Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. A. S., D. S., M. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Traku rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P.s A. S. pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą gavo 19,48 ha ploto žemės, kurią 1993 m. balandžio 7 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš valstybės. Pagal valstiečio ūkio įstatymą įsigytą bendrą 19,48 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), sudarė du žemės sklypai: 7,66 ha ploto ir 11,82 ha ploto. Žemės sklype, kurio plotas 7,66 ha buvo ir yra gyvenamasis namas, bei ūkiniai pastatai įregistruoti 1996-12-09 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-06-11 statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais. Kaip matyti iš žemės sklypų ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais NTR CDB išrašų šis turtas P. A. S. įgytas būnant santuokoje su D. S., todėl jis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

P. A. S. ir D. S. 2017 m. sausio 17 d. sudarė oficialius testamentus. Pagal šiuos testamentus jie 11,82 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palieka savo sūnui M. S.. Žemės sklypą 7,66 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais ir kitais statiniais palieka savo sūnui D. S.. Visą kitą likusi savo turtą kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų palieka vienas kitam.

2023 metais buvo atlikti abiejų žemės sklypų kadastriniai matavimai, po atliktų matavimų paaiškėjo, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas po kadastrinių matavimų yra 11.7923 ha, o žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl jį skiriančio bendro naudojimo kelio, buvo padalintas Į du žemės sklypus, vieno žemės sklypo plotas yra 2,1238 ha, naujas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito žemės sklypo plotas 5,2115 ha, naujas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais ir kitais statiniais.

P. A. sutuoktinė D. S. mirė (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonės Registrų centras testamentų registro duomenimis nustatyta, kad D. S. paliko testamentą 2017-01-17 Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat testamentų registro duomenimis nei vienas išjos įpėdinių nepateikė prašymo notarui dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, kad po D. S. (duomenys neskelbtini) mirties, niekas išjos įpėdinių nesikreipė į notarus ir paveldėjimo byla pradėta nebuvo.

Gretimo žemės sklypo savininkas M. P., šių metų vasarą kreipėsi į P. A. S. dėl kelio servituto nustatymo notariniu sandoriu iki jo žemės sklypo, per žemės sklypą, kuris priklauso P. A. S.. 2023 m. spalio mėn. pradžioje kreipėsi į notarę S. J. dėl kelio servituto nustatymo sandoriu. P. A. S. ir jo sūnui D. S. buvo paaiškinta, kad po D. S. mirties 3 mėnesius reikėjo pradėti paveldėjimo bylą, nes žemės sklypas priklauso ne tik P. A. S., o ir D. S. ir yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė.

P. A., M. ir D. S. apie 2017 metais sudarytus testamentus žinojo ir pagrįstai manė, kad po sutuoktinės ir mamos D. S. mirties (duomenys neskelbtini), automatiškai tapo žemės sklypų ir jos turto savininkais. Be to, pareiškėjai dėl teisinio išprusimo stokos, nežinojo, kad yra nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Jeigu gretimo žemės sklypo savininkas M. P. nebūtų kreipęsis dėl kelio servituto nustatymo sandoriu pas notarę, tai pareiškėjai ir toliau nebūtų žinoję, kad reikia tvarkyti paveldėjimo dokumentus po D. S. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Iš bylos duomenų matyti mirusiajai D. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu P. A. S. priklausė 1,82 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 7,66 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais ir kitais statiniais. 2020-06-08 medicininis mirties išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog D. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2023-10-12 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje, vaikai: M. S., gim. (duomenys neskelbtini); D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Iš 2017-01-17 testamento matyti, jog D. S., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui M. S.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais ir kitais statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) paliko pareiškėjui D. S., visą likusį savo turtą, kur jis bebūtų iš ko besusidarytų ir kada beatsirastų paliko pareiškėjui P. A. S.. Iš 2023-10-11 testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre palikėjos vardu yra sudalytas testamentas, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Palikimo priėmimas - tai Įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais Įpėdinio sutikimą Įgyti visas teises Į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dali palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis pagal Įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Nustatyta, jog D. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog D. S. palikimas turėjo būti priimtas arba atsisakytas priimti iki (duomenys neskelbtini) (CK 1.118 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad po mirusiosios mirties palikimas nepriimtas, o testamentinis ir įstatyminis įpėdiniai yra mirusiosios sutuoktinis P. A. S. ir vaikai M. ir D. S. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).

Įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių įstatymų

numatytas terminas bus praleistas, todėl įtvirtino tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį įstatymuose nustatytą konkrečios teisės įgyvendinimo terminą, kuris buvo praleistas, tam tikrais atvejais galima atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 576 - 578 straipsniai). Sutinkamai su CK 5.57 str., palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai žinojo apie 2017 m. sudalytą palikėjos testamentą ir manė, kad po sutuoktinės ir mamos D. S. mirties (duomenys neskelbtini), automatiškai tapo žemės sklypų ir jos turto savininkais. Be to, pareiškėjai dėl teisinio išprusimo stokos, nežinojo, kad yra nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Apie tai, kad reikia tvarkyti paveldėjimo dokumentus sužinojo tik kreipęsi pas notarę S. J. dėl kelio servituto nustatymo sandoriu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų pareiškime nurodytus argumentus daro išvadą, kad pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą priimti D. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą praleido dėl suklydimo, sąlygoto teisinių žinių stokos. Tai, kad pareiškėjai sąžiningai klydo patvirtina tai, kad jie aktyviai elgėsi sužinoję apie praleistą įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Tai rodo, kad pareiškėjai siekia realizuoti savo teises į palikimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjų nurodytas priežastis pripažįsta svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir terminą palikimui, atsiradusiam po D. S. mirties priimti, atnaujina.

Rezoliucinė dalis

teismas nutaria:

atnaujinti pareiškėjams P. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.