- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- II-281-988/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01028-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- J. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio pareigūno 2018 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10797-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio pareigūno 2018 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10797-2018 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. lapkričio 8 d., 7.14 val., Vilniuje, Ukmergės 212 A, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešame eisme dalyvaujančios transporto priemonės Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punktą. Pareiškėjui pareigūno nutarimu paskirta galutinė administracinė nuobauda - 70 Eur bauda (b. l. 20).
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo 2018 m. balandžio 20 d. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio pareigūno 2018 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10797-2018. Skunde pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant ir neteikiant paaiškinimų, nors į bylos nagrinėjimą jis buvo atvykęs, tačiau jam pateiktoje informacijoje apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo netikslumų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jam 2017 m. lapkričio 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANPAN-130323606-17 dėl tokio paties pažeidimo, už kurį buvo surašytas ir 2018 m. balandžio 17 d. nutarimas ir paskirta 70 Eur. Bauda. Aptariamame 2017 m. lapkričio 21 d. protokole Nr. 10ANPAN-130323606-17 nurodoma, kad 2017 m. spalio 17 d., Ukmergės g. 212 A, Vilniuje, pareiškėjas nevykdė pareigos privalomuoju draudimu apdrausti viešame eisme dalyvaujančios transporto priemonės Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punktą. Pareiškėjas nurodo, kad sužinojęs apie minėtą 2017 m. lapkričio 27 d. pažeidimą protokole nurodomą 30 Eur dydžio baudą sumokėjo ir 2017 m. lapkričio 29 d. apdraudė transporto priemonę Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareiškėjas teigia, kad pažeidimas, už kurį jam buvo surašytas skundžiamas nutarimas, yra trunkamojo pobūdžio, t.y. vienu veiksmu – pamirštant pratęsti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Nutarimą priėmusios institucijos nuomone, pareiškėjas padarė du skirtingus pažeidimus, nors vertinant iš subjektyviosios pusės, jie yra vienas pažeidimas. Antrasis protokolas surašytas 2018 m. vasario 8 d., kai aptariamas automobilis jau buvo apdraustas. Pareiškėjo teigimu, faktą, jog jis neturėjo jokio tikslo daryti skundžiamame nutarime nurodyto pažeidimo, patvirtina aplinkybės, jog vos tik sužinojęs apie pažeidimą, jis iš karto nutraukė priešingus teisei veiksmus – 2017 m. lapkričio 29 d. sudarė draudimo sutartį ir sumokėjo paskirtą baudą. Todėl, pareiškėjo nuomone, skundžiamame nutarime nurodomas pažeidimas yra tapatus ankstesniam pažeidimui ir įvykęs tuo laiku, kuomet pareiškėjas nežinojo apie daromą pažeidimą. Vadovaujantis principu, kad negalima du kartus bausti už tą patį nusižengimą, pareiškėjo nuomone, skundžiamas 2018 m. balandžio 17 d. nutarimas yra naikintinas (b. l. 5-7).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. balandžio 26 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Policijos nuomone, naikinti nutarimo ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra pagrindo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Lietuvos Respublikos centrinio duomenų banko duomenimis, J. A. (pareiškėjas) nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. yra automobilio Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kuriam tenka pareiga apdrausti transporto priemonę. Iš bylos duomenų matyti, kad asmuo įstatymu nustatytos pareigos nevykdė, automobilis Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stacionariu teisės pažeidimų fiksavimo prietaisu 2017 m. lapkričio 8 d. buvo užfiksuotas Ukmergės g. 212A, Vilniuje, kai dalyvavo viešajame eisme neapdraustas. Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą už padarytus kelis administracinius nusižengimus. Atsiliepimą surašiusios institucijos nuomone, minėta norma aptariamoje byloje netaikytina. Asmeniui inkriminuoti administraciniai nusižengimai buvo padaryti ne vienu, o skirtingu metu, be to, duomenys apie neapdraustą viešajame eisme dalyvaujantį automobilį Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gauti ne iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, tyrimo tvarkos aprašo nuostatos numato, jog stacionarios ir mobilios teisės pažeidimų fiksavimo sistemos - tai sistemos, kurių duomenys automatiniu būdu teikiami į Administracinių nusižengimų registrą. Duomenys apie neapdraustas transporto priemones teikiami į Policijos registruojamų įvykių registrą, vėliau rankiniu būdu yra įkeliami į Administracinių nusižengimų registrą, todėl ANK 38 straipsnio nuostatos, atsiliepimą surašiusios institucijos nuomone, šiuo atveju netaikomos. Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 17 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. pažeidimai laiko ir erdvės požiūriu nėra vieningi, o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai. Dėl šių aplinkybių atsiliepimu prašoma pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 1, 2).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti, palaikė skunde nurodytus argumentus.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 38 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą.
Pagal Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, tyrimo tvarkos aprašo 2.2 punktą (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. vasario 9 d. įsakymas Nr. 5-V-127 „Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais, tyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), prietaisų sistema – tai stacionariųjų ir mobiliųjų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisų, fiksuojančių Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių duomenys automatiniu būdu teikiami į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą, sistema.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Lietuvos Respublikos centrinio duomenų banko duomenimis, J. A. (pareiškėjas) nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. yra automobilio Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kuriam tenka pareiga apdrausti transporto priemonę.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 17 d., Ukmergės g. 212 A, Vilniuje, nevykdė pareigos privalomuoju draudimu apdrausti viešame eisme dalyvaujančios transporto priemonės Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punktą. Už šį pažeidimą jis buvo nubaustas 2017 m. lapkričio 21 d. 30 Eur bauda, kurią jis sumokėjo 2017 m. lapkričio 29 d. Taip pat nustatyta, pareiškėjo automobilis Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), toje pat vietoje - Ukmergės g. 212A, Vilniuje, stacionariu teisės pažeidimų fiksavimo prietaisu buvo užfiksuotas ir 2017 m. lapkričio 8 d., kai dalyvavo viešajame eisme neapdraustas. Šiuo atveju jam 2018 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10797-2018 buvo paskirta 70 Eur bauda.
Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą už padarytus kelis administracinius nusižengimus. Kaip minėta, ši norma taikoma tais atvejais, kai:
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis; Kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Pirma. Šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad padarė vieną trunkamąjį nusižengimą, nes vieną kartą neapdraudė savo automobilio ir šis pažeidimas tęsėsi kurį laiką, kol pats pastebėjo pažeidimą ir jį nutraukė. Pagal teismų praktiką, trunkamuoju teisės pažeidimu teisės doktrinoje laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento, ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas nėra trunkamasis. Šiuo atveju, pažeidimo esmė yra pareigos privalomuoju draudimu apdrausti viešame eisme dalyvaujančios transporto priemonę Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdymas. Pažymėtina, kad toks pažeidimas daromas tik tuo laiku, kai transporto priemonė dalyvauja viešame eisme. Tuo tarpu, kai transporto priemonė viešame eisme nedalyvauja, jos valdytojui nekyla pareiga šią transporto priemonę apdrausti privalomuoju draudimu. Tokiu atveju pažeidimas laikomas baigtu, kai nepadrausta transporto priemonė baigia dalyvauti viešame eisme. Todėl šiuo atveju du kartus (2017 m. spalio 17 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d.) užfiksuoti pažeidimai negali būti laikomi trunkamuoju pažeidimu, nes byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį automobilis būtų naudojamas nepertraukiamai.
Be to, pagal ANK 38 straipsnį viena nuobauda skiriama tik tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis. Šiuo atveju veika buvo padaryta ne vienu metu, o atsakomybė kyla ne pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, o pagal vieną ANK straipsnį.
Antra. Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų. Kaip minėta, pagal Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, tyrimo tvarkos aprašo 2.2 punktą, prietaisų sistema – tai stacionariųjų ir mobiliųjų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisų, fiksuojančių Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių duomenys automatiniu būdu teikiami į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą, sistema. Pagal ANK ir kitų teisės aktų sisteminį aiškinimą darytina išvada, kad ANK 38 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai duomenys apie padarytus pažeidimus automatiškai perkeliami į Administracinių nusižengimų registrą. Šiuo atveju duomenys į minėtą registrą buvo perkeliami rankiniu būdu, todėl taikyti ANK 38 straipsnį nėra pagrindo.
Trečia. Pagal teismų praktiką, nuobaudos paprastai bendrindamos ir skiriama griežčiausia iš jų tais atvejais, kai administracinio nusižengimo bylą dėl kelių pažeidimų ar kelias bylas dėl kelių administracinių nusižengimų vienu metu nagrinėja tas pats pareigūnas ar institucija. Šiuo atveju antroji byla (dėl 2017 m. lapkričio 8 d. padaryto nusižengimo) institucijoje buvo nagrinėjama žymiai vėliau, kai bauda, paskirta pagal pirmąjį nusižengimą, jau buvo sumokėta, todėl paskirtas nuobaudas subendrinti nebuvo pagrindo ir galimybių.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio pareigūno 2018 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-10797-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio pareigūno 2018 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10797-2018.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.