Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto policijos komisariato (toliau Institucija) 2014-09-10 nutarimo, kuriuo nepradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK ) 187 straipsnį ir 187² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2014-11-05 buvo gautas D. B. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Institucijos 2014-09-10 nutarimą, kuriuo nepradėta administracinio teisės pažeidimo teisena Ž. B. atžvilgiu pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, o A. Č. atžvilgiu pagal ATPK 187² straipsnį, tačiau skundžiama 2014-11-06 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas D. B. skundą priimti atsisakė motyvuodamas, kad D. B. nėra nei vienas iš ATPK 291 straipsnyje nurodytų asmenų, galinčių apskųsti organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

D. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir bylą perduoti apylinkės teismui iš naujo spręsti jo skundo priėmimo klausimą.

Nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįsigilino į jam pateiktą medžiagą, jo pareiškimas dėl 2013-12-30 ir 2014-01-03 įvykių, kuomet jis nebuvo įleistas į bendrosios jungtinės nuosavybės teise su buvusia sutuoktine Ž. B. priklausantį butą, liko išsamiai neištirtas. Teigia, kad Ž. B. savavališkai pakeitė buto durų spynas ir minimomis dienomis neleido įeiti į butą pasiimti ten buvusių jo asmeninių daiktų, taip pat į butą neįleido ir pagal jo iškvietimą tuo laiku atvykusių policijos pareigūnų.

Teigia, kad šioje byloje jis yra nukentėjusysis, medžiaga buvo tiriama pagal jo pareiškimą, pažeidimu buvo pažeistos jo teisės, liudytoju apklaustas jis niekada nebuvo. Be to, priėmus 2014-09-10 nutarimą, jo kopija lydraščiu buvo persiųsta jam, lydraštyje išaiškinta teisė apskųsti siunčiamą nutarimą.

Atsiliepimu į D. B. skundą Institucija prašo pareiškėjo skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Ž. B., kuri savavališkai pakeitė buto durų užraktą, tuo nesuteikdama galimybės D. B. disponuoti jam priklausančiu nekilnojamu turtu, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas esant požymiams pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje (savavaldžiavimas), medžiaga nagrinėjimui persiųsta administracinei komisijai, kuri Ž. B. atžvilgiu administracinę teiseną nutraukė. Be to, medžiagoje surinktais įrodymais ir liudytojų apklausomis nustatyta, kad Ž. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties numatytos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, o A. Č. veikoje ATPK 187² straipsnyje, todėl nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties administracinė teisena jų atžvilgiu pagal šiuos minimus straipsnius pradėta nebuvo.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl buvusios sutuoktinės Ž. B. veiksmų – savavališko bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto durų užrakto pakeitimo, jam buvo padaryta žala. Skųsdamas 2014-09-10 Institucijos nutarimą D. B. pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir patraukti Ž. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį, o A. Č. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį.

Priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Institucija atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną Ž. B. ir A. Č. atžvilgiu pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį ir 187² straipsnį, o D. B. nėra nei vienas iš ATPK 291 straipsnyje nurodytų asmenų, galinčių apskųsti organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

ATPK 273 straipsnyje nuodyta, jog nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu teisės pažeidimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.

Pažymėtina, kad ATPK 187 ir 187² straipsniuose numatytų pažeidimų objektas yra valdymo tvarka, o ne konkretūs privataus asmens interesai, todėl šiuo atveju D. B. kaip fizinio asmens teisių ir interesų pažeidimas yra negalimas ir nukentėjusiuoju dėl šiuose straipsniuose numatytų pažeidimų padarymo jis būti negali.

Tačiau ATPK 188 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad asmuo padaręs šį pažeidimą savo veiksmais gali padaryti žalą asmeniui ir tokiu būdu jis gali būti nukentėjusiuoju ATPK 273 straipsnio prasme.

Kaip jau buvo minėta, kreipdamasis skundu į pirmosios instancijos teismą D. B. prašė priimti sprendimą dėl Institucijos nutarimo ir, be kitų skunde išdėstytų reikalavimų, patraukti Ž. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 4 punktu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti D. B. atskirojo skundo priėmimo klausimą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.