- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-653-300-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00615-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- T. G.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams; pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir galutinė bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 31 d., apie 18 val. 20 min, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) skersgatvyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su D. K., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, viešoje vietoje – turgaus aikštėje – įžūlių elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: išlaužė (duomenys neskelbtini) turgaus namelio – laboratorijos pastato lango stiklus, sugadino lango rėmą, įlindę į minėto namelio – laboratorijos pastato vidų, nuplėšė nuo pastato sienos elektros laidą, nuo lubų – šviestuvą, iškėlė kriauklę, iškėlė dvejas viduje esančias duris, po to sulaužė šalia pastato esančią tvorą ir tokiais veiksmais padarė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijai 378 Lt turtinę žalą.
Be to, D. B. ir T. G. nuteisti už tai, kad panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011 m. rugpjūčio 31 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, tarpusavyje susitarę bendrininkų grupėje, įsiveržė į V. G. gyvenamąsias patalpas, koja spyrė vieną kartą nukentėjusiajam V. G. į nugaros sritį, ir pagrobė iš jo namų 500 Lt vertės kompiuterį ir 500 Lt vertės monitorių, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. G. 1000 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Egidijus Timonis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį: T. G. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams; D. B. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti D. B. galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nors iš bylos aplinkybių matyti, kad D. B. ir T. G. plėšimą įvykdė bendrai, todėl teigia, kad pripažintina jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie veikė bendrininkų grupėje. Taip pat nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, kad jie abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau, pasak prokuroro, teismas neįvertino ir šios aplinkybės. Teigia, kad skiriant bausmę D. B. neatsižvelgta ir į tai, kad jo pavojingumas didesnis, 2003 m. jam buvo taikytas susitaikymas, 2005 m. – bausmės vykdymo atidėjimas, 2010 m. – vėl susitaikymas. Dėl to nurodo, kad D. B. taikomos priemonės nepasiekia bausmės tikslų. Apibendrindamas tai, kas paminėta, teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį yra sunkus, lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra sunkinančių atsakomybę aplinkybių, paskirtos bausmės yra akivaizdžiai per švelnios ir neteisingos.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir nuteistųjų gynėjai prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu prokuroras nuteistųjų D. B. ir T. G. padarytų nusikalstamų veikų padarymo, jų veikų kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jiems skirtų bausmių individualizavimo klausimą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, paskyrė akivaizdžiai per švelnias ir neteisingas bausmes.
Nepaisant to, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės paskyrimo klausimus, vertino visas aplinkybes, į kurias privaloma atsižvelgti (BK 54 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys tvirtina, kad apylinkės teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kodėl D. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, o T. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skiriamos jų padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytas artimas minimaliai sankcijoje numatytai bausmei. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad nuteistųjų asmenybių ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų prokuroras, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Taigi, skiriant nuteistiesiems D. B. ir T. G. bausmes, BK bendrosios dalies normos (BK 54, 61 straipsniai) taikytos tinkamai, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo teigti, kad už nuteistiesiems D. B. ir T. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, iki šių veikų įvykdymo neteistiems, jauno amžiaus, patenkinamai apibūdinamiems asmenims, paskirtos bausmės yra aiškiai per švelnios ir neatitinkančios bausmės paskirties. Pastebėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.
Be to, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors prokuroras apeliaciniame skunde ir nurodo, kad teismas neįvertino to, kad turėtų būti pripažintos nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jie veikė bendrininkų grupėje ir abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau pastebėtina tai, kad pats prokuroras savo apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje neprašo šių aplinkybių pripažinti nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismui negalint pasunkinti nuteistųjų teisinės padėties daugiau nei to prašoma apeliaciniu skundu, šios aplinkybės nevertintinos.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei tuo, kad bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti ir tenkinti prokuratūros apeliacinio skundo reikalavimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinį skundą atmesti.