- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- ATP-205-417/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00685-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- V. T.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. atstovo advokato I. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. lapkričio 26 d. V. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 13 d., 12.55 val., Plungės rajone, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,49 promilės alkoholio), nesilaikė saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą ir automobilį apgadino. Šiais savo veiksmais V. T. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus ir taip padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje (Administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimu V. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirta 1300 eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams.
Šalies argumentai
V. T. atstovo advokato I. M. apeliaciniu skundu prašoma šį nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti nustačius, jog nepadarytas administracinis teisės pažeidimas. Taip pat prašoma atlikti minėto automobilio stiklo transporto trasologinę ekspertizę ir bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Skundas motyvuojamas tuo, kad teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir dėl to priėmė nepagrįstą nutarimą. Teismas V. T. kaltei pagrįsti rėmėsi liudytojo E. B. nenuosekliais parodymais, prieštaraujančiais kitiems bylos duomenims ir kitų liudytojų parodymams. Teismas E. B. parodymų visiškai nevertino jų patikimumo aspektu, negretino jų su kitais bylos duomenimis. Be to, teismas ignoravo bylos duomenis, rodančius, kad E. B. yra linkęs vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas visiškai nepagrįstai V. T. parodymus įvertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus. V. T. nuosekliai – nuo pat eismo įvykio, dėl kurio buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, iki kol jo byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Skundu teigiama, kad byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių faktą, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo būtent V. T.. Teismas, įvertindamas V. T. parodymus kaip nenuoseklius, prieštaringus, konstatuodamas V. T. kaltę, padarė nelogiškas ir prieštaringas išvadas, bylos duomenis nepagrįstai ir tendencingai interpretavo. Teismas V. T. kaltę grindė prielaidomis nenurodydamas, kurie duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent V. T.. Teismo samprotavimai apie tai, kas galėjo įvykti, o ne apie tai, kas kategoriškai patvirtina V. T. kaltę, neatitinka reikalavimų išvadą dėl asmens kaltės pagrįsti būtent įrodymais, o ne prielaidomis. Nesutinkama su apylinkės teismo išvada dėl automobilio priekinio stiklo pažeidimo fiksavimo transporto priemonės apžiūros akte (b. l. 113). Pasak teismo, jame užfiksuota, kad automobilio stiklo skilimo taškas jaučiamas išorėje (akmuo). Remdamasis minėta interpretacija, teismas, neturėdamas specialiųjų žinių ir nesiėmęs priemonių patikimam automobilio priekinio stiklo skilimo mechanizmui nustatyti, nepagrįstai atmetė V. T. atstovo prašymą byloje skirti transporto techninę ekspertizę šiai aplinkybei nustatyti. Be to, teismas teigdamas, jog galvos sužalojimą V. T. galėjo patirti ir sėdėdamas už vairo, neatsižvelgė į minėtos specialisto išvados duomenis (išdėstytus jos tiriamojoje dalyje), kad apžiūrint viršutinę V. T. kūno dalį, taip pat kojas, išorinių sužalojimų nekonstatuota. Vertinant šiuos specialisto išvados duomenis, teismo išvada apie tai, kad galvą V. T. galėjo susižaloti ir vairuodamas, kelia pagrįstų abejonių, nes atrodo neįtikima, jog vairuotojas, susitrenkdamas viršugalvį į priekinį stiklą, nepatirtų krūtinės ar pilvo, kojų sužalojimų nuo arčiau kūno nei priekinis stiklas esančių vairo, automobilio pedalų. Atkreipiamas dėmesys, kad automobilio „Audi“ priekinės panelės dešinėje pusėje esančios ventiliacinės angos grotelės sulaužytos, kas taip pat atitinka V. T. paaiškinimus, kad grotelės lūžo nuo jo smūgio. Be to, teismas ignoravo ir duomenis, jog parduotuvės (duomenys neskelbtini). vaizdo įraše užfiksuotame automobilio „Audi“ priekiniame stikle nėra jokių pažeidimų, o liudytojas E. B., kurio parodymais vadovavosi teismas, taip pat nenurodė, jog stiklas būtų suskaldytas pakeliui iš šios parduotuvės iki eismo įvykio vietos, kas tik patvirtina, jog stiklas galėjo būti suskaldytas būtent eismo įvykio metu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismas ignoravo ir tokius duomenis, kad dar neperdavus bylos į teismą, jis pats ėmėsi iniciatyvos, kad būtų surinkti duomenys, vertingi nustatant bylos aplinkybes, – ne tik ėmėsi veiksmų, kad būtų užfiksuoti jo kūno sužalojimai. Be to, nors teismas ir pritarė, jog V. T. galvą galėjo susižaloti eismo įvykio metu, tačiau tuojau pat išdėstė ir prieštaringą teiginį, jog duomenų, patvirtinančių V. T. susižalojimą eismo įvykio metu, nėra. Taigi minėti bylos duomenys nepatvirtina teismo išvadų dėl V. T. kaltės padarius administracinį nusižengimą, dėl kurio jis nubaustas, o netgi jas paneigia, dėl to nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš skundo turinio, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl padaryto pažeidimo ir ginčijama kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.
Apeliaciniu skundu prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliantas norėtų, jog būtų skirta trasologinė ekspertizė, tačiau apygardos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, todėl tai nėra svari priežastis, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas turėtų nukrypti nuo anksčiau minėtos ANK nuostatos. Be to, apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir bylos duomenis, nenustatė būtinumo bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, todėl šis apeliacinio skundo prašymas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu teigiama, kad byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių faktą, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo būtent V. T., tačiau apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad V. T. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis byloje esančiais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4–5); policininkų M. G. ir E. G. tarnybiniais pranešimais (b. l. 6–7, 10–12); eismo įvykio vietos schema (b. l. 13, 14); alkotesterio rodmenimis apie V. T. nustatytą lengvą girtumo laipsnį (1,49 prom. su galima ± 1,7 proc. paklaida) (b. l. 15, 16); pranešimu dėl V. T. nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 17); daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu apie iš V. T. paimtą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 19); transporto priemonės – automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 20); duomenimis apie transporto priemonę (b. l. 21); R. B., Z. T., E. S., E. B. apklausų protokolais (b. l. 26, 27, 28, 29). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestinas skundo argumentas, kad apylinkės teismas nutarimą priėmė vadovaudamasis tik jį kaltinančiais ir prieštaringais parodymais, prielaidomis ar sampratovimais. Vien tai, jog teismas įrodymus vertino ne taip, kaip būtų norėjęs pats pažeidėjas, neįrodo, jog teismas rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais.
Nors atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo administracinę bylą nutraukti, nes V. T. nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo ar bent jau tai neįrodyta byloje surinktais įrodymais, tačiau, apygardos teismo vertinimu, jo kaltė dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui bei padarytoms išvadoms dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Apylinkės teismo išvados pagrįstos, teisėtos ir teisingos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Pagal bylos duomenis bei apelianto skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja ATPK 569 straipsnis. Išanalizavus bylos medžiagą, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio administracinio nusižengimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą V. T., išklausė liudytojų parodymus. Visi įrodymai įvertinti, kaip to reikalauja ANK 569 straipsnio nuostatos, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus yra iš esmės motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis ir konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo padaryta teisės normų taikymo pažeidimų ir kad V. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, ar reikalingų ekspertizių skyrimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, ekspertizės neskyrimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, kadangi teismas įrodymus vertina vadovaudamasis visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, savo vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestinas ir skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atmetė V. T. atstovo prašymą byloje skirti transporto techninę ekspertizę.
Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismas teigdamas, jog galvos sužalojimą V. T. galėjo patirti ir sėdėdamas už vairo, neatsižvelgė į specialisto išvados duomenis. Tačiau pastebėtina, kas teismas skundžiamame nutarime pasisakė dėl minimos specialisto išvados ir nurodė, kad vadovaujantis byloje esamų įrodymų visuma paneigta aplinkybė, jog V. T. galėjo susižaloti trenkdamas galvą į automobilio priekinį stiklą. Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir bylos duomenis, daro išvadą, kad pirminiai duomenys, teisme apklaustų liudytojų parodymai, kita teisme ištirta medžiaga nepatvirtina V. T. susižalojimo eismo įvykio metu. Patrulio E. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. T., būdamas laikino sulaikymo kameroje, su galva trankė laikino sulaikymo kameros grotas (b. l. 11), šią aplinkybę teisme patvirtino E. G. ir G. T. (b. l. 77). Šie asmenys nenurodė matę, jog V. T. būtų buvęs sužeistas iš karto po įvykio. Be to, transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuota, kad automobilio „Audi“ stiklo skilimo taškas jaučiamas išorėje (b. l. 113). Pastebėtina, kad V. T. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė galvos grotų nedaužęs, tačiau ši aplinkybė paneigta kitais liudytojų parodymais.
Taip pat skunde nurodoma, kad teismas ignoravo duomenis, jog parduotuvės (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše užfiksuotame automobilio „Audi“ priekiniame stikle nėra jokių pažeidimų, o liudytojas E. B., kurio parodymais rėmėsi teismas, taip pat nenurodė, jog stiklas būtų suskaldytas pakeliui iš šios parduotuvės iki eismo įvykio vietos, kas tik patvirtina, jog stiklas galėjo būti suskaldytas būtent eismo įvykio metu. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog stiklas skilo būtent įvykio metu, kadangi skilti stiklas galėjo bet kuriuo metu tarp vaizdo užfiksavimo iki autoįvykio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuota, kad automobilio „Audi“ stiklo skilimo taškas jaučiamas išorėje (akmuo), viduje nejaučiamas skilęs stiklas (b. l. 113).
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nutarimą, todėl jį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. T. atstovo advokato I. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.