- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- e2YT-9064-1084/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00284-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. R., E. S., V. B., O. B., A. B., L. G., A. A., valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Jurgita Žiužn
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ilonai Petkevičienei,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. R., E. S., V. B., O. B., A. B., L. G., V. B., A. A., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. R., E. S., V. B., O. B., A. B., L. G., A. Š., V. B., A. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo močiutės M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad ji yra M. B. anūkė. M. B. turėjo 5 vaikus: A. R., gimusią (duomenys neskelbtini), L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), K. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir V. B. Visi M. B. vaikai šiuo metu yra mirę. Suinteresuotais asmenimis byloje nurodyti R. R., E. S., V. B., O. B., A. B., L. G., A. Š., V. B. ir A. A. yra M. B. anūkai. Pareiškėjos močiutė M. B. (duomenys neskelbtini) mirė būdama našlė. M. B. nuo 1988 metų gyveno kartu su pareiškėja E. S. (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu M. B. nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos, tačiau pas pareiškėją ji gyveno iki pat savo mirties. Po M. B. mirties per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po palikėjos M. B. mirties palikimą priėmė pareiškėja E. S. faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu močiutės turtu, sutvarkė likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius bei kitus daiktus, laidojo močiutę, tvarkė ir iki šiol tvarko kapus. Pareiškėja yra pasiėmusi ir iki šiol turi kai kuriuos močiutės daiktus (nuotraukas, dokumentus, buities daiktus). Pareiškėja su močiutės turtu elgėsi kaip šio turto savininkė (1 t., b. l. 1–5).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. Š. ir R. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog su pareiškimu sutinka (1 t., b. l. 102, 110).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog patikrinus VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko duomenis buvo nustatyta, kad M. B. asmeninės nuosavybės teise turėjo 9,75 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,60 ha miško ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2,19 ha miškų ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nėra žinomi jokie kiti faktai, susiję su M. B. palikimo priėmimu pradėjus jį faktiškai valdyti. Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po M. B. mirties. Suinteresuotas asmuo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (1 t., b. l. 119–121).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po M. B. mirties pareiškėja E. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Turto bankas neprieštarautų pareiškimo dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo patenkinimui (1 t., b. l. 84–86).
Suinteresuotų asmenų L. G., E. S., A. A., V. B. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, jog jie sutinka su pareiškimu (1 t., b. l. 160, 177–178; 2 t., b. l. 28). Kiti suinteresuoti asmenys savo pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad palikėja turėjo savo turto – žemės sklypus ir statinius, kurie vėliau, jau po jos mirties, sudegė. Dėl sveikatos būklės palikėja iki pat savo mirties gyveno pas pareiškėją, kuri rūpinosi savo močiute ir jai priklausančiu turtu. Po palikėjos mirties visą turtą, kuris priklausė palikėjai, prižiūrėjo, juo rūpinosi bei juo naudojosi pareiškėja, kuri su šiuo turtu elgėsi kaip jo savininkė. Pareiškėja rūpinosi močiutės asmeniniais daiktais, rūbais, dokumentais, nekilnojamuoju bei kitu turtu. Pareiškėja rūpinosi sodyba, sutvarkė asmeninius palikėjos daiktus, kai kuriuos iš jų pasiliko sau, ėmėsi priemonių, kad būtų prižiūrėti palikėjai priklausę žemės sklypai – žeme iki šiol naudojasi ūkininkas. Nei vienas tuo metu gyvas palikėjos sūnus, o taip pat palikėjos vaikaičiai į palikimą nepretendavo, šiuo metu į palikimą jokių pretenzijų nereiškia. Pareiškėja E. S. papildomai paaiškino, kad palikėjos mirties momentu jai priklausė gyvenamasis namas, rūsys, sandėliukas, buvę (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypai. Sodyboje buvę pastatai iki šiol neišliko – sudegė. Palikėja pas pareiškėją gyveno iki pat savo mirties, apie (duomenys neskelbtini) metus, nuo 1988 m. Pareiškėja ir tuo metu prižiūrėjo sodybą, rūpinosi, kad į ją nepatektų svetimi asmenys, prižiūrėjo aplinką. Palikėja taip pat turėjo asmeninių daiktų, kuriais po palikėjos mirties disponavo pareiškėja. Palikėjos mirties momentu buvo gyvi du jos sūnūs – Lionginas ir Kęstutis, tačiau nei vienas iš jų į palikimą nepretendavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. Š. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad jos močiutė M. B. pablogėjus sveikatos būklei iki pat mirties gyveno pas pareiškėją. Pareiškėja iki pat močiutės mirties, taip pat jai mirus rūpinosi palikėjai priklausiusiu turtu – žeme ir sodyba, prižiūrėjo šį turtą, taip pat rūpinosi kitais močiutei priklausiusiais daiktais. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad į palikimą nepretendavo ir šiuo metu jokių pretenzijų į palikimą sudarantį turtą nereiškia. A. Š. turimais duomenimis, kiti pusbroliai ir pusseserės taip pat nereiškia pretenzijų į M. B. palikimą.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Ilona Petkevičienė teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų, jog žemės sklypai, į kuriuos palikėjai M. B. atkurtos nuosavybės teisės, būtų neprižiūrėti. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra kreipusis dėl palikimo, atsiradusio po M. B. mirties, priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitė (1 t., b. l. 7–9, 38, 114). M. B. turėjo penkis vaikus – A. R., gimusią (duomenys neskelbtini), L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), K. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir V. B. (1 t., b. l. 10–11, 26, 32, 34). Visi M. B. vaikai yra mirę. A. R., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus – pareiškėją E. S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. R., gimusį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12–14). L. B., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus – L. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15–20, 32, 34). A. B. turėjo du vaikus – V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21–25). K. B., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus – A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), O. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32, 35). V. B., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus – V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27–31).
(Duomenys neskelbtini) mirus M. B., Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (1 t., b. l. 39). Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktais duomenimis, Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro 1996 metų, Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro 1996–2000 metų dokumentuose taip pat nėra žinių apie M. B. paveldėjimo bylos sudarymą (1 t., b. l. 100).
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, M. B. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas šis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į kuriuos daiktinės teisės palikėjos vardu neįregistruotos. Minėtas turtas įgytas jau po M. B. mirties, atkūrus nuosavybės teises į išlikusį J. ir M. B. nekilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 44–48, 56–59). Byloje esatys duomenys patvirtina, kad palikėjos M. B. vardu (duomenys neskelbtini), buvo registruotas namų ūkis, kuriame šiuo metu gyvenamojo namo ir ūkio pastatų nėra išlikę (1 t., b. l. 40).
Byloje pateiktas M. V. liudijimas, kuriuo ji liudija, kad M. B. nuo 1988 m. metų iki pat savo mirties gyveno pas savo anūkę E. S. (1 t., b. l. 42–43).
Pareiškėja E. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo močiutės M. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos M. B. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis palikimą įgyja tik jį priėmęs (Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpinasi juo kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos, suinteresuoto asmens A. Š. paaiškinimai patvirtina, kad E. S. po močiutės M. B. mirties priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėja po močiutės mirties rūpinosi jai priklausiusiais asmeniniais daiktais, nuotraukomis, dokumentais, nekilnojamuoju turtu – sodyba ir žemės sklypais. M. B. priklausiusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pareiškėja prižiūrėjo, juo rūpinosi, naudojosi, savo nuožiūra disponavo ir elgėsi su juo kaip šio turto savininkė. Pareiškėja rūpinosi palikėjai priklausiusiu nekilnojamuoju turtu – sodyba, žemės sklypais, pasirūpino, kad žemė nedirvonuotų, būtų prižiūrima. Pareiškėja taip pat rūpinosi palikėjai priklausiusiais asmeniniais daiktais – savo nuožiūra juos sutvarkė, jais disponavo, kai kuriuos iš palikėjai priklausiusių daiktų pasiliko sau ir yra išsaugojusi iki šiol – nuotraukas, dokumentus, siuvimo mašiną, palikėjos austus dirbinius. Pareiškėja minėtus daiktus saugojo, jais rūpinosi bei naudojosi jais savo nuožiūra, t. y. su jais elgėsi kaip turto savininkė. Pareiškėja minėtu turtu rūpinosi iš karto po M. B. mirties, visus šiuos veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, ji atliko per įstatyme numatytą terminą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kiti įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po M. B. mirties, neišreiškė, kiti palikėjos vaikaičiai į palikimą nereiškia pretenzijų ir šiuo metu.
Mirusiosios E. S. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys – kiti M. B. vaikaičiai – sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja E. S. po M. B. mirties priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje nėra duomenų, kad po M. B. mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad E. S. po M. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 50,69 Eur ir jos priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos E. S. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo močiutės M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti valstybei iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,69 Eur (penkiasdešimties eurų 69 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.