Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G.R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarties G.R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G.R. 2005 m. birželio 17 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros nutarimu yra nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. 2 d. 3000 litų administracine bauda už tai, kad jis 2004 m. rugpjūčio 25 d. - rugsėjo 13 d., neturėdamas nei teisės, nei leidimo savavališkai iškirto A.L. miške Akmenės rajone Kviečlaukio kaime Naujosios Akmenės girininkijos 467 kvartalo 13 sklype 38 beržus (11,96 m³), 7 juodalksnius (2,04 m³) - viso 14 m³ žalios medienos bei šiais veiksmais pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 6 p.

G.R. kreipėsi į teismą prašydamas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros 2005 m. birželio 17 d. nutarimą panaikinti, o bylą nutraukti. G.R. nurodė, kad neteisėtas kirtimas įvyko dėl neteisingo medžių sužymėjimo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė skundo nepatenkinti ir G.R. 2005 m. birželio 17 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros valstybinės nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą - 3000 litų administracinę baudą - palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad iš administracinės bylos medžiagos (b.1.8) matyti, jog atlikto apmatavimo metu 2004-09-29 buvo surašytas Neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktas, kuriame nustatyta, kad neteisėtai iškirsti 38 beržai ir 7 juodalksniai iš viso 45 medžiai, kurių iškirstas tūris sudarė 14 m³. Padaryta veika atitinka ATPK 62¹ str. 2 d. nurodyto pažeidimo dispoziciją, nes iškirsta daugiau nei 10, bet ne daugiau nei 100 kietmetrių medžių. Apmatuojant nukirstus medžius dalyvavo ir pats pažeidėjas, tačiau ant šio akto dėl atlikto matavimo ir nustatyto medžių kiekio jokių pastabų nepareiškė. Pažeidėjas prašydamas panaikinti jam skirtą nuobaudą, kaip priežastį tam nurodė, kad papildomas medžių kiekis galėjo būti iškirstas ne dėl jo ar kirtėjų kaltės, o dėl to, jog medžių žymėjimą (kleimavimą) atlikę asmenys neteisingai sužymėjo kirstinus medžius ir dėl to buvo viršytas leidime iškirsti nurodytų medžių kiekis. Teismas nurodė, kad šiuos G.R. samprotavimus atmeta, kaip neįrodytus ir prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams, nes teisme apklausus liudytoju Vytautą Jakutį (b.1.27 - 28), jis nurodė, kad anksčiau pagal verslo liudijimą dirbo miškininku - konsultantu ir miško savininkui A.L. priklausančiame miške jis atliko kertamų medžių žymėjimą. Medžiai iki 16 cm storio buvo pažymimi rėžtuku arba kirviu, o storesni - specialiu žymekliu. Medžius jis žymėjo su pagalbininku Ž.T., kuris jo nurodytus medžius ir pažymėdavo, o jis įrašydavo įtaksavimo lapą. Jis pats kleimuojant medžius visą laiko buvo vietoje, todėl gali garantuoti, kad medžiai buvo sukleimuoti tinkamai. Šio liudytojo paaiškinimai, teismo nuomone, visiškai atitinka ir suinteresuotos institucijos atstovės paaiškinimus apie tai, kad visi storesni kaip 16 cm skersmens medžiai buvo kleimuojami specialiu žymekliu darant atžymas šaknies kaklelyje prakertant kirviu ir uždedant specialų miškininko ženklą. Šiais paaiškinimais ir liudijimais teismas netikėti pagrindo neturi, todėl jais remiasi atmesdamas pačio pažeidėjo samprotavimus. Teismas nurodė, kad pažeidėjo prašymu taip pat kaip liudytojas buvo apklaustas P.R., kuris paaiškino, kad G.R. pažįsta, nes šis buvo jį nusamdęs kartu su D.Ž. miško kirtimui. G.R. juos nuvežė į mišką ir parodė kokius medžius kirsti. Jie kirto įtašytus ir sukleimuotus medžius, nepažymėtų medžių jie nekirto, to neprašė daryti ir G.R. Šiuos liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai, nes jis akivaizdžiai buvo, o gal ir yra priklausomas nuo pažeidėjo, nes buvo jo samdomas darbui bei gavo už tai atlygį, todėl, teismo nuomone, akivaizdžiai gali būti suinteresuotas kuo palankesne bylos baigtimi pažeidėjo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad pažeidėjas teisme paaiškino, kad jis tyčia nurodymo kirsti daugiau medžių nei kad priklauso kirtėjams nedavė, todėl ir neturi atsakyti už padarytą pažeidimą. Tokius paaiškinimus teismas atmetė, nurodęs, kad ATPK 10 str. ir 11 str. numato, kad administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tyčia ar dėl neatsargumo. Teismo nuomone, byloje nesurinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad pažeidėjas tyčia, suprasdamas žalingas pasekmes būtų nurodęs kirtėjams iškirsti ir nekleimuotus medžius, tačiau akivaizdu, jog galima konstatuoti, kad pažeidimas yra padarytas dėl neatsargumo, t.y. pažeidėjas būdamas susitarimo su miško savininku pagrindu atsakingu už tinkamą miško iškirtimą, nepakankamai kontroliavo jo nusamdytų kirtėjų darbą ir to pasėkoje turėjo numatyti, kad gali būti netinkamai atliktas miško iškirtimas, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokių neigiamų pasekmių bus išvengta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas konstatuoja, jog pažeidėjo veikoje pakanka požymių teigti, kad jo veikoje yra pažeidimo subjektyvinė pusė, t.y. šis teisės pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Teismas pažymėjo, kad G.R. skirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

G.R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti nutarimą nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą; jei teismas jo veikoje nustatys administracinio pažeidimo faktą ir paliks galioti ankstesnės instancijos nutartį, tuomet jis prašo sumažinti baudą iki minimalios. Apeliantas nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas palikdamas galioti nutartį nepilnai, neobjektyviai, nevisapusiškai išnagrinėjo jo skundą. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo P.R. parodymus. Žymėjimą atliko ne pats V.J., o visiškai pašalinis žmogus Ž.T. Pažymint miško sklypo ribas V.J. buvo nukrypęs apie 5 metrus į svetimą miško valdą, ir tai paaiškėjo atvykus kaimyninio sklypo savininkui. V.J. paaiškinimai visiškai atitinka ir suinteresuotos institucijos atstovės paaiškinimus, akivaizdžiai parodo teismo šališkumą institucijos, paskyrusios baudą atžvilgiu. Neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo akte vietoje jo pavardės, parašyta „(duomenys neskelbiami)“, bei neaiškus parašas. Tame pačiame akte rašoma, kad neteisėtą, iškirstą medienos kiekį skaičiavo miško savininkų kooperatyvas „Giriūnas“. Kokiais įstatymais remiantis valstybinės institucijos atstovai priima nutarimus ir skiria baudas pritaikydami straipsnius ir jų dalis, remdamiesi privačių organizacijų, jų narių atliktais skaičiavimais. ATPK 62¹ str. numato atsakomybę už savavališką medžių ar krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, traukiant pagal šį straipsnį turi būti įrodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra kaltės elementas siekiant rezultato - savavališko medžių ir krūmų kirtimo. Nagrinėjamoje byloje to nėra padaryta, netinkamai taikytos teisės normos, darytos nekonkrečios , tinkamai nepagrįstos išvados.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. G.R. iš pradžių gailėjosi, kad dėl jo kaltės įvyko savavališkas kirtimas, nes pats organizuodamas kirtimus turėjo būti atsakingas už kirtimų teisingumą, tai vėlesnių procesų metu savo kaltę neigė ir vis ieškojo kitų kaltės. Nors savavališkais kirtimais iškirstą medieną panaudojo savo nuožiūra. Miško ženklinimo darbų atlikti vienas žmogus negalėtų fiziškai, jam reikalingas pagalbininkas. Vienas žmogus nešasi kirvį ir pratašo medžio žievę, kad galėtų ant medžio medienos uždėti ženklą žymekliu, kuris būna padažytas nenuplaunamais dažais. Šalia jo eina kitas žmogus, miškininkas, kuris nurodo, kurį medį žymėti ir taip pat jį pažymi savo dokumentuose, kad baigę medžių žymėjimo darbus, galėtų apskaičiuoti iškertamų medžių tūrį. Taip dirba visi miškininkai atliekantys miško ženklinimo darbus, tik už medžių ženklinimą atsako specialistas, nes ant medžių lieka jo ženklas - skirtingas kiekvienam miškininkui. Miškininkas V.J. teigė, kad su Ž.T. jis dirba ne pirmą kartą. Pats miškininkas šį darbą atlieka jau penki metai. Kaip dirbo miškininkas žymintis medžius nei G.R., nei kirtėjai nematė, nors galėjo dalyvauti žymint medžius. G.R. kirtėjus į mišką atvežė ir parodė darbą po leidimo išėmimo, kai medžiai buvo pažymėti. Kirtėjai tvirtina kirtę tai, ką nurodęs G.R., tai yra ženklintus ir kirviu užtašytus medžius. Tačiau kirviu pažymėti medžius gali kiekvienas turintis kirvį, o miškininko ženklu tik jį turintis miškininkas. Nustatytos miškininko klaidos visiškai neturi reikšmės savavališkam kirtimui, todėl jos visiškai nenagrinėtinos. Netinkamas keleto medžių žymėjimas (kaip užfiksuota miško patikrinimo akte Nr. 204) nesudarė prielaidos savavališkam kirtimui ir netvarkingam medžių kirtimui, savavališkam valksmų prakirtimui. Neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktas surašytas dalyvaujant apžiūroje ir skaičiavime komisijai, susidedančiai iš Akmenės aplinkos apsaugos agentūros inspektorės R.A., valstybinės miškų tarnybos miškininko N.Akmenės girininkijos eigulio V.E., kooperatyvo, kuriame dirbo miškininkas V.J. atstovo - miškininko A.M., bei G.R.. Inspektorė parašė neteisingai jo pavardę, tačiau jei jis būtų pataisęs suklydusią inspektorę, ji būtų iš kart pataisiusi savo klaidą. Remiantis ATPK 256 str. buvo pakviestas miško savininkų kooperatyvo „Giriūnas“, teikiančio medienos matavimo ir apskaitos paslaugas specialistas atlikti savavališkai iškirstos medienos apskaitą. Apskaita įvykdyta miškininko specialisto A.M., remiantis komisijos duomenimis, pritaikant kompiuterinę medienos skaičiavimo sistemą. Komisija buvo pasitelkta norint išvengti šališkumo, nors G.R. ir čia įžvelgia nepasitenkinimą. Bet pats dalyvaudamas komisijoje jokių pastabų 2005-09-29 nepareiškė, su patikrinimo akto išvadomis taip pat sutiko (G. R. parašai ant dokumentų yra).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 62¹ str. 2 d. nustatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teismui pateiktus įrodymus – G.R. padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktu, leidimu kirsti mišką, patikrinimo aktu Nr. 204, rašytiniais paaiškinimais (b.l. 8), liudytojo V.J. parodymais. Teismas vertina, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti atmesti V.J. parodymai ir protokolą surašiusios institucijos paaiškinimai, kad žymėjimo darbus V.J. atliko tinkamai, o G.R. savavališkai iškirto daugiau miško negu jam buvo leista. Šio liudytojo parodymai negali būti paneigti P.R. parodymais, kadangi jis buvo nuo V.J. materialiai priklausomas asmuo, nei paties G.R. paaiškinimais, kuris davė nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus, ir yra suinteresuotas bylos baigtimi.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė G.R. kaltės formą. Byloje įrodyta, kad G.R. būdamas susitarimo su miško savininku pagrindu atsakingu už tinkamą miško iškirtimą, nepakankamai kontroliavo jo nusamdytų kirtėjų darbą, turėjo numatyti, kad gali būti netinkamai atliktas miško iškirtimas, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokių neigiamų pasekmių bus išvengta.

Neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo akte esantis rašymo apsirikimas nurodant G.R. vardą ir pavardę nesudaro pagrindo atmesti šį įrodymą ir nepaneigia juo nustatytų aplinkybių.

Neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktas surašytas G.R. dalyvaujant apžiūroje ir jo pasirašytas komisijos akivaizdoje. Todėl teismui nekyla abejonių dėl šio dokumento, ar G.R. parašo tikrumo.

Institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad tiriant bylą buvo pakviestas miško savininkų kooperatyvo „Giriūnas“, teikiančio medienos matavimo ir apskaitos paslaugas, specialistas atlikti savavališkai iškirstos medienos apskaitą. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad nagrinėjant bylas įrodymu gali būti specialisto paaiškinimai, t.y. šie asmenys gali dalyvauti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje. Įstatymas nenumato, kad specialistas turi būti valstybės institucijos tarnautojas.

ATPK 30² str. 1 d. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė G.R. veikoje lengvinančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad G.R. nuobauda paskirta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, ar yra aiškiai pernelyg griežta.

Šiaulių apygardos administracinis teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, panaikinti skundžiamą nutartį nėra įstatymu numatytų pagrindų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G.R. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros 2005 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.