- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-21
- Bylos Nr.
- 2-557/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elpreka“, akcinės bendrovės ,,Šilduva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Atolas“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elpreka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Atolas“, pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Elpreka“ ir akcinės bendrovės ,,Šilduva“ ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Atolas“ dėl bankroto bylos iškėlimo (byla Nr. B2-653-527/2008), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Elpreka“ 2009-02-19 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą UAB „Atolas“ (1 t., b. l. 5, 6). Nurodė, kad atsakovas UAB „Atolas“ skolingas ieškovui UAB „Elpreka“ 302155,73 Lt už atliktus statybos darbus. Atsakovui 2008-12-02 buvo išsiųstas raginimas – priminimas, kuriame priminta apie atsakovo skolą ir atsakovas buvo įspėtas, kad nesumokėjus skolos, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Atolas“. Tačiau atsakovas atsakymo nepateikė, geranoriškai skolos nepadengė, o ieškovo atliktais darbais naudojasi.
2009-02-25 Kauno apygardos teisme gautas ieškovo AB „Šilduva“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo tam pačiam atsakovui. Ieškovas AB „Šilduva“ nurodė, kad UAB „Atolas“ neatsiskaito už atliktus darbus ir yra skolinga 751 087,16 Lt. 2008-12-30 buvo pateiktas atsakovui UAB „Atolas“ reikalavimas atsiskaityti su AB „Šilduva“, kuriame primenama atsakovui apie įsiskolinimą ir įspėjama apie geranorišką skolos padengimą, to nepadarius, įspėta, kad bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau per nustatytą terminą atsakovas neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartimi sujungė ir nagrinėjo kartu nurodytas bylas, motyvuodamas, kad civilinės bylos Nr. B2-1187-485/2009 (pagal ieškovo UAB „Elpreka“ ieškinį atsakovui UAB „Atolas“) ir Nr. B2-1241-485/2009 (pagal ieškovo AB „Šilduva“ ieškinį atsakovui UAB „Atolas“) yra vienarūšės, ieškiniai pareikšti tam pačiam atsakovui (CPK 136 str. 4 d.).
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą (3 t., b. l. 64-66). Teismas nurodė, kad pagal atsakovo 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, įmonės turimo turto vertė sudarė 23 547 237 Lt, per vienerius metus mokėtinų sumų bei trumpalaikių įsipareigojimų suma sudarė 8 730 350 Lt. Iš paskutinio, t. y. 2009 m. vasario mėnesio balanso duomenų matyti, kad įmonės turimo turto vertė sudaro 22 606 511 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 9 192 452 Lt. Kaip matyti iš apyvartos žiniaraščio sąskaitos Nr. 4431 „Įsipareigojimai įvairiems tiekėjams“, vienas iš didžiausių UAB „Atolas“ kreditorių yra R. P., bendrovė jam yra skolinga 1 630 700 Lt, su kuriuo susitarta sutarties kainos dalį, lygią 1 386 095 Lt apmokėti natūra butais, esančiais (duomenys neskelbtini). Remdamasis pateiktais VĮ „Registrų centras“ išrašais, teismas nustatė, jog įmonei nuosavybės teise priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas, kurio vertė bendrai sudaro apie 36 922 000 Lt, todėl realizavus turtą bendrovė gali įvykdyti visus savo turimus įsipareigojimus. Teismo teigimu, aplinkybė, kad įmonei suteikti kreditai bankuose, taip pat patvirtina įmonės mokumą.
Teismo nuomone, įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, matyti, kad atsakovo pradelsti finansiniai įsipareigojimai yra žymiai mažesni, negu pusė atsakovo turimo turto vertės, todėl darytina išvada, kad nenustatyta, jog atsakovas yra nemokus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Elpreka“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (3 t., b. l. 74-77). Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas galėjo nuslėpti savo įsipareigojimus kredito įstaigoms per 2009 m. laikotarpį, 2008-12-31 (1 t., b. l. 90, 91) ir 2009-02-19 balansuose (1 t., b. l. 110, 111), visas kredito įstaigoms mokėtinas sumas nurodydamas kaip ilgalaikį įsipareigojimą, vykdytiną 2010 m. ir vėliau. Teismas, vadovaudamasis viešuoju interesu, turėjo būti aktyvus, t. y. matydamas, jog, 2009-02-19 balanso duomenimis, atsakovo įsipareigojimas kredito įstaigoms sudaro 14 083 195 Lt, o tiekėjams – 5 794 115,27 Lt turėjo iš atsakovo išreikalauti kreditavimo sutartis, mokėjimų kredito įstaigoms grafikus ir įrodymus apie šių įsipareigojimų vykdymą.
2. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas vykdo savo įsipareigojimus kredito įstaigoms, nes priešingu atveju, šios įstaigos gali pareikalauti sugrąžinti visą 14 083195 Lt kredito sumą, o atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršytų 2009-02-19 balanse nurodyto 22 606 511 Lt turto vertę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nepagrįstai netyrė, ar atsakovas nevėluoja mokėti darbuotojams atlyginimo, nors 2009-02-23 nutartimi ir reikalavo tokių duomenų iš atsakovo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).
4. Ieškovui nebuvo pranešta apie tai, kad byla bus nagrinėjama 2009-03-18, jam nebuvo pateiktas antrasis atsakovo atsiliepimas į ieškinį (1 t., b. l. 86-89) ir kitų atsakovo į bylą pateiktų dokumentų nuorašai. Todėl ieškovas iki skundžiamos nutarties priėmimo, negalėjo tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių ir yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl CPK 329 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Atolas“ prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, motyvuodamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismas 2009-02-23 nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti bendrovės finansinius dokumentus, o atsakovas šią pareigą tinkamai įvykdė, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad teismas nesilaikė bankroto bylose taikomo teismo procesinio aktyvumo principo.
2. Atsakovo įsipareigojimai bankui ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną nėra pradelsti, todėl jų dydis neturi įtakos vertinant atsakovo mokumą.
3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Realizavusi atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, bendrovė galės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus bankui. Atsakovas vykdo veiklą, yra sudaręs 20 preliminariųjų butų pirkimo – pardavimo sutarčių, o pagrindinių notarinės formos sutarčių sudarymas negalimas dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovo primygtinis noras iškelti bankroto bylą atsakovui gali padaryti didelių nuostolių, kurie gali būti atsakovo bankroto priežastimi.
4. Su vienu didžiausių atsakovo kreditorių – R. P., kuriam bendrovė skolinga 1630700 Lt, atsakovas susitarė padengti dalį skolos jam (1 386 095 Lt) butais, priklausančiais atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
CPK 133 straipsnio trečioji dalis numato, kad rašytinio proceso atveju teismas apie procesinių dokumentų priėmimo laiką ir vietą dalyvaujančius byloje asmenis informuoja pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato tokio informavimo.
CPK 329 straipsnio trečiosios dalies 1 punktas nustato, kad vienu iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Nors iš bylos medžiagos matyti, kad apie tai, jog 2009 m. kovo 18 d. rašytinio proceso tvarka priimama skundžiama nutartis, nebuvo pranešta ieškovui CPK 133 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nėra pagrindo nagrinėjamuoju atveju dėl nepranešimo ieškovui apie nurodytą rašytinį procesą panaikinti skundžiamą teismo nutartį CPK 329 straipsnio trečiosios dalies 1 punkto pagrindu. Juolab kad skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka praėjus mėnesiui laiko nuo ieškinio padavimo dienos, po pasirengimo nagrinėti bylą stadijos, kurios metu 2009-02-23 teismo nutartimi atsakovas buvo įpareigotas iki 2009-03-02 pateikti teismui dokumentus, apie ką buvo informuotas ir ieškovas, kuris 2009-02-26 pasirašė apie minėtos nutarties gavimą (1 b. t., l. 58-59, 63,67), be to, ieškovas ir prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl privalėjo domėtis bylos eiga, rūpestingai ir laiku pateikti teismui papildomus duomenis bei argumentus (CPK 7 str. 2 d., 153 str. 2 d., 235 str. 4 d.). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamuoju atveju apeliantas turi galimybę apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenis ir argumentus, kurių, apelianto nuomone, neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 320 str., 314 str., 338 str.).
Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei CPK nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties; dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2008).
Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Klausimai, susiję su įmonių nemokumu, turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą. Tačiau teismo aktyvumas nereiškia, jog teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (CPK 12 str., 178 str.). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str.).
Apygardos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas apie atsakovo finansinę padėtį, jo mokumą, kurių nepaneigė apeliantas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 - 183, 185 str., 314 str., ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal atsakovo 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, įmonės turimo turto vertė sudarė 23 547 237 Lt, per vienerius metus mokėtinų sumų bei trumpalaikių įsipareigojimų suma sudarė 8 730 350 Lt (1 t., b. l. 90, 91), o pagal 2009 m. vasario mėnesio balanso duomenis matyti, kad atsakovo turimo turto vertė sudaro 22 606 511 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 9 192 452 Lt (1 t., b. l. 110, 111). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo mokumo faktą ir pagrįsdamas šią išvadą, turėjo pagrindo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad pagal apyvartos žiniaraščio sąskaitos Nr. 4431 „Įsipareigojimai įvairiems tiekėjams“, vienas iš didžiausių UAB „Atolas“ kreditorių yra R. P. (kuriam atsakovas skolingas 1 630 700 Lt), su kuriuo susitarta sutarties kainos dalį, lygią 1 386 095 Lt, apmokėti natūra butais, esančiais (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 99-103), be to, pagrįstai rėmėsi ir VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos atsakovui nuosavybės teise priklauso didelės vertės (apie 36 922 000 Lt) nekilnojamasis turtas (1 t., b. l. 143-200; 2 t., b. l. 2-55).
Įrodymais nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovas pateiktuose balansuose galėjo nuslėpti finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms, kurių įvykdymo terminas baigiasi per vienerius metus. Juolab kad byloje nėra duomenų apie kredito įstaigų pareikštus reikalavimus, susijusius su tokių sutarčių vykdymo pažeidimais (CPK 178 str.), o apeliantas ir apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas balanse nurodė klaidingus duomenis, kurie sudarytų pagrindo teigti apie tai, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai didesni nei nustatė apygardos teismas (CPK 178 str., 314 str.). Dėl to neturi pagrindo ir apelianto motyvas, kad būtina išreikalauti iš kredito įstaigų duomenis apie kreditavimo sutarčių vykdymą.
Apygardos teismo išvadų dėl atsakovo mokumo nepaneigia ir apelianto nurodytas faktas, kad atsakovas, 2009 m. vasario 19 d. duomenimis, skolingas savo darbuotojams 18 551,79 Lt, juolab kad šių įsipareigojimų darbuotojams vykdymo terminas būtų pradelstas tik 25 kalendorines dienas, ir nėra duomenų, kad įmonės darbuotojai būtų pareiškę atsakovui reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio (1 t., b. l. 114; CPK 178 str., 314 str.).
Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakydamas iškelti atsakovui bankroto bylą, teisingai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nemokus, nėra ir ĮBĮ 2 straipsnio aštuntojoje dalyje numatyto pagrindo, dėl kurio atsakovui turėtų būti iškelta bankroto byla (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 338 str., 329-330 str.).
Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės ieškovui ar kitam atsakovo kreditoriui motyvuotai prašyti iškelti atsakovo bankroto bylą, jeigu būtų nustatyti ĮBĮ įtvirtinti pagrindai pripažinti įmonę nemokia.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį.