Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-19 · Administracinė byla Nr. A-525-2292-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
A-525-2292-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00248-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
E. R.
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-2292/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00248-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. R. su skundu (b. l. 1?5) ir patikslintu skundu (b. l. 11?12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2012 gruodžio 31 d. atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM, Vidaus reikalų ministerija) sprendimą Nr. 1D-8947(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

2) įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją išmokėti pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 20 335,47 Lt už 2010 m. sausio mėnesio – 2012 m. rugsėjo mėnesių laikotarpį, įvertinus ir 2012 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesių pensijos sumažinimą.

Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis, nepagrįstai sumažino jam paskirtos valstybinės pensijos dydį. Laikinajame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo principus, asmens teisę gauti užtarnautą pensiją, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad valstybė nustatė tokį teisinį reguliavimą, pareiškėjas turėjo rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą ir gauti sumažintą pensiją, ar nedirbti. Toks teisinis reguliavimas 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Atsiliepimas

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 25?26) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad VRM pareiškėjui pensiją mokėjo ir moka pagal galiojančias teisės aktų nuostatas. Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos Konstitucijai neprieštarauja. Taip pat pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimo teisinė galia yra nukreipta į ateitį, todėl 2012 m. vasario 6 d. nutarimas galioja tik į ateitį ir negali būti taikomas ginčijamam Sprendimui dėl nutarimo galiojimo laike. Teigė, kad ginčijamas Sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusią teisę.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu (b. l. 35?39) pareiškėjo E. R. skundą tenkino iš dalies. Priteisė E. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 15 891,52 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 1D-8947(11) dalį, kurioje atsisakyta E. R. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kitoje dalyje pareiškėjo E. R. skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 d. 1–4 punktus nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Vadinasi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Teismas rėmėsi Konstitucijos 107 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55/2004; A575-1831/2011; A552-519/2013).

Nustatė, jog pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m. gruodžio 14 d., skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2013 m. sausio 24 d. (b. l. 1–5), t. y. nepraleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2012 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 11D(P)-6515 patvirtina, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 836,41 Lt, todėl per šį laikotarpį jam būtų buvę išmokėta 26 765,12 Lt (b. l. 24). Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui ir pritaikius jo 4 straipsnio 1 dalį, nurodyta suma perskaičiuota iki 22 702,08 Lt. Ši suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, perskaičiuota ir pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 6 810,56 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (b. l. 24). Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. turėjo būti išmokėta valstybinės pensijos suma, perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. 22 702,08 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai pareiškėjui išmokėta 6 810,56 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteista susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 15 891,52 Lt suma.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis – 15 891,52 Lt, pareiškėjui priteistina ne iš Vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Dėl prašymo panaikinti VRM Sprendimą, teismas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2012, darė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti tik tą VRM Sprendimo dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

III.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 43?44), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą dalyje dėl tenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų juos atmetant. Jei šį atsakovų apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų atmesti, prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.

Apeliaciniame skunde nurodo:

1) sprendimas dalyje dėl tenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų priimtas netinkamai pritaikius ginčui aktualias materialinės teisės normas ir Konstitucinio Teismo praktiką, todėl toje dalyje turi būti pakeistas tenkintus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetant.

2) Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tačiau neatsižvelgė į tai, jog minėto nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas ir į tai, kad iki nutarimo įsigaliojimo įstatyminis pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo teisinis pagrindas ? Laikinojo įstatymo 5 straipsnis nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pripažintas netekusiu galios.

3) Remiasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, jog pagal Konstitucinio Teismo praktiką, preziumuojama, jog kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas apskritai negali reguliuoti santykių, atsiradusių iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo įstatymas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tačiau kadangi nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. birželio 30 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas negalėjo būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, padavė prašymą dėl prisidėjimo prie Ministerijos apeliacinio skundo (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenimis pirmoji sumažinta valstybinė pareigūnų ir karių pensija (už 2010 m. sausio mėnesį) pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį (b. l. 8; 24). Į VRM dėl neišmokėtos pensijos dalies pareiškėjas kreipėsi 2012 m. gruodžio 14 d. prašymu (b. l. 21), o skundą teismui pateikė 2013 m. sausio 24 d. (b. l. 1). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą, t. y. siekdamas savo galbūt pažeistas teises ir interesus ginti teismine tvarka administraciniuose teismuose, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.

Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 1D-8947(11) bei atsakovų atsiliepimo argumentai patvirtina, jog Vidaus reikalų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, pareiškėjui E. R. mokėjo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo dar kartą perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 11D (P)-6515 (b. l. 8; 24) patvirtina, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio laikotarpį imtinai pareiškėjas E. R. negavo 15 891,52 Lt jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl šią nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti.

Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas atitinka išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje be kita ko išsamiai pasisakyta atsakovų apeliaciniame skunde keliamu Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimu, suformuotą praktiką. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz., 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, todėl apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo dalyje dėl tenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų juos atmetant atmeta tais pačiais argumentais.

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo netenkinus apeliacinio skundo dėl patenkintų pareiškėjo reikalavimų atmetimo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo, išmokėti pareiškėjui valstybinės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, sprendė, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovas minėtoje byloje įpareigotas išmokėti pareiškėjui 18 419,52 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsižvelgdama į išplėstinės teisėjų kolegijos išdėstytus argumentus, apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl vykdymo atidėjimo, pareiškėjui priteistiną sumą teisėjų kolegija nusprendė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies įvykdymą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sprendimo dalies priteisti E. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 15 891,52 Lt (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną litą ir 52 ct) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, vykdymą atdėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė