Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui R. J. , gynėjui Vytautui Kupcikevičiui, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-09-25 nutarties, kuria baudžiamojo byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimu papildyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. ir B. V. kaltinami tuo, kad 2011 m. gegužės 21 d., būdami „Nykštietiškas triatlonas 2011“ organizatoriais, Anykščiuose, prie Šventosios upės užtvankos – hidrotechnikos statinio, žinodamas, jog upėje ties užtvanka yra pavojinga plaukioti, sąmoningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių – pažeisdamas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 42 straipsnio 4 dalies (už sportininkų saugumą sporto varžybose renginių metu atsako renginių organizatoriai), 5 dalies (Per renginį sporto mėgėjams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su varžybų saugumo reikalavimais) ir suvokdamas, jog veikia rizikingai kito žmogaus gyvybės atžvilgiu, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti pavojingų padarinių, neužtikrino tinkamo varžybų trasos ir išlipo į krantą žymėjimo bei saugumo priemonių dalyviams, dėl ko 2011 m. gegužės 21 d., apie 14 val. 55 min., varžybų dalyvis – A. B. , plaukdamas baidare, įplaukė į varžyboms netinkamą hidrotechnikos statinių kompleksą ant Šventosios upės, esantį Anykščiuose, Tilto g., ir neturėdamas galimybės saugiai išlipti į krantą, įplaukė į žuvitakį ir nuskendo, tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę nukentėjusiajam A. B. .

Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-09-25 nutartimi baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti bei nustatytė tam terminą iki 2013 m vasario 1 d.

Prokuroras R. P. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, jog nutartyje nenurodyta kokie konkretūs kaltinamojo akto turinio pažeidimai padaryti bei nepateikti motyvai, kodėl negalima ištaisyti teisme akto turinį, kad nebūtų tokių pažeidimų ir kokiu būdu šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Šioje byloje kaltinamajame akte surašyti duomenys teismui netrukdė nagrinėti bylos, nes esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, nėra. Įrodymų vertinimas, ar jų pakanka, ar jie tikri, yra bylos nagrinėjimo teisme stadijos funkcija. Teismo nutartyje nepagrįstai nurodomas kaltinamojo akto trūkumas - kaltinimo nekonkretumas. Kaltinamiesiems kaltinime aiškiai suformuluota, jog jie kaltinami dėl neatsargumo atėmę gyvybę kitam žmogui nuo ko turi gintis, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo perduoti bylą prokurorui. Jų teisė gintis dėl neatsargaus atėmimo gyvybės kitam žmogui yra akivaizdi, konkreti, suprantama ir nėra kuom nors apsunkinama bei ribojama. Nesutinka su nutartimi, kad netinkamas veikos kvalifikavimas kartu su netinkamu nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymu byloje yra kaltinamojo akto trūkumai, kurie nėra taisomi nagrinėjant bylą teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą, nes BPK 256 straipsnio 1 dalis suteikia prokurorui teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines bylos aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šioje bylos tyrimo stadijoje pakanka kaltinimuose kaltinamiesiems konstatuoti, jog jie dėl neatsargumo, pažeisdami LR Kūno kultūros ir sporto įstatymo 42 str. 4 ir 5 dalis, atėmė gyvybę kitam žmogui. Varžybose dalyvavę sportininkai ir yra sporto mėgėjai ne profesionalūs sportininkai, dėl sporto mėgėjų ir buvo surengtos tos varžybos. Įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje numatyta alternatyva kaltinamiesiems (renginio ar varžybų organizatoriams), kad jeigu bus duomenų, kad jie sporto mėgėjams sudarė galimybę susipažinti su varžybų saugumo reikalavimais, o pastarieji jų bei viešosios tvarkos taisyklių nesilaikys, tai už žiūrovų patirtą ir (ar) kitiems sukeltą žalą neatsako. Teigiama, jog prokuroras teisme norėjo įrodinėti, kad varžybų organizatoriai, pažeisdami įstatymo 42 straipsnio 5 dalį sporto mėgėjus nesupažindino su varžybų saugumo reikalavimais.

Prokuroro skundas atmetamas.

Prokuroras skunde visiškai nepagrįstai teigia, jog skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokie konkretūs kaltinamojo akto turinio pažeidimai padaryti bei nepateikti motyvai, kodėl negalima ištaisyti kaltiamojo akto teisme, kokiu būdu šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-09-25 nutartis yra aiški, o teismo sprendimas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui kaltininamojo akto trūkumams pašalinti yra pakankamai išsamiai motyvuotas ir pagrįstas. Apygardos teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą, su apylinkės teismo išdestytais motyvais sutinka ir plačiau jų nebekartoja.

Kaltinamajame akte išdėstomi svarbiausi ikiteisminio tyrimo stadijos rezultatai ir suformuluojamas kaltinimas, nustatantis bylos nagrinėjimo teisme ribas. Kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos požiūriu, jame turi būti aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Pagal BPK 219 str. kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamojo akto turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, jeigu jame nenurodyti šie esminiai duomenys apie nusikalstamą veiką.

M. R. ir B. V. kaltinami pagal BK 132 str. 3d., kur yra numatyta atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę žmogui ar keliems žmonėms, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Kaltinimajame akte yra nuoroda į Kūno kultūros ir sporto įstatymo 42 str. 4 ir 5 d. nuostatas, tačiau iš kaltinimo neaaišku, kokių specialiųjų elgesio taisyklių reikalavimų pažeidimu konkrečiais veiksmais kaltinamieji kaltinami. Tai laikytina esminiu kaltinamojo akto trūkumu, nes tokie kaltinimai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.

Sutiktina su prokuroro skundo teiginiu, jog BPK 256 str. 1 d. suteikia prokurorui teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines bylos aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Tačiau netoleruotina tokia prokuroro pozicija, jog prokuroras bylos aplinkybes aiškinsis ir konkrečius kaltinimus kaltinamiesiems formuluos bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, o perduodant bylą į teismą, kaltinamajame akte apsiribos nekonkrečiais kaltinimais. Tai reikštų ne tik BPK 219 str. reikalavimų nesilaikymą, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatų pažeidimą. Iš minėtų nuostatų seka, jog reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą.

Kadangi apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, tenkinti prokuroro skundą nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsnio, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti. Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-09-25 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.