Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-06 nutarties, kuria atmestas J. Š. skundas dėl 2014-03-17 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti J. Š. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro E. Š. 2014-02-07 nutarimo, kuriuo prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. T. 2014-03-17 nutarimu atmetė J. Š. skundą ir paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro E. Š. 2014-02-07 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Minėtą vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimą J. Š. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2014-05-06 nutartimi J. Š. skundo netenkino.

J. Š. apygardos teismui skundžia minėtą teismo nutartį ir prašo panaikinti prokuroro E. Š. 2014-02-07 nutarimą; sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad teismas neišnagrinėjo nė vieno skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo argumentų. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kad nusikalstama veika įvykdyta nebuvo, nes dėl nekvalifikuotai atliktų pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų buvo neišsaugoti įvykio vietos pėdsakai, prarasti kiti esminiai veikos tyrimui reikšmingi įrodymai – tai buvo pripažinta paties ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro E. Š. 2013-04-10 rašte Panevėžio VPK viršininkui R. Bobinui dėl BPK 179, 180, 205 str. pažeidimų. Dėl šių pažeidimų šiuo metu nebėra galimybės nustatyti visų esminių D. Š. mirties aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti savižudybės ar smurtinės mirties faktą. Kadangi nebuvo surinkta įrodymų, jog nusikalstama veika nebuvo įvykdyta, nebuvo nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, buvo atlikti visi įmanomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 3¹ str., turėtų būti sustabdytas, o ne nutrauktas.

Skundas atmetamas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu vienintelis baudžiamojo proceso subjektas – prokuroras – turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo, ir, tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui arba, esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat ikiteisminį tyrimą sustabdyti (BPK 3¹ str.). Ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas, nagrinėdami skundus, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo, tačiau teismas negali įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, taip pat nurodyti, kaip vertint surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai bei nepriklausomai ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kt., todėl J. Š. prašymas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 3¹ str., yra atmestinas, nes tai nėra teismo kompetencija.

Pažymėtina, kad nors šiuo atveju ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, tačiau BPK 217 str. reglamentuoja nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarką, pagal kurią prokuroras savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių skundus gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Šioje byloje pagrindinė prokuroro nutarimo išvada dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo ta, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų, kad D. Š. mirtis galėjo būti kokios nors nusikalstamos veikos, įvykdytos jo atžvilgiu, pasekmė, t. y. D. Š. mirties priežastis – šautinio kiaurinio galvos plaukuotosios dalies sužalojimas, t.y. savižudybė nusišaunant. Savo argumentus prokuroras grindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis – liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kitų tyrimo veiksmų, kuriais buvo siekiama nustatyti nusikalstamų veikų tyrimui reikšmingas aplinkybes, rezultatais.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 76-1-00615-12 matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje dėl nužudymo, pagal kodą 555000 dėl mirties priežasties nustatymo, pradėtas 2012-08-29, t. y. nedelsiant, kai tik buvo rastas D. Š. lavonas (1t. b.l. 10). Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, prokuroras 2013 m. vasario 1 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad asmens prieš save patį pavartotas smurtas nelaikytinas veika, turinčia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t. b.l. 160-164). Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2013-03-12 nutarimu minėtas prokuroro nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, buvo panaikintas ir atnaujintas tyrimas, bei pavesta organizuoti ir vadovauti ikiteisminiam tyrimui Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorui E. Š. (3 t. b.l. 2-3). Nutarime buvo nurodyti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriuos būtina papildomai atlikti. Papildomas tyrimas buvo atliktas, t. y. atlikti visi 2013-03-12 nutarime nurodyti, o taip pat ir papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tačiau ir surinkus papildomus duomenis, išvada padaryta tokia pati ir priimtas skundžiamas 2014-02-07 nutarimas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nutraukti, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Savo skunde J. Š. nurodo, kad teismas neišnagrinėjo nė vieno skundo argumento dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Pažymėtina, kad į J. Š. skundo argumentus atsakė vyr. prokuroro pavaduotoja R. T. 2014-03-17 nutarime, o ikiteisminio tyrimo teisėjas, įvertinęs bylos medžiagą, patvirtino, kad minėtas prokurorės nutarimas yra pagrįstas, todėl teigti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-05-06 nutartis yra nepagrįsta, nėra pagrindo.

J. Š. skunduose pateikė savo abejones, svarstymus dėl ikiteisminio tyrimo duomenų, nustatytų tiriant jos tėvo mirties aplinkybes, tačiau nenurodė objektyvių argumentų, kokie konkrečiai ikiteisminio tyrimo veiksmai yra neatlikti, kokie duomenys neįvertinti, kokius veiksmus atlikus, neabejotinai būtų išaiškintos jos nurodomos svarbios bylai aplinkybės. Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad nors ir nustatyti baudžiamojo proceso pažeidimai, kuriuos prokuroras išdėstė 2013-04-10 rašte Nr. S-12669, tačiau atliekant tyrimą buvo imtasi priemonių įrodymams surinkti, išnaudotos visos įstatyme numatytos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau objektyvių duomenų, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvo gauta.

Atsižvelgus į virš išdėstytas aplinkybes, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro E. Š. 2013-02-01 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo panaikinti, skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl J. Š. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti J. Š. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

.