Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-09-04 · Civilinė byla Nr. e2-3283-607/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-04
Bylos Nr.
e2-3283-607/2020
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01137-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
L. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3283-607/2020Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01137-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 4 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui L. M. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui Nr. 7983.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. M. (toliau – atsakovas) 26,03 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad 2019-07-17 atsakovui VšĮ „Tauragės ligoninė“ buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros (kardiologo) paslaugos už 26,03 Eur. Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimo registro duomenų matyti, kad atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas iki 2019 m. birželio 30 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2019 m. liepos mėnesį sumokėta nebuvo.

Privalomasis sveikatos draudimas Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalyje nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto „c“ papunktis).

Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, 6.246 straipsnį deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala (nuostoliais) taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas neįvykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2019 m. liepos 17 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti ir iš atsakovo priteistina 26,03 Eur žala, ją atlyginant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (CK 6.246 - 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-287 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įstaigos kodas 188783981, iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,03 Eur (dvidešimt šešių eurų 3 ct) žalos atlyginimą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“, banko kodas 7300.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, ir jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Daiva Žebelienė