jo vardu kreditą galėjo paimti kitas asmuo, pasinaudojęs jo asmens dokumentu, niekuo nepagrįsti. Visų pirma, kreipiantis dėl kredito suteikimo, kreditoriui buvo nurodyti labai konkretūs ir paprastai tik konkrečiam asmeniui žinomi asmens duomenys, tokie kaip asmens kodas, banko sąskaitos numeris ir pan. Be to, net ir tuo atveju, jeigu atsakovo asmens dokumentas buvo pamestas ir juo galėjo pasinaudoti kitas asmuo, pastarajam kreipiantis dėl kredito suteikimo tokie duomenys kaip banko sąskaitos numeris, gyvenamosios vietos, elektroninio pašto adresai, telefono numeris, negalėjo būti žinomi, nes asmens tapatybės dokumente jie nefiksuojami. Atsakovas nepateikė duomenų, kad prisijungimo prie jam priklausančios banko sąskaitos duomenimis galėjo naudotis ir kiti asmenys.

13. Vienas iš atsakovo nesutikimo su pareikštu ieškiniu argumentų yra tai, kad ieškovas ilgą laiką delsė ir nereikalavo kredito grąžinimo. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Ieškovo teisė apsispręsti, ar kreiptis ir kuriuo momentu kreiptis dėl savo teisių gynimo, gali būti ribojama tik suėjus ieškinio senaties terminui (laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį) ir atsakovui to reikalaujant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnis, 1.126 straipsnio 2 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė per ilgai delsė kreiptis į teismą dėl skolos išreikalavimo, teisiškai nepagrįsti.

14. Atsakovas pažymi, kad dėl kredito paėmimo jo vardu vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau teismui nepateikta duomenų apie tokio tyrimo pabaigą, nustatytus kaltus asmenis. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad atsakovo asmens dokumentu ar kitais jo asmens duomenimis pasinaudojo ir kreditą gavo kiti asmenys, bus pagrindas atsakovui kelti klausimą dėl šių asmenų atsakomybės – atsakovas skolą galės išsiieškoti iš kaltų asmenų įstatyme nustatyta tvarka (CK 6.280 straipsnio 1 dalis), tai yra reikalauti atlyginti atsakovui jo ieškovei sumokėtas sumas, priteistas šioje byloje.

15. Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis jis remiasi. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo suteiktas kreditas, kuris buvo pervestas į jam priklausančią banko sąskaitą, tačiau atsakovas su kreditore neatsiskaitė. Atsakovo teiginiai, jog paskola jo vardu buvo paimta kitų asmenų, nepagrįsti jokiais įrodymais ir nepanaikina ieškovės teisės reikalauti atlyginimo už suteiktą kreditą iš atsakovo, su kuriuo ieškovę (pradinį kreditorių) siejo sutartiniai santykiai. Atsakovo atleidimas nuo skolos mokėjimo, vadovaujantis vien tik jo nurodytomis, įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis, reikštų žalos kilimą ieškovei.

16. Vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

Dėl negrąžintos vartojimo kredito dalies ir bendros kredito kainos priteisimo

17. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismui atmetus atsakovo nurodomas aplinkybes dėl nesutikimo su ieškiniu, byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą kredito kainą, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku kredito negrąžino. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 144,81 Eur negrąžinto kredito, 13,61 Eur bendros kredito kainos, iš viso 158,42 Eur (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, Sutarties 1.3, 2.2, 7.1 punktai).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

18. Ieškovė prašo priteisti 56,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 7 d. (sutarties pasibaigimo data) iki 2021 m. rugsėjo 15 d. (ieškinio parengimo data), taikant įstatyme nustatytą (CK 6.210 straipsnio 1 dalyje) 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą.

19. Išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą ar terminui pasibaigus kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 74-75 punktai).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

21. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte numatyta, kad, jei, suėjus kredito terminui, kredito gavėjas vėluoja grąžinti kreditą, palūkanas už kreditą ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sutartį, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų. Remiantis teismų praktika, esant vartojimo kredito teisiniams santykiams kredito davėjas negali reikalauti iš kredito gavėjo (vartotojo) didesnių kompensuojamųjų palūkanų nei yra nustatyta VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Šiuo atveju ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų laikotarpis (2 839 dienos) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyto kompensacinių palūkanų skaičiavimo laikotarpio – 180 dienų.

22. Pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti ne pagal Sutartį nustatytų kompensuojamųjų palūkanų, tačiau CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanas. Tačiau, kaip nurodyta aukščiau, tarp šalių susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl šiems santykiams taikytinos specialiosios normos, nustatytos VKĮ. Tokiu atveju šaliai prašant priteisti kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą, o ne Sutartį, tokia šalis gali reikalauti šias palūkanas priteisti tik atsižvelgiant į VKĮ nustatytas imperatyvias normas nustatytas 11 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ir į tai, kad įstatymus taiko teismas, iš atsakovo ieškovei priteistinos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos pagal VKĮ nustatytus dydžius, t. y. 13,03 Eur (144,81 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) kompensuojamųjų palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra sumokėjusi 17 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymais pagrindė 121 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidas.

25. Iš viso patenkinta 80 procentų ieškinio reikalavimų. Iš atsakovo ieškovei priteistinos 110,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. T. 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) negrąžinto kredito, 13,61 Eur (trylika eurų 61 ct) bendros kredito kainos, 13,03 Eur (trylika eurų 3 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 171,45 Eur (vieno šimto septyniasdešimt vieno euro 45 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 110,40 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.