- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-2970-912/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13178-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- S. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. ir atsakovo S. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
2. Teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikinąją atsakovo ir nepilnametės dukters R. V. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su ja kiekvieną darbo dieną nuo 8.30 val. iki 11.30 val., kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 8.30 val. iki 12.30 val. Šalys pateikė teismui prašymus pakeisti taikytas priemones.
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas darbo dienomis bendrauja su vaiku trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8.30 val. iki 12.30 val. Ieškovė nurodo, kad dirba slenkančiu darbo grafiku, todėl jai nelieka laiko bendrauti su vaiku darbo dienomis. Vaikas migdomas 20.00–21.00 val. Ieškovė antradieniais ir ketvirtadieniais dirba nuo 12.00 iki 19.00 val., todėl jai ir vaikui nebelieka laiko būti kartu. Kitomis darbo dienomis ieškovė dirba iki 16.30 val. Ieškovė prašo teismo sudaryti galimybę vesti dukrą į mažylių ugdymo užsiėmimus pirmadieniais, panaikinti tėvo bendravimą su vaiku pirmadieniais nuo 8.30 val. iki 11.30 val.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašo pailginti jo bendravimo su vaiku trukmę darbo dienomis, nurodo, kad nustatyta bendravimo su vaiku trukmė yra per trumpa, tėvas neturi galimybės maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, vaikui nereikėtų lankyti vaikų lopšelio-darželio. Ieškovės motina prižiūri mergaitę ieškovės darbo metu. Senelė garbaus amžiaus, todėl jai sudėtinga prižiūrėti vaiką. Atsakovas prašo iš dalies tenkinti ieškovės prašymą, nustatyti bendravimo tvarką atsižvelgiant į ieškovės darbo laiką. Atsakovas nurodo, kad jis gali vežioti vaiką į būrelius. Atsakovas sutinka, kad bendravimo su vaiku laikas antradieniais ir ketvirtadieniais būtų nustatytas nuo 12.00 val. iki 19.00 val., trečiadieniais – nuo 10.00 val. iki 17.00 val., penktadieniais – nuo 8.30 val. iki 16.00 val. Vaiko aplinka būtų saugi. Jis galėtų darželį pradėti lankyti vėliau.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog situacija nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties priėmimo nepasikeitusi, šia nutartimi laikinai sureguliuota ginčo situacija, užtikrintas skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku iki teismo sprendimo priėmimo, todėl nutartis neturėtų būti keičiama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės ir atsakovo prašymus pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė tokią laikiną ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką iki įsiteisės teismo sprendimas:
1) atsakovas turi teisę kiekvienos savaitės pirmadienį bendrauti su vaiku keturias valandas, 15.30 val. pasiimdamas vaiku iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 19.30 val. grąžindamas vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą;
2) atsakovas turi teisę kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su vaiku keturias valandas, 15.30 val. pasiimdamas jį iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 19.30 val. grąžindamas į į ieškovės gyvenamąją vietą;
3) atsakovas turi teisę kiekvienos savaitės trečiadienį bei penktadienį bendrauti su vaiku keturias valandas, 8.30 val. pasiimdamas jį iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 12.30 val. grąžindamas atgal;
4) atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 8.30 val., pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 12.30 val. grąžindamas jį atgal;
5) atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną (lapkričio mėn. 1 dieną) keturias valandas, 8.30 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos, ir 12.30 val. grąžindamas atgal;
6) šalys, likus vienai dienai iki numatomo tėvo ir vaiko bendravimo, gali susitarti, jog atsakovas vaiką pasiima iš kitos šalių sutartos (ne ieškovės gyvenamosios) vietos ar grąžina į kitą šalių sutartą (ne ieškovės gyvenamąją) vietą;
7) vaiko ligos metu, atsakovas turi teisę aplankyti jį ieškovės gyvenamojoje vietoje.
7. Teismas, keisdamas laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgė: 1) į atsakovo teisę nuolat bendrauti ir matytis su vaiku, į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su atsakovu atitinka vaiko interesus; 2) į aplinkybę, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tik laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo sureguliuoti ginčo situaciją, t. y., užtikrinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, palaikyti bei stiprinti su juo fizinį ir emocinį ryšį bei neleisti vaikui atitolti nuo tėvo; 3) į šalių prašymuose, teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes bei jų pasiūlymus; 4) į šalių nepilnametės dukters amžių, jos dienos ritmą (pietų miego laiką ir kt.).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
8. Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį: patenkinti ieškovės prašymą visiškai, o atsakovo – iš dalies, t. y: nustatyti, kad vaiko gimimo dieną atsakovas grąžina vaiką 11.30 val.; neleisti tėvui bendrauti su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietoje, kai vaikas serga, nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:
8.1. atsakovas turi teisę kiekvienos savaitės trečiadienį bei penktadienį bendrauti su vaiku tris valandas, 8.30 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 11.30 val. grąžindamas atgal;
8.2. atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 8.30 val., pasiimdamas jį iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 11.30 val. grąžindamas atgal;
8.3. atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną tris valandas, 8.30 val. pasiimdamas jį iš ieškovės gyvenamosios vietos, ir 11.30 val. grąžindamas atgal;
8.4. šalys, likus vienai dienai iki numatomo tėvo ir vaiko bendravimo, gali susitarti, jog atsakovas vaiką pasiima iš kitos šalių sutartos (ne ieškovės gyvenamosios) vietos ar grąžina į kitą šalių sutartą (ne ieškovės gyvenamąją) vietą.
9. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, susijusius su stabilios aplinkos jam užtikrinimu. Teismas neatsižvelgė į vaiko amžių (dveji metai), nusistovėjusį dienos režimą. Vaikas jau 12.30–13.00 val. būna pavalgydintas ir ruošiasi pietų miegui. Teismui nustačius vaiko grąžinimą trečiadieniais ir penktadieniais 12.30 val., sutriks vaiko dienos režimas. Dėl to tikslinga palikti tėvo bendravimą trečiadieniais, penktadieniais, savaitgaliais ir vaiko gimimo dieną nuo 8.30 val. iki 11.30 val.
9.2. Teismas nepagrįstai nustatė tėvo bendravimą pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais, kad šiomis dienomis tėvas 15.30 val. pasiima vaiką ir 19.30 val. grąžina atgal. Vaiko pietų miego trukmė nuo 1,5 iki 4 val. Pabudęs vaikas po pusvalandžio valgo. Nelogiška alkaną, tik nubudusį vaiką perduoti tėvui. Apie 19.00 val. vaikas vakarieniauja, o pamaitintas ruošiasi nakties miegui. Dėl to vaiko grąžinimas 19.30 val. neatitinka jo režimo.
9.3. Atsakovas nuolat vėluoja pasiimti ir grąžinti vaiką. vaikas teismo nutartyje nustatytu laiku būna suruoštas bendrauti su tėvu, todėl sušyla ir gali susirgti. Tėvui vėluojant, grąžinamas vaikas jau miega. Dėl šios priežasties yra trikdomas nusistovėjęs vaiko dienos režimas.
9.4. Netikslinga keisti bendravimo tvarką ir nustatyti tėvo bendravimą su vaiku pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais po pietų, nes toks bendravimas neatitinka vaiko interesų, o vaiko grąžinimo laiką savaitgaliais paliktinas, kaip buvo nustatyta ankstesne nutartimi, per vaiko gimimo dieną grąžinimo laiką sutrumpintinas iki 11.30 val.
9.5. Dėl konfliktinių šalių santykių sergančio vaiko lankymas neatitinka vaiko interesų. Tėvas galėtų lankyti vaiką stacionarioje gydymo įstaigoje.
Atsiliepimas
11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, nurodo, kad taip pat pateikė atskirąjį skundą, prašo nustatyti ilgesnę tėvo bendravimo su vaiku trukmę. Atsakovas palaiko atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią būtų mažiausia tikimybė trikdyti vaiko miegą bei dienos režimą. Ieškovės požiūris, kad geriausias būdas išvengti vaiko dienos režimo trikdymų yra vaiko teisės bendrauti su tėvu ribojimas iki minimumo neatitinka vaiko interesų. Atsakovas nurodo, kad kelis kartus vėlavo grąžinti vaiką dėl spūsčių.
Šalies argumentai
12. Atskirajame skunde atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties dalį dėl atsakovo bendravimo su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais bei kas antrą savaitgalį, nustatyti bendravimo tvarką atsakovo atostogų metu. Atsakovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką:
12.1. atsakovas turi teisę kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su vaiku septynias valandas, 12.00 val. pasiimdamas jį iš ieškovės ir 19.00 val. grąžindamas atgal;
Šalies argumentai
12.2. atsakovas turi teisę kiekvienos savaitės trečiadienį ir penktadienį bendrauti su vaiku septynias su puse valandos, 8.30 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės ir 16.00 val. grąžindamas atgal;
12.3. atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. pasiimdamas jį iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 17.00 val. grąžindamas vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą;
12.4. atsakovas bendrauja su vaiku atsakovo atostogų metu nuo 2018 m. spalio 20 d. 9.00 val. pasiimdamas jį iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 2018 m. spalio 27 d. 20.00 val. grąžindamas vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą, arba
12.5. atsakovas bendrauja su vaiku atsakovo atostogų metu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 9.00 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 2018 m. gruodžio 19 d. 20.00 val. grąžindamas vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą.
13. Atsakovo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovė antradieniais ir ketvirtadieniais dirba nuo 13.00 val., todėl atsakovas prašė nustatyti bendravimo laiką su vaiku nuo 12.00 val. iki 19.00 val. Vaikas paprastai nuo 13.00 val. iki 15.00 val. guldomas pietų miego. Dėl to atsakovas galėtų migdyti jį savo namuose ir bendrauti su vaiku iki vakaro. Tokiu būdu vaikas labiau priprastų prie tėvo gyvenamos aplinkos. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, galimi atvejai, kad vaikas bus tik ką pabudęs ar iš viso nepabudęs. Dėl to gali kilti įvairių nepatogumų, nepalankių vaikui.
13.2. Atsakovas, atsižvelgęs į ieškovės darbo grafiką trečiadieniais ir penktadieniais, prašė nustatyti bendravimo laiką atitinkamai nuo 10.00 val. iki 17.00 val. ir nuo 8.30 val. iki 16.00 val. Nustačius tokį bendravimo laiką, atsakovas ryte pasiimtų vaiką, užimtų žaidimais ir kitokia veikla, nuvežtų į būrelius, užsiėmimus, pavalgydintų, pamigdytų ir po popietės miego grąžintų motinai. Abiem nurodytomis savaitės dienomis bendravimo laikas gali būti nustatytas vienodas, netrumpesnis negu septynios valandos, o vaikas būtų grąžinamas motinai ne anksčiau 16.00 val., kad nebūtų trikdomas popietės miegas.
13.3. Teismas neprailgino tėvo bendravimo laiko iki septynių valandų kas antrą šeštadienį ir sekmadienį. Tik savaitgaliais būna galimybė vaikui pabendrauti su giminaičiais ar artimaisiais, nes paprastai tik poilsio dienomis jie būna neužimti. Tačiau dėl trumpos teismo nustatytos bendravimo trukmės savaitgaliais nėra galimybės aplankyti giminaičių Kaune ir pan.
13.4. Nustačius tik keturių valandų trukmės bendravimą kas antrą savaitgalį, akivaizdžiai nukrypstama nuo abiejų tėvų lygių teisių vaikui principo (CK 3.156 straipsnis). Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, tėvui kas antrą šeštadienį ir sekmadienį bendraujant keturias valandas, motinai tomis savaitgalio dienomis dar lieka žymiai daugiau laiko bendrauti, o kitą savaitgalį tik motina bendrauja su vaiku.
13.5.
Į | i | i | į Teismas atmetė prašymą nustatyti tėvo bendravimo laiką nuo 2018 m. spalio 20 d. 9.00 val. iki 2018 m. spalio 27 d. 20.00 val. atsakovo atostogų metu. Ieškovė prieštaravo, kad atsakovas atostogautų su vaiku, teigė, kad savaitės trukmės vaiko išskyrimas su mama žalotų vaiko sveikatą, psichoemocinę raidą ir neatitiktų geriausių vaiko interesų. Ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki spalio 7 d. buvo viena, be vaiko, išvykusi atostogų, tuo metu vaikas gyveno su ieškovės motina. Ieškovės elgesys patvirtina, kad nėra grėsmės vaikui, jeigu vaikas atostogaus su tėvu.
13.6. Nustatyta tėvo bendravimo trukmė nesiekia tėvo maksimalaus dalyvavimo vaiko auklėjime lygio, iš esmės vaikas daugiau laiko praleidžia su močiute negu su tėvu. Nustatant neilgesnį negu keturių valandų bendravimo laiką, neleidžiant tėvui su vaiku atostogauti, iš esmės ribojama tėvo teisė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
15. Atskirieji skundai tenkinami iš dalies. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl nustatytos atskirai gyvenančio tėvo su vaiku bendravimo tvarkos.
16. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
17. Pagal CK. 3.155 straipsnio 2 dalį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).
18. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
19. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
20. Šalių ginčas kilo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku intensyvumo. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad vaiko interesus geriausiai atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas. Nepilnametė yra dvejų metų mergaitei, kurios gyvenime vienodai svarbūs tiek motinos, tiek tėvo vaidmuo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nesusitvarko su tėvo pareigomis, piktnaudžiauja savo teisėmis.
21. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad abu tėvai geba tinkamai rūpintis vaiku, savo gyvenamojoje aplinkoje užtikrina tinkamas sąlygas dukrai saugiai augti bei vystytis. Nustatyta laikina bendravimo tvarka turi įpareigoti abu tėvus sukurti tokią aplinką, kad vaikas, būdamas pas bent kurį iš jų, jaustųsi esąs jam įprastoje aplinkoje.
22. Įstatymas nesuteikia nė vienam iš tėvų daugiau teisių ar privilegijų. Ieškovė nepateikė argumentų, dėl kurių atsakovas negalėtų maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime.
23. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgia į tai, kad vaikas mažametis, tokio amžiaus vaikui labai svarbus jau susiformavęs dienos režimas, taip pat į tai, kad tėvas gali juo rūpintis, ieškovei esant darbe. Ieškovė nurodo, kad dirba slenkančiu grafiku, antradieniais, ketvirtadieniais nuo 13.00 val. Vaikas kasdien migdomas pietų miego nuo 13.00 val. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, iš kurių galėtų spręsti, kad vaikas negalėtų būti migdomas pietų miego tėvo gyvenamoje vietoje. Dėl to atsakovo bendravimas antradieniais ir ketvirtadieniais nustatytinas nuo 12.00 val. iki 19.00 val. Tokiu būdu nebus sutrikdytas vaiko dienos režimas, tėvo gyvenamoji vieta vaikui taps labiau įprasta.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiadieniais ir penktadieniais nustatyta bendravimo tvarka atitinka tėvo ir vaiko interesus, mažametis prie tokios tvarkos įpratęs, todėl nėra pagrindo jos keisti.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad, nustačius keturių valandų tėvo bendravimo kas antrą savaitgalį trukmę, motinai suteikta daugiau laiko bendrauti savaitgaliais. Dėl to, siekiant užtikrinti lygias abiejų teises vaikui, nustatytina, kad atsakovas šeštadieniais ir sekmadieniais kas antrą savaitę su vaiku bendrauja nuo 8.30 val. iki 17.00 val.
26. Nepilnamečio vaiko tėvai atsakingi už vaikų auginimą, auklėjimą, ugdymą. Abu tėvai, o ypač skyrium gyvenantis tėvas, turi dėti pastangas, kad ryšys su vaiku būtų tvirtas. Dėl to atsakovui turi būti užtikrinta galimybė kartu su vaiku praleisti atostogas, todėl dėl šios dalies atskirasis skundas tenkintinas.
27. Teismas vertina, kad sergančiam mažamečiui vaikui svarbu jausti palaikymą, artimų žmonių dėmesį. Šalių konfliktiniai santykiai neturėtų eliminuoti vaiko bendravimo su tėvu vaiko ligos metu.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės turi teisę nustatyti visiškai kitokią bendravimo tvarką negu nustatyta nutartimi. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma ne pastovi bendravimo su vaikais tvarka ateityje, o tik laikina, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas.
29. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
30. Nutartis, kuria sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas, yra tarpinis procesinis sprendimas. Dėl to nespręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovei išaiškintina, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas teismui priimant galutinį procesinį sprendimą.
31. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, ieškovės ir atsakovo atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti iš dalies ieškovės L. V. ir atsakovo S. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio d. nutartį nustatant, kad:
1) atsakovas S. V. turi teisę kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su dukra R. V. septynias su puse valandos, 12.00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 19.30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą;
2) atsakovas S. V. bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 8.30 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 17.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą;
3) atsakovas S. V. bendrauja su dukra atsakovo atostogų metu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 9.00 val. pasiimdamas dukrą R. V. iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 2018 m. gruodžio 19 d. 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą.
Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.