- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-22
- Bylos Nr.
- eAS-134-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10370-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Beata Martišienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Pareiškėjas
- UAB „PhosAgro Baltic“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – V. K., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (SK-118, 2022) SPR-253 (toliau ir – Sprendimas) dalį, nurodytą pareiškėjo skundo 36.3.1–36.3.5 papunkčiuose; 2) įpareigoti atsakovą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą iš Sprendimo pašalinti šiuos teiginius: „Be to, Pareiškėjo atvaizdas paviešintas itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste - Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB „PhosAgro Baltic“, kurios vadovas yra Pareiškėjas sąsajos su (duomenys neskelbtini) įmone „PhosAgro“ (pareiškėjo skundo 36.3.1 papunktis); „Pabrėžtina, kad paskelbtas Pareiškėjo, kaip aptariamo juridinio asmens vadovo, atvaizdas yra sudėtinė skundžiamų publikacijų bei vaizdo įrašų apie Pareiškėjo vadovaujamos įmonės su (duomenys neskelbtini) kapitalo įmone „PhosAgro“, kurios vadovui A. G. buvo taikytos ES sankcijos dėl ryšių su (duomenys neskelbtini) dalis.“ (pareiškėjo skundo 36.3.2 papunktis); „Kaip minėta, visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti apie įmones bei asmenis, susijusius su (duomenys neskelbtini), o visuomenės informavimo priemonės turi teisę ir pareigą informuoti apie tai visuomenę.“ (pareiškėjo skundo 36.3.3 papunktis); „Taip pat pabrėžtina, kad asmuo, valdantis įmonę, susijusią su priešišku politiniu režimu neturi ir negali tikėtis absoliutaus privatumo.“ (pareiškėjo skundo 36.3.4 papunktis); „Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), paskelbdami Pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą) be sutikimo, kaip minėta anksčiau, informavo visuomenę apie Pareiškėjo vadovaujamos įmonės UAB „PhosAgro Baltic“ sąsajas su (duomenys neskelbtini) įmone „PhosAgro“ bei šios įmonės ryšius su (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) tai atliko tenkindami visuomenės interesą žinoti asmenis bei įmones, turinčias sąsajas su priešišku politiniu režimu, todėl laikytina, kad šiuo atveju duomenų subjekto interesai nėra viršesni, atvaizdas Skundo informacijoje atskleistas teisėtai.“ (pareiškėjo skundo 36.3.5 papunktis).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimo motyvų dalį. Nors pareiškėjas suformulavo du atskirus reikalavimus, tačiau turinio prasme, teismo manymu, tai yra tapatūs reikalavimai.
Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję su įpareigojimu atsakovą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, todėl jie negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Teismas gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teismas pareiškėjo reikalavimus, susijusius su įpareigojimu Žurnalistų etikos inspektoriui priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, laikė prašymu atlikti administravimo funkcijas, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neprašė panaikinti Sprendimo, kuris yra vientisas dokumentas. Teismo vertinimu, techniškai panaikinus Sprendimo motyvų dalį, nepanaikinus Sprendimo rezoliucinės dalies, gali būti sukurta situacija, kai nors Sprendimo rezoliucinė dalis yra nepagrįsta, nes ją pagrindžiantys motyvai yra panaikinti, tačiau toks atsakovo sprendimas vis tiek liktų galioti. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, negali savo sprendimais sukurti tokių situacijų, dėl kurių viešojo administravimo institucijų sprendimai taptų nemotyvuoti, neaiškūs, prieštaringi. Be to, Sprendimas priimtas pagal kito asmens, kurį šioje byloje pareiškėjas siūlė įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, skundą ir yra adresuotas jam.
Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-2583-1064/2023 dėl to paties Sprendimo, kurioje pareiškėjas yra V. K., atsakovas – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjas V. K. siūlė įtraukti UAB „PhosAgro Baltic“. Administracinėje byloje Nr. eI2-2583-1064/2023 pareiškėjas V. K. prašė panaikinti Sprendimą, šioje dalyje pareiškėjo skundas yra priimtas. Minėtas asmuo byloje Nr. eI2-2583-1064/2023 taip pat buvo suformulavęs identišką reikalavimą, kaip ir UAB „PhosAgro Baltic“ nagrinėjamoje byloje. Teismas administracinėje byloje Nr. eI2-2583-1064/2023 V. K. skundą dalyje dėl reikalavimų pašalinti konkrečius teiginius iš Sprendimo atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad nurodyti reikalavimai susiję su įpareigojimu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, laikytini prašymu atlikti administravimo funkcijas.
III.
Pareiškėjas UAB „PhosAgro“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.
Teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas neprašo panaikinti Sprendimo. Skunde pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimą ir pašalinti Sprendimo padarinius, įpareigojant Žurnalistų etikos inspektorių (toliau – ir Inspektorius) pašalinti teiginius apie pareiškėją. Tai yra skirtingi reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų dėl neteisėto Inspektoriaus neveikimo. Inspektorius privalėjo pateikti poziciją dėl V. K. teisės į atvaizdą ir teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimų. Nepaisant to, Inspektorius nepagrįstai pasisakė ne tik dėl minėto asmens teisių pažeidimo, bet ir dėl skundo neteikusios Bendrovės tariamų ryšių, todėl Inspektorius veikė ultra vires. Atsisakydamas priimti Bendrovės skundą pirmosios instancijos teismas įgalino Inspektorių veikti neteisėtai, nepagrįstai atsisakė ginti nuo piktnaudžiavimo nukentėjusį pareiškėją. Bendrovė skundė ne tik Sprendimą, tačiau ir Inspektoriaus neteisėtus veiksmus, kurie sukelia neigiamus padarinius pareiškėjui.
Teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą, Bendrovė neturi kitos galimybės apginti savo teisėtus interesus, tokiu būdu pažeidžiama teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors kitoje administracinėje byloje V. K. prašė Bendrovę įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, 2023 m. sausio 4 d. teismas nusprendė pašalinti Bendrovę iš trečiųjų suinteresuotų asmenų. Pareiškėjas neturi galimybės „įsitraukti“ į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Jeigu teismas manė, kad skundo reikalavimas yra suformuluotas ydingai, teismas privalėjo suteikti galimybę pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu, tačiau nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Skundžiamoje nutartyje teismas neneigia, kad pareiškėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimus dėl Sprendimo, tačiau tik kritikuoja skunde pareikštų reikalavimų formuluotes.
Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai Skundą išsprendė iš esmės – teismas skundo priėmimo stadijoje negalėjo padaryti išvados, kad skundo reikalavimai nebus tenkinami dėl to, kad Inspektoriaus sprendimas taptų nemotyvuotas. Šie klausimai skundo priėmimo stadijoje negali būti sprendžiami, kadangi jie privalo būti vertinami tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas nepagrįstai vertino, kad Sprendime išdėstytų teiginių pašalinimas padarytų Inspektoriaus Sprendimą nemotyvuotu. Ši aplinkybė paaiškėtų tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Teikiant skundą pareiškėjui buvo žinoma, kad skundą dėl Sprendimo teikia ir V. K. (kurio skundas buvo priimtas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2583-1064/2023). Kadangi pareiškėjas ir minėtas asmuo skundžia tą patį administracinį sprendimą, pareiškėjas skundo pateikimo metu tikėjosi po skundo priėmimo pateikti prašymą dėl bylų sujungimo. Tokiu būdu neliktų rizikos, kad iš Sprendimo pašalinus teiginius apie Bendrovę, Sprendimas taptų nemotyvuotas.
Bendrovės reikalavimas pašalinti Sprendime nurodytus teiginius apie pareiškėją buvo vienas iš dviejų skunde suformuluotų reikalavimų. Net jeigu teismo pozicija dėl atsisakymo priimti skundo 36.3 punkto reikalavimą būtų pagrįsta, tai nesudaro pagrindo nepriimti skundo dalies dėl 36.2 punkto reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Bendrovės skundą, kadangi: pareiškėjas prašė panaikinti tik dalį Sprendimo motyvų, todėl gali būti sukurta situacija, kad Sprendimo rezoliucinė dalis yra nepagrįsta, tačiau sprendimas lieka galioti; pareiškėjo reikalavimai yra susiję su įpareigojimu atsakovą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Be to, kitoje byloje yra skundžiamas Sprendimas, tačiau Bendrovė nebuvo įtraukta į jos nagrinėjimą, kitoje byloje taip pat buvo atsisakyta priimti skundą dalyje dėl motyvų pašalinimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad: Bendrovė prašė panaikinti Sprendimą; yra ignoruojamas atsakovo piktnaudžiavimas valdžia; atsisakius priimti pareiškėjo skundą jam yra atimta teisė į teisminę gynybą; teismui nustačius, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti; skundžiama nutartimi teismas išsprendė bylą iš esmės.
Vertinant atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.
Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021).
Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, sprendė, kad pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas negalėjo būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Įvertinusi išdėstytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas nurodė konstatuotus skundo trūkumus, tačiau nesudarė pareiškėjui galimybės jų pašalinti bei tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjui ABTĮ reikalavimus skundui, nurodyti, kokie trūkumai privalo būti pašalinti siekiant, kad pareiškėjo skundas galėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neįgyvendino anksčiau minėtos pareigos veikti pakankamai aktyviai.
Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje teismas visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-97-261/2018; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-736-520/2019).
Įvertinusi bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo išvadas ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Todėl skundžiama nutartis naikintina, skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui, tačiau pagal ABTĮ nuostatas teisėjų kolegija neturi pagrindo nurodyti pirmosios instancijos teismo pirmininkui koks būtent teisėjas turi nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, nustačius, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.