Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn K. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn K. K. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl 2009 m. balandžio 24 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. balandžio 24 d. nutarimu K.K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 75 litų bauda.

K.K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2009 m. balandžio 17 d., 12 val., vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pastatė stovėjimui Šaulių gatvėje ties 32 namu, kur įrengtas mokamo stovėjimo automatas, nesilaikydamas nustatytos stovėjimo tvarkos toje vietoje ir tuo pažeidė KET 528, 828, 840 punktų reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta atsakomybė sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

- panaikinti 2009 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 245425 ir administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 297 straipsnis).

K.K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2009 m. balandžio 17 d., 12 val., vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pastatė stovėjimui Šaulių gatvėje ties 32 namu, kur įrengti mokamo stovėjimo automatai, nesilaikydamas nustatytos stovėjimo tvarkos toje vietoje ir tuo pažeidė KET 528, 828, 840 punktų reikalavimus, tai yra padarė teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračiu) taku, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Tai yra blanketinė teisės norma. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (nauja redakcija) 8 punktą, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiose su eismo reguliavimu. KET 1 priedo V skyriaus “Nurodomieji ženklai” kelio ženklas Nr. 528 “Stovėjimo vieta” nurodo transporto priemonių stovėjimo vietą. Šį kelio ženklą pastačius kartu su KET 1 priedo VIII skyriuje nurodytais ženklais “Papildomos lentelės”, o konkrečiu atveju su papildoma lentele Nr. 828, nurodančia galiojimo laiką darbo dienomis ir su papildoma lentele Nr. 840, nurodančia, kad už paslaugas reikia mokėti, vairuotojas už transporto priemonės stovėjimą privalo mokėti nustatyto dydžio mokestį.

2007 m. balandžio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T2-123 „Dėl vietinės rinkliavos automobiliams statyti įvedimo“ ir 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-427 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T2-123 „Dėl vietinės rinkliavos automobiliams statyti įvedimo“ pakeitimo ir papildymo“ nustatyta vietinė rinkliava už naudojimąsi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis miesto gatvių, aikščių bei aikštelių vietomis automobiliams statyti. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-123 patvirtinti “Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 5 punkte numatyta, kad geltonojoje (centrinės miesto dalies) ir Klaipėdos raudonojoje (senamiesčio) zonose rinkliava renkama darbo dienomis nuo 8.00 iki 20.00 valandos, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį bei valstybinių švenčių dienas. Žaliojoje (pajūrio) zonoje rinkliava renkama birželio–rugpjūčio mėnesiais kiekvieną dieną nuo 10.00 iki 20.00 valandos. Nuostatų 11 punktas numato, kad nustatyto dydžio rinkliava mokama:

11.1. mokamose vietose įrengtuose VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ eksploatuojamuose bilietų automatuose grynaisiais pinigais arba kortelėmis;

11.2. naudojantis mobiliojo ryšio operatorių, bendradarbiaujančių su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, paslaugomis;

11.3. banko ar pašto skyriuose už leidimo naudotis mokamomis vietomis automobiliams statyti išdavimą ar pratęsimą.

Pagal Nuostatų 12 punktą rinkliava mokama laikantis šios tvarkos:

12.1. automobilių valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį, privalo iš karto įsigyti bilietą, sumokėti už automobilio stovėjimą mobiliuoju ryšiu arba turėti leidimą naudotis mokamomis vietomis automobiliams statyti;

12.2. sumokėjus nustatyto dydžio rinkliavą bilietų automate, išduodamas bilietas, suteikiantis automobilio valdytojui (vairuotojui) teisę palikti automobilį mokamoje vietoje biliete nurodytą laiką;

12.3. sumokėjus rinkliavą mobiliuoju ryšiu, atsiunčiamas pranešimas su nurodytu automobilio stovėjimo mokamoje vietoje laiku.

K.K. vairuojamą automobilį stovėjimui pastatė Šaulių gatvėje, kuri pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-427 nustatytas Klaipėdos miesto teritorijas, kuriose renkama vietinė rinkliava, patenka į geltonąją (centrinės miesto dalies) zoną ir aukščiau nurodyta tvarka už automobilio 1 stovėjimo valandą pagal Nuostatų 18.2. turėjo būti sumokėta 2 litų rinkliava. K.K. nurodo, kad neturėjo tokio nominalo piniginio vieneto, kad galėtų sumokėti rinkliavos, todėl ėjo į banko įstaigą išsikeisti pinigų, todėl iš karto nesumokėjo rinkliavos. Tačiau nutartyje cituojamų Nuostatų 11.1 - 11.2 punktai numato galimybę vietinę rinkliavą mokėti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir mokėjimo kortele ar mobiliuoju ryšiu, todėl nurodomos aplinkybės negali būti pripažįstamos teisiniu pagrindu netaikyti administracinės atsakomybės. Nuostatų 12.1 punktas automobilių valdytoją (vairuotoją), pastačius automobilį, įpareigoja iš karto įsigyti bilietą, sumokėti už automobilio stovėjimą mobiliuoju ryšiu arba turėti leidimą naudotis mokamomis vietomis automobiliams statyti, todėl K.K. nei vienu iš nurodytųjų būdų iš karto nesumokėjus nustatytos rinkliavos, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.

K.K. ginčydamas jam paskirtąją administracinę nuobaudą skundą grindžia abejone dėl bilietų automatų, kuriuose įsigyjamas bilietas, įrengimo teisėtumo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 8 d. raštu (b.l.7) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos pateikimo apie bilietų automatų įrengimo teisėtumą, ir administracija 2009 m. gegužės 21 d. raštu Nr.(4.41)-R2-1561 informavo teismą, kad nėra priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriais nekvestionuojamai būtų konstatuota, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įvesta vietinė rinkliava ar jos rinkimo būdai prieštarautų teisiniam reglamentavimui. Todėl K.K. teiginiai dėl bilietų automatų pastatymo legalumo nepagrįsti. Be to K.K. net ir abejojant dėl bilietų automatų legalumo, Nuostatai numato kitus mokėjimo už automobilių stovėjimą būdus, tame tarpe ir mokėjimą mobiliuoju ryšiu. Todėl už stovėjimą buvo galima sumokėti būtent naudojantis šiuo būdu, nes dėl pačios rinkliavos ir nustatyto rinkliavos dydžio teisėtumo neabejojama. Pažymėtina ir tai, kad K.K. dviprasmiškai argumentuoja savo poziciją. Teigiama, kad neturėjo tokio nominalo pinigų, kokiais galima bilietų automate sumokėti už stovėjimą, todėl buvo priverstas eiti į banką išsikeisti piningų, kad sumokėtų nustatytą rinkliavą. Tačiau tuo pačiu teigiama, kad rinkliavos neturėjo mokėti, nes bilietų automatai įrengti nelegaliai ir iš neteisės negali atsirasti teisė. Taigi K.K. manymu jis neturėjo mokėti rinkliavos ir akivaizdu, kad jos nemokėjo.

Atsižvelgus į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, pažeidimo pobūdį, bylos aplinkybes, konstatuojama, kad bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių ir yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutar ė:

2009 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 245425 palikti nepakeistu ir K. K. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.