Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 28 d. iki 2025 m. sausio 24 d.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. R. priteista 275,00 Eur turtinei žalai, 3 000,00 Eur (trys tūkstančiai eurų), neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios E. D. naudai.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. R. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. balandžio 28 d. apie 5 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino išžaginti E. D.,o būtent: kaltinamasis sekė gatve einančias E. D. ir A. Ž., joms bandant pabėgti nuo jo E. D. parkritus ant žemės, pribėgo prie jos, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti, bandydamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, pradėjo naudoti fizinį smurtą t. y. prispaudė jos koją, užgriuvo kūnu iš priekio ant nukentėjusiosios, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų dešinio kelio sąnario srityje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimo kairio peties sąnario srityje, jėga numovė nukentėjusiajai kelnes žemiau juosmens, suplėšė kelnaites, bandė savo pirštus jai įkišti į lytinius organus, kišo rankas po jos palaidine bei liemenėle, kurią suplėšė, lietė jos krūtis, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi – šaukė, spardėsi kojomis, jam įkando, be to, nukentėjusiąją gynė A. Ž. tempdama jį už džemperio kapišono ir spardydama bei kviesdama pagalbą, dėl ko jis išsigandęs pabėgo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis M. R. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 24 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

1.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sutinka atlyginti padarytą žalą, todėl laisvės atėmimo bausmė jam turėtų būti sutrumpinta iki 1 (vienerių) metų. Nuteistojo teigimu, nuo balandžio mėnesio prasideda darbymetis, todėl jis dirbdamas galėtų greičiau atlyginti žalą, be to, jam yra reikalingas akių gydymas. Nuteistasis pasižada būti padorus, keisti gyvenimo būdą, todėl jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti sušvelninta arba paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

3. Nukentėjusioji 2025 m. kovo 17 d. prašyme nedalyvauti teismo posėdyje kartu prašė ir atmesti nuteistojo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

4. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad nuteistojo regėjimas itin pablogėjo ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis negaus reikiamos medicininės pagalbos. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Susipažinus su nuteistojo apeliacinio skundo turiniu matyti, kad M. R. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme prašydamas ją sušvelninti arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės individualizavimo kontekste.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu bei apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nurodė pakankamus bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra individualizuota tinkamai.

8. Visų pirma pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. Nr. XIV-3060 (toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas). Matyti, kad be kitų straipsnių buvo priimti ir šiai aptariamai situacijai aktualūs pakeitimai, susiję su BK 149 straipsnio 1 dalimi, nekeičiant pastarosios dispozicijos, tačiau atliekant pakeitimus sankcijos kontekste. Ankstesnėje BK 149 straipsnio 1 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.) sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. Pagal šiuo metu galiojančią BK 149 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų. Kadangi ankščiau galiojusioje BK 149 straipsnio 1 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.) sankcijoje nebuvo įvardintos konkrečios minimalios bausmės ribos, vadovaujantis BK 50 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės minimumas buvo trys mėnesiai. Šiuo atveju akivaizdu, kad naujosios BK 149 straipsnio 1 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) taikymas sunkintų nuteistojo teisinę padėtį, nes straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmės riba yra didesnė nei pagal ankščiau galiojusią BK 149 straipsnio 1 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo pasikėsinta padaryti nusikalstama veika pagal naująją BK 149 straipsnio 1 dalies redakciją neperkvalifikuotina.

9. Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

10. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriame be kitų pakeitimų, įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai. Po šių pakeitimų kaltininkui parenkamos ir skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas ne nuo jos vidurkio, o įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenkant švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį bei nustatant skiriamos bausmės dydį. Be to, keitėsi ir BK 61 straipsnio 4 dalis, įtvirtinant, kad, be kita ko, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. R. už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 149 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam nurodė, kad jis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau apygardos teismas pažymi, kad nuteistasis padarė ne baigtą nusikalstamą veiką, o pasikėsino padaryti vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant nuteistojo asmenybę buvo atsižvelgta į tai, kad Lietuvos Respublikoje jis neteistas, tačiau už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jau buvo teistas Lenkijos Respublikoje 2022 m. gruodžio 14 d. ir už tai jam buvo paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (3 t., b. l. 1–2). Be to, iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpyje M. R. septyniolika kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tame tarpe ne kartą už dviračio vairavimą esant neblaiviam, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą esant neblaiviam, alkoholinių gėrimų vartojimą nesulaukus dvidešimties metų ir kt. (3 t., b. l. 4–26). Pastebėtina, kad šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis pasikėsino įvykdyti taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aukščiau įvardintos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų ar visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų.

13. Nuteistojo teigimu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti sušvelninta iki vienerių metų arba paskirta su laivės atėmimu nesusijusi bausmė, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dirbdamas nori kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad BK 149 straipsnio 1 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.) sankcijoje yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Tad šiuo atveju kita nei straipsnio sankcijoje skirtina bausmė gali būti parenkama tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis arba sprendžiant klausimą dėl realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Nors pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės nuteistajam taikyti šių straipsnių nuostatas, tačiau atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, tai įvertins apeliacinės instancijos teismas.

14. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-187-976/2023). Be to, kiekvienu atveju vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023). Taigi, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nuteistajam, turi būti analizuojama ir vertinama aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek su jo asmenybės pavojingumu, visuma.

16. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau pažymėtina tai, kad M. R., būdamas neblaivus, nakties metu, kuomet gyvenamųjų namų kvartale nebuvo pašalinių asmenų, sekė nukentėjusiąją ir jos draugę išėjusias iš naktinio klubo. Joms nurodžius nuteistajam atsitraukti ir neiti joms iš paskos, toliau neatsitraukė ir galiausiai nukentėjusiajai ir jos draugei pradėjus bėgti nuo M. R., bei nukentėjusiajai nukritus ant žemės ir priešinantis, nuteistasis, siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, panaudojo fizinį smurtą ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistajam nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių nepavyko baigti nusikalstamos veikos, t. y. išžaginti nukentėjusiąją, tačiau vis tik be nežymių sužalojimų nuteistajam pavyko jėga numauti nukentėjusiosios kelnes žemiau juosmens, suplėšyti jos apatines kelnaites, kišti rankas po jos palaidine ir liemenėle, taip pas jis bandė kišti savo pirštus jai į lytinius organus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju M. R. veiksmai buvo pakankamai intensyvūs ir aktyvūs, o savo nusikalstamo sumanymo jam nepavyko įgyvendinti tik dėl visumos nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nukentėjusioji priešinosi, ją gynė kartu su ja buvusi draugė, kuri paskambino ir bendruoju pagalbos centro numeriu.

17. Vertinant nuteistojo asmenybę, kaip jau minėta, M. R. užsienio valstybėje buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taigi jau buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad ateityje elgsis padoriai ir keis gyvenimo būdą, tačiau tai jog jis antrą kartą įvykdo panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, nukreiptą į asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, leidžia spręsti, kad M. R. nėra linkęs daryti išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio ir kartoja analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, jam buvo paskirta ir laisvės atėmimo bausmė, tad jis žinodamas dėl savo veiksmų galinčias kilti teisines pasekmes vis tik rinkosi nusikalsti. Svarbu ir tai, kad tą patį vakarą, dar prieš pasikėsinant įvykdyti šią nusikalstamą veiką, nuteistajam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (3 t., b. l. 4), taigi, įvykio vakarą jau vieną kartą susidūrus su policijos pareigūnais, M. R. rinkosi ne grįžti į namus ar kitą ramią aplinką, tačiau rinkosi toliau elgtis rizikingai. Nors nuteistasis teigia norintis dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, tačiau jokių realių veiksmų dėl to nesiėmė, baudžiamojoje byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad nuteistasis dėjo pastangas ir atlygino bent dalį nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam reikalingas gydymas, susijęs su rega, tačiau dėl savo sveikatos būklės nepateikė jokių medicininių dokumentų, galinčių patvirtinti jo teiginius. Be kita ko, laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistiesiems asmenimis yra užtikrinamas medicininių gydymo paslaugų suteikimas, tad turint sveikatos problemų nuteistasis gali kreiptis į laisvės atėmimo vietų įstaigoje esančius sveikatos priežiūros padalinius.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad M. R. nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, vertinant jo asmenybę bei tai, kad praeityje jis jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl bausmės dydžio, labiau artimo minimaliam, nustatymo, tačiau nesudarė pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas nebuvo žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas.

19. BK 75 straipsnio 3 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Pagal šio straipsnio 4 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.)).

20. Taigi, viena vertus, nagrinėjamu atveju nuteistojo pasikėsinta įvykdyti nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 149 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta BK XXI skyriuje, tad net ir dalinis bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra galimas. Kita vertus, po naujųjų BK pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2025 m. vasario 1 d., matyti, kad teismas vis tik turi galimybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, visiškai arba iš dalies atidėti bausmės vykdymą asmeniui nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 75 straipsnio 4 dalį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 11, 15-17 punktuose įvardintų argumentų pagrindu visiškai ar iš dalies atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nėra.

21. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas M. R. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę nustatė jos dydį didesnį nei straipsnio sankcijos minimumas, tačiau gerokai mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis įvertindamas pasikėsinto įvykdyti nusikaltimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Lietuvos Respublikoje jis neteistas, tačiau už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką jau buvo teistas užsienio valstybėje, daug kartų baustas administracine tvarka. Nors, kaip jau minėta, šiuo metu bausmės skyrimo skaičiuojant nuo jos vidurkio taisyklė yra pasikeitusi, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės dydis yra teisingas ir proporcingas, juolab, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, tad dar labiau švelninti M. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sutrumpinant jos terminą iki vienerių metų, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

22. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2025 m. kovo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį M. R. sudaro 200,00 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

24. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, ankščiau dirbdavo sezoninius darbus pas asmenis, kurie verčiasi žemės ūkio veikla (3 t., b. l. 28), tad tai suponuoja išvadą, kad jis nėra sukaupęs jokių santaupų, neturi nekilnojamojo turto, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jo įsidarbinimo galimybės šiuo metu yra pakankamai ribotos bei jam priteista atlyginti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba M. R. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo M. R..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš M. R. valstybės naudai 200,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.