Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-52-1219/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-11
Bylos Nr.
1-52-1219/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26113-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Slavinskis
Kaltinamasis
G. G.
Nukentėjusysis
M. G.
Advokatai
Vilmantas Poškus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-52-1219/2025Proceso Nr. 1-01-1-26113-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Marius Slavinskis,sekretoriaujant Inai Visockienei, Daivai Juškuvienei,dalyvaujant prokurorams Laisvidai Sabaliauskienei, Arūnui Gailiui, Daivai Armalienei,kaltinamajai G. G., jos gynėjui advokatui Gintarui Keliauskui,nukentėjusiajai M. G., jos atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data: (duomenys neskelbtini), pilietybė: (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo žmogui sukėlimo (mušant, kitaip smurtaujant), žmogaus nežymaus sužalojimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamoji sukėlė fizinį skausmą žmogui (mušdama, kitaip smurtaudama), nežymiai žmogų sužalojo.

Tai yra, kaltinamoji G. G. 2024 m. liepos 7 d., apie 20 val. 30 min., kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jos ir M. G. metu, ji tyčia rankomis suėmus M. G. už kaklo ją smaugė, rankos nagais perdrėskė kaklo sritį, tuo jai padarydama nubrozdinimus kakle, ranka suimdama už kairės rankos jai įbrėžė, vieną kartą rankos delnu trenkė jai į kairės pusės veido skruostą, po ko vieną kartą galvos sritimi sudavė jai į nosies sritį, t. y. taip sukeldama jai ir fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo M. G..

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamoji G. G. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo 2024 m. liepos mėnuo, tikslios dienos nepasakė. Pirma savaitė buvo, 7-9 diena. Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Po 8 val. vakaro, kai M. atvažiavo pasiimti savo dviejų vaikų nepilnamečių. Jie sėdėjo (ji, M. ir D.) pavėsinėje, vakarojo, išgėrinėjo, buvo tikrai neblaivi, pripažįsta. K. privažiavo prie M. automobilio su dviračiu, ir ji griežtu balsu pasakė K., kad „važiuosim namo, tu čia nepasiliksi, nes čia visi pijokauja“. Jai sukilo įniršis, ji pakilo nuo stalo, nuo pavėsinės, nueiti paklausti kodėl ji taip elgiasi su tuo vaiku, kodėl ji jį tempia, jeigu jis nori čia likti. Ko pasėkoje jai priėjus prie jos, jos rankos buvo už nugaros, ji visiškai nesidraskė, su ja labai gražiai kalbėjo pačioje pradžioje. Ji rėkė, šaukė ant jos, kad „ko tu čia kišiesi, čia ne tavo vaikas“. Bet kaip ji gali pilietė būdama nekreipti dėmesio kai yra prieš vaiką naudojama fizinė jėga. Mano, kad kiekvienas atsižvelgtų į tai, ir mano, kažkokiu tai būdu vis tiek paklaustų ar pažiūrėtų. Tada viskas toliau buvo taip, kad ji buvo gal būt ganėtinai arti jos, gal buvo 1-1,5 metro šalia viena kitos, tada ji ją pastūmė su savo dešine ranka jai per kairį petį, kad ji nuo jos atsitrauktų. Po jos šito veiksmo, ji jai trenkė su dešinės rankos delnu per kairį veido žandą, per skruostą. Tada jas atėjo išskirti M., jos buvęs sugyventinis, jis ją parvertė ant žemės. Ji buvo neblaivi ir negalėjo greitai atsikelti ir dar kažką padaryti. Ji atsitraukusi klykė, „žviegė beprotišku balsu“, kad ji dabar iškvies policiją, čia jai dabar bus, ir taip toliau. Tada ji išvažiavo pasitikti pareigūnų, girdėjo, buvo minėta, kad ji trenkė iš galvos į nosį. Jeigu trenktume bet kuriam žmogui, kad girtas žmogus trenktų į nosį, tai tuo momentu tikrai bėgtų ar kraujas, ar būtų sumušimas. Nosis yra labai jautri dalis, vieta. Ir būtų ar pamėlynavimai ar dar kažkas. Ji (M. G.) išvažiavo iš įvykio vietos, kiek žino. Išvažiavusi iš įvykio vietos ji sau galėjo bet ką pasidaryti. Ji yra tokio karšto būdo žmogus. Ji yra mokinusi savo „švogerkas“ kaip su folija pasidaryti mėlynes. Kai gyveno su buvusiu savo sugyventiniu M., pasidarydavo mėlynes, uošvienė ateidavo pas ją ir ji sėdėdavo atsukusi tą žandą, „žiūrėkit, kaip jis mane sumušo“, nors jis visiškai jos net nemušo. Pripažįsta tik tai, kad iš dešinės rankos trenkė per veidą gal, per veido sritį, per kairį žandą delnu. Ji buvo labai „išgėrusi“, jeigu ji tikrai būtų už kaklo paėmusi, tai tikrai būtų ir pasmaugusi. Jeigu nesmaugė, tai kaip ji galėjo perdrėksti. Nubrozdinimų kakle negalėjo padaryti. To nebuvo, kad ranka suimdama už kairės rankos jai įbrėžė. Taip buvo, kad vieną kartą rankos delnu trenkė jai į kairės pusės veido skruostą, su tuo sutinka. To nebuvo, kad vieną kartą galvos sritimi sudavė jai į nosies sritį. Vieną kartą rankos delnu trenkimas nukentėjusiajai į kairės pusės veido skruostą – smūgis tikrai nebuvo stiprus. Pažiūrėjus į mane ir į M., tai jeigu tai būtų tikrai buvęs stiprus smūgis, tai būtų tikrai ir žymės buvusios didelės, gal ir nublokšta būtų buvusi, bet to tikrai nebuvo. Nebuvo stiprus smūgis. Tai buvo tiesiog kaip gynyba, nes ją pirma pastūmė, todėl ji trenkė per veido sritį. Tai buvo kaip švelnus pliaukštelėjimas. Ji nebūtų rėkusi toliau atsistojusi, jeigu būtų tikrai buvęs skaudus ir stiprus pliaukštelėjimas. Pliaukštelėjimo stiprumą įvertintų 2 balais iš 10. Pliaukštelėjimas negalėjo sukelti fizinio skausmo. Tai būtų labiau norima pasipelnyti, įrodyti, kad ji gali pasipelnyti. Jos bandė taikytis, bet nepavyko. Dabar nebendrauja visiškai, ilgą laiką nebendravo. Kai ji pliaukštelėjo delnu, ją M. patraukė nuo M., parversdamas ant žemės. M. nebuvo nugriuvusi, ji buvo blaivi, negriuvinėjo ten. M. pats „girtas“ buvo. Kai M. traukė ją, ją atitraukė nuo pirmo patraukimo. Ji nieko nenorėjo daryti, jai pyktis sukilo todėl, kad ją traukė per prievartą. Tiesiog kalbėjosi, diskutavo gal garsiau su M.. Apie tai - kodėl vaiką tempė į mašiną per prievartą. Tai čia visas konfliktas ir kilo dėl to vaiko. M. reikėjo ją traukti, nes ji trenkė dešinės rankos delnu jai per kairią veido sritį. Kai trenkė, jos dar viena ant kitos šūkavo. Ten viskas vienoje vietoje yra, ten vienas bendras kiemas. Nebuvo labai greitai, jos ir kivirčijosi, balsais labai daug žodžiavosi viena ant kitos. Nesistumdė. Nebuvo, kad galėjo perdrėksti kaklą. Nebuvo paėmusi už kaklo. Ją kaltina, kad kaklas subraižytas todėl, kad turėtų didesnį pasipinigavimo pagrindą. Viskas čia remiasi į pinigus. Pagal kaltinimą, pagal bylos medžiagą, jai medikai nustatė ir kitus sužalojimus – rankos nudrėskimus odos, kaklo įbrėžimus - visa tai galėjo pasidaryti išvažiavusi laukti pareigūnų, ji sau galėjo pasidaryti. Nosies sužalojimas yra skausmingas veiksmas, tai yra labai jautrus veiksmas. Jeigu buvo ta nosis sužalota, ir teigiama kad buvo labai skaudu, ir labai buvo nemalonu, kodėl buvo atsisakyta medikų pagalbos vietoje. Todėl kad sau galėtų kažką dar pasidaryti, tuo laikotarpiu, kol nuvažiuos iki priėmimo skyriaus. Ji mano kad ji pati sau pasidarė šiuos visus dalykus. Su M. G. civiliniu ieškiniu nesutinka. Su turtine žala nesutinka. Su neturtine – nesutinka. Daiktai čia yra išgalvotas dalykas, kad kažkokie, nes nei ji ten gyvena, nei ji ten būna. Ji net neįsivaizduoja, ką ji nori tuo pasakyti. Iš kur ji galėtų žinoti, net negyvendama su jos buvusiu vyru, ir net nebūdama jo namuose, kokie ten daiktai yra. Jos bandė susitarti, ir buvo ganėtinai didelė piniginė suma paskaičiuota, jeigu neklysta apytiksliai 1500 Eur. Kadangi nėra turėjusi teistumo niekada gyvenime, galvojo, kad nereikėtų čia pyktis, gal tiesiog susitaikyti. Gal ji patyrė kažkokį psichologinį, emocinį smurtą, bet ne fizinį. Ji nusilygo, sakau susitarkime gal tiesiog iki 1000 Eur, ji gali sumokėti. Ji jai atrašė, kad „ne, aš nesutinku, žiūrėk, kad tau teismas dar daugiau nepriskirtų“. Jeigu ji tikrai to nepadarė, kodėl turi mokėti pinigus už tai. Jas išskyrė, tada atvažiavo pareigūnai, ir pildė visą dokumentaciją. M. pagrindiniai žodžiai buvo klykimas ir „va dabar tau bus“. Tai bus pasipinigauti iš ko. Kai pasibaigė konfliktas ji (M. G.) sėdo į mašiną ir išvažiavo, su vaikais. Nesutinka su Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškiniu. Galėtų atlyginti už veido pliaukštelėjimą per žandą, daugiau už nieką.

2.2. Nukentėjusioji M. G. parodė, kad atvykus liepos 7 d. pasiimti savo nepilnamečių vaikų, kurie buvo palikti pas jos sugyventinį, buvo tą dieną užpulta G. G.. Kai atvyko, ji su vaikais kalbėjosi prie sugyventinio namo ir atėjusi G. (matėsi kad yra neblaivi), pradėjo konfliktuoti, liepė susirinkti kažkokius pas jos buvusį vyrą paliktus daiktus, išvadino necenzūriniais žodžiais. G. G. stvėrė ją už kaklo, pradėjo smaugti sukeldama fizinį skausmą, perdrėskė jos kairę ranką su savo nagais, vėl vadindama necenzūriniais žodžiais trenkė savo galva jai į nosies sritį. Tai buvo 2024 metais, buvo vakaras 20.30 val., viskas vyko (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ji atvyko su tikslu pasiimti savo nepilnamečių vaikų. Vaikai buvo pas savo tėtį. Automobilį ji pastatė prie namo, ant žolės, ne vidiniame kieme, net nemoka paaiškinti, ne pačiame kieme, o prie namo, pagrindiniame kelyje. Ji atvyko, išlipo iš automobilio, atbėgo jos vaikai, jie su vaikais pradėjo kalbėtis ir tada pamatė, kad nuo pavėsinės ateina G. G. ir tada prasidėjo jų pokalbis. Prieš atvažiuojant buvo skambinama vaikų tėčiui, bet atsiliepė G. G., labai gražiai pasikalbėjo ir atvažiavo nieko nenujausdama, kad gali kilti jai pavojus. Ji sustojo, išlipo ir vaikai pribėgo prie automobilio. Du vaikai atbėgo. Jie kalbėjo su vaikais ir matė, kad nuo pavėsinės ateina G. G. ir tada prasidėjo konfliktas, ji pradėjo jai sakyti, kad susirinktų savo kur gyveno kažkokius likusius daiktus. Ir ji pasakė, kad jeigu nepatinka, tai gali juos išmesti. Ir tada prasidėjo G. agresija, „žodžiavimasis“, ir puolimas ją smaugti. Ji ją bandė raminti, buvo gal pakeltas tonas, negali to paneigti, nemano kad kaip nors galėjo ją įžeisti. Pirmasis fizinis susilietimas buvo tada, kai ji ją puolė abiem rankom griebti už kaklo. Prieš griebdama už kaklo, ji pasakė, kad „tu esi labai aukštai kilus“, ji atsakė, kad „tikrai aukščiau už tave“, matomai jai tai nepatiko. Ji paėmė ją už kaklo ir pradėjo ją spausti abiem rankom. Tada ji ją atstūmė, pasakė, kad ji ramintųsi, nurimtų, nes bus iškviesta policija. Ir jai ją atstumiant, ji nukrito ant žemės. Bandant vėl keltis, ji ją griebė vėl už rankos ir perdrėskė ranką. Ji atsikėlė, pradėjo ją necenzūriniais žodžiais vadinti, vėl eiti link jos labai agresyviai nusiteikus. Ji net nespėjo sureaguoti kaip ji link jos artėjo, ji traukėsi atgal ir ji jai iš galvos trenkė į nosies sritį. Buvo skausmas, kraujas nebėgo, bet kai perdrėskė kaklą, kai ją bandė smaugti, buvo kraujo žymės ant kaklo. Su galva trenkė į nosį ir tai iš jos pusės buvo paskutinis smūgis. Buvo smaugimas ir trenkimas su galva į nosį. Kai ją smaugė, akimirkai jai buvo užgniaužtas kvapas, buvo sunku kvėpuoti. Sužalojimų jokių neliko, žymė liko įdrėskimo į kaklą, kai ji ją bandė atstumti nuo savęs, ji perdrėskė jai kaklą, su nagais. Kai su galva dėjo jai į nosį - buvo patinimas, gijimo pasėkoje buvo nosies pageltonavimas, sunkus kvėpavimas nosies srityje ir buvo kreiptasi į medikus. Daugiau sužalojimų nepatyrė. Jai perdrėskė ranką, kai ji ją atstūmė, ji nukrito, bandė keltis ir ją stvėrė už rankos. Jai staigiai atitraukus ranką, ji jai perdrėskė ranką. Daugiau fizinių veiksmų ir sužalojimų nebuvo. Kai su galva dėjo jai į nosį, ji išsikvietė policiją. Po smūgio kaltinamoji rėkavo be sustojimo, buvo kažkoks atstumas tarp jų, buvo atėjęs jos draugas D., ją ten tramdė, laikė. Paskui ją D. nusivedė į pavėsinę ir jie ten buvo iki atvykstant policijos pareigūnams. Jautė, kad ji yra neblaivi, sklido alkoholio kvapas, pusiausvyros nelaikymas, neadekvatus elgesys. Jos buvo pažįstamos, kai ji gyveno su pirmuoju vyru, bet jos trys metai jokio kontakto nebeturi. Kai G. G. yra blaivi, ji yra aršus asmuo. Kai atvažiavo, vaikai iškart atbėgo, ji su jais kalbėjosi, kai G. G. priėjo. Ji buvo neblaivi, o kadangi yra aršus asmuo, tai matomai norėjo prisikabinti, reikėjo konflikto. Apie kažkokius paliktus daiktus ji nieko negali pasakyti, čia reikėtų G. G. klausti. Daiktų nepasiėmė iš to namo, ji ten kažkada gyveno. G. G. gyvena, kaip supranta, (duomenys neskelbtini), jos „neliečia“ tie daiktai. Ji negyvena su jos buvusiu. Fizinis skausmas pasireiškė kaklo perštėjimu, nosies dilgčiojimu, rankos perštėjimu. Priėjo prie jos G. G. agresyviai ir su galva į nosį. Buvo sutinimas, nes tą patį vakarą, kai nuvyko į medicinos įstaigą to sutinimo dar nebuvo, bet kitą dieną sutinimas atsirado. G. G. civilinio ieškinio neatlygino. Su delnu trenkė į dešinę veido pusę, po smaugimo. Nežino kodėl ji trenkė, negali pakomentuoti, ji kai nukrito, ji ją stvėrė už tos rankos, tada ji atsistojo ir matyt iš to pykčio. Po smūgio jautė veido perštėjimą, buvo raudonas veidas toje vietoje, nenugriuvo. Ten buvo išgertuvės. Jos buvusio vyro lauko pavėsinėje. Kaip suprato, ten „gėrė“, buvo M. S., D. S., G. G. ir dar kažkoks asmuo buvo, kurio net nežino. Ant stalo matėsi alkoholiniai gėrimai, jie jau buvo „girti“, kai ji atvyko. Dėl vaikų nebuvo konflikto. Kai atvyko, su ja bendravo patys vaikai. Po jų atėjo G. G.. Vaikų tėtis buvo priėjęs, bet jau po visų sužalojimų, jis nieko nesakė, jis labai stebėjosi kas čia vyksta. Nuo pavėsinės viskas puikiai matosi. Vaikai matė visą įvykį ir liko labai sukrėsti. Kai įvyko tas konfliktas, vaikai buvo prie automobilio. Vaikai verkė, jie nieko nepasakojo. Jos vyresnysis sūnus jautėsi po įvykio labai prastai, jam prireikė psichologų pagalbos. Turtinė žala pasireiškė tuo, kad vyko į gydymo įstaigą, pirko vaistų. Neturtinė žala – 1500 Eur. Aplinkiniai žinojo apie tą konfliktą, buvo labai sukrėsti. Ji labai sunkiai išgyveno, dėl nosies negalėjo išvažiuoti, emocinė būklė buvo tiesiog tragiška. Nosies sužalojimas vizualiai matėsi, nosis buvo sutinusi ir geltona. Realiai patyrė tokio pobūdžio sukrėtimus. Po įvykio su vaikų tėčiu nebendrauja, vaikas taip pat nebendrauja su tėčiu. Patyrė emocinius sukrėtimus, kurie apribojo tam tikrą bendravimą. G. atsiprašė jos, ji siūlė sumokėti dalį sumos. Kai ji atvažiavo į kiemą, kalbėjosi su savo vaikais ir tada priėjo G. G., nežino kokiu tikslu ji priėjo, kad susirinktų iš buvusio vyro daiktus kažkokius, nes jos pirmi ištarti žodžiai buvo apie tai. Jos draugas yra jos buvusio vyro brolis. Galėjo būti, kad apie likusius daiktus galėjo pasakyti buvęs vyras, negali pasakyti iš kur ji žino. Ji priėjo ir pasakė susirinkti daiktus. Ir jai buvo pasiūlyta, jeigu tie daiktai jai trukdo, gali juos išmesti arba sudeginti. Ir tada prasidėjo visas konfliktas. Ji pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Kai ji pasakė, kad jeigu norit išmeskit daiktus, vėl buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, tada prasidėjo jos ėjimas link jos, puolimas. Ji traukėsi, o ji griebė jai abiem rankomis už kaklo. Ji ją pastūmė, kai ji atitraukinėjo nuo savęs kai ji smaugė. Kai vyko konfliktas, nei vienas nebuvo priėjęs. Viso konflikto pasėkoje priėjo D. S.. Jis pradėjo G. raminti. M. priėjo dar kiek vėliau, jis nieko nedarė, tik stebėjosi „kas čia vyksta, kas čia vyksta?“. Niekas nebandė išskirti. M. S. nebandė išskirti jos su G. G., jis nebuvo prie nieko prisilietęs – nei prie jos, nei prie G. G.. Kas bandė - tai D. S.. M. S. nieko nedarė. Ji ją ir pastūmė, ir bandė gintis, ją ramino. Sužalojimai buvo tokie - smaugimas, kaklo perdrėskimas, kairės rankos perdrėskimas, nosies sumušimas, į veidą trenkimas. Ranka buvo perdrėksta ir nosis sumušta, juk medikų išvadose rašo, kad yra nosies sumušimas. Anksčiau vaikui psichologo pagalba nebuvo teikiama. Kraujo nebuvo, tik gydymo metu pradėjo kauptis krešuliukai ir nuo to buvo vartojami vaistai, įvykio metu kraujo iš nosies nebuvo. D. pasiėmė G., nusivedė atgal į pavėsinę ir viskas tuo pasibaigė, kol policija atvažiavo. Po to prasidėjo aiškinimasis su policija. Pirkti vaistai buvo, bet jų pavadinimų neprisimena - nuo skausmo, nuo patinimo, nuo nosies krešulių gydymo. Gydymo eigoje ji kreipėsi papildomai, nes jai atsirado iš nosies krešuliukai labai menki, ji teiravosi gydytojo dėl ko čia taip. Buvo pirktas purškalas, tabletės, pavadinimų nepasakys. Buvo vartojami žodžiai „žertva“, „tu nevaikščiosi šia žeme“, tai mane užgavo, čia jau kaip grasinimas, kad „tu nevaikščiosi šia žeme“. Sukėlė tokie žodžiai baimę, išgąstį, ji juos priėmė kaip sau, kilo visokios mintys tuo metu. Negali pasakyti ar vaikai girdėjo tuos žodžius. Ji atvyko viena, liudytojų su ja nebuvo. Negali pasakyti kokiu atstumu jie buvo, kai jie kalbėjo necenzūrinius žodžius. Nebuvo arti prie jos – 10 žingsnių, 20. Gal ir galėjo girdėti, ji nežino ar jie girdėjo, ar negirdėjo.

2.3. Liudytojas M. K. parodė, kad žino, jog buvo įvykis vasarą. Dirbdami su kolege gavo pranešimą, kad tam tikru adresu (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra vaikai nesaugioje aplinkoje, kuriuos pastebėjo mama, atvažiavo pasiimti ir to pasėkoje įvyko kažkoks konfliktas. Nuvažiavus prie įvykio vietos, juos pasitiko nukentėjusioji, kuri pasakė, kad atvažiavo pasiimti savo mažamečių vaikų dviejų, ir kad galimai ten yra neblaivi asmenys, kurie buvo su tais vaikais. Ko pasėkoje, kai ji atvažiavo, kilo konfliktas tarp buvusių ten merginų – muštynės, nesutarimai kažkokie. Tas įvykis buvo gana seniai, pas mus yra labai daug tokių panašių, skirtingai panašių įvykių, tai galima vadovautis jo pirmine apklausa policijoje. Įvykio vietoje nukentėjusioji nurodė, kad vyko konfliktas su šia mergina (rodo į kaltinamąją), vardų, pavardžių nepasakys. Konfliktas buvo tarp salėje esančių kaltinamosios ir nukentėjusiosios. Įvykis buvo šiltuoju metų laiku, buvo pavakarys, praeitais gal metais, tai buvo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, už (duomenys neskelbtini) pravažiavus šaltinėlį, neatsimena. Akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti. Pačio įvykio nematė, nes policija atvažiuoja dažniausiai jau po įvykio, ne prieš įvykį. Kiek pamena, nukentėjusiajai medikų pagalbos nereikėjo, tai jie pasiūlė kreiptis į medicinos įstaigą, kad nustatyti sužalojimus, jeigu jų yra, ir tą faktą pateikti per e-policiją. Nepamena ar kaklas buvo paraudęs, pamėlinavęs. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė, negali jų įvertinti. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, apsiverkusi, išsigandusi, ji buvo blaivi. Tikrai nebuvo suvaidinta. Kaltinamoji buvo gana agresyvi, neblaivi. Iš pradžių nenorėjo atskleisti savo tapatybės, pavyko įkalbėti. Iš pradžių nelabai norėjo paklusti teisėtiems policijos reikalavimams, iš „mandrumo“, ir iš „girtumo“. Tuo momentu jos būsena buvo agresyvi. Ta moteris galėjo patirti tą. Vaikai buvo jau pas mamą mašinoje ir kai jie nuvažiavo tame kieme buvo visi neblaivūs asmenys. Iš to namo išlindo moteris, kuri buvo blaivi. Vaikai, kaip minėjo tiek nukentėjusioji, tiek jos ar draugas, ar buvęs vyras, „kad buvo pas manęs“. Vaikus realiai matė tik mašinoje, jie buvo išlipę trumpam, gal jau buvo kiek apsiraminę, bet nebuvo labai laimingi. Nukentėjusioji minėjo, kad griebė už kaklo, ir trenkė į nosį, bet jie akivaizdžiai nematė, bet mergina buvo apsiverkusi, pasiūlė kreiptis į medikus. Nepamena ar skundėsi skausmais. Jų reikalavimai buvo asmenybei ir neblaivumui nustatyti.

2.4. Liudytoja G. P. parodė, kad ji atsimena, jog važiavo į kažkokį kaimą netoli (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji juos pasitiko prie keliuko, ji jau buvo pasiėmusi savo vaikus - du, jai atrodo. Tada pasakė, kad sukonfliktavo ten, pasakė, kad įtariamoji jai sužalojo nosį, kiek atsimena, sakė, iš galvos į nosį trenkė. Tada jie nuvažiavo prie to namo. Ten buvo namas. Truputį toliau, šone buvo pavėsinė, kurioje buvo asmenų, kurie vartojo alkoholį, ir tada buvo priėjusi močiutė, tikriausiai, šviesiais plaukais, kuri sakė, kad yra blaivi, buvo su tais vaikais. Tada tų vaikų mama ėjo paklausti ar vaikai buvo kartu su tėčiu, ar matė, kad jis vartojo alkoholį, ji atsakė, kad matė. Tada surašė tėčiui protokolą, kad vartojo alkoholį ir buvo neblaivus vaikų akivaizdoje, tada atsimena, jog įtariamoji nenorėjo jai sakyti savo duomenų. Atsimena, kad buvo šilta. Šiais metais, jai atrodo. 2024 m. vasarą. Mėnesio neatsimena. Buvo vakaras. Viskas vyko gal (duomenys neskelbtini) kaime, numerio neatsimena. Negali pasakyti ar sužalojimai matėsi ant nukentėjusio asmens, nebeatsimena. Ji atsimena, kad pasakė nukentėjusioji, jog sudavė jai į nosį iš galvos kaltinamoji. Kaltinamoji nenorėjo sakyti nei savo vardo, nei pavardės, akivaizdžiai buvo neblaivi, kiek atsimena nelabai norėjo girtumą nusistatyti, tapatybės nenorėjo pasakyti. Kol rašė protokolą, tai ji labai lindo per langą, sakė nepasirašyk tu, buvo neblaivi, agresyvi ir labai įsiaudrinusi. Mano, kad moteriškė galėjo patirti psichologinį ir fizinį smurtą. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, matėsi kad jaudinasi, buvo šoke. Nekilo abejonių kad galėjo ir nebūti tam tikro fizinio konflikto. Nebuvo panašu, kad ji meluotų. Šiuo metu apie nukentėjusiosios nosies sužalojimus neatsimena. Atsimena, kad ji sakė, kad jai skauda, siūlė iškviesti medikus, bet ji sakė, kad pati kreipsis. Sakė, kad skauda nosį. Įsiminė jai ta nosis.

2.5. Liudytoja D. Š. parodė, kad 2024 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo gauta medžiaga aplinkybių patikslinimui ir procesinio sprendimo priėmimui. Išsikvietus pranešėją, ji nurodė, kad jai nuvykus pas buvusį draugą pasiimti vaikų, tarp jos ir tenai buvusios kitos moteriškės, įvyko konfliktas. Iš pradžių konfliktavo žodžiu, o paskui ten buvusi moteriškė ją kaip ir užsipuolė, sužalojo, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, ir nurodė, kad patyrė fizinį skausmą. Įvertinus visas aplinkybes buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo. Į įvykio vietą buvo nuvykusi tik po to. Apžiūrėjo įvykio vietą. Buvo ne tada kai vyko pats įvykis. Po įvykio buvo praėję, dabar tiksliai nepasakys, ar 2, ar 3 dienos. Įvykis, kiek pamena, įvyko savaitgalį, o ji išsikvietė jau praėjus kelioms dienoms po įvykio. Įvykio datos dabar tiksliai nepasakys. Įvykis lyg tai buvo šeštadienį, jeigu gerai pamena. Buvo vakare, po 20 val. Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Nukentėjęs asmuo nurodė, kad atvyko pasiimti vaikų, kurie buvo pas jos buvusį draugą sugyventinį, ir jai atvykus pasiimti vaikų tenai buvo jos sugyventinio brolio draugė, kaip minėjo, kad ji priėjusi pradėjo kažką priekaištauti, liepė pasiimti kažkokius daiktus. Iš pradžių žodžiu sukonfliktavo, paskui pareiškėja nurodė, kad ją sugriebė rankomis, kaip ir bandė smaugti, o paskui iš galvos vieną kartą smūgiavo nukentėjusiajai į veido sritį. Nurodė, kad smurtavo buvusi jos draugo brolio draugė, vardo, pavardės nebepamena. Kai nukentėjusioji atvyko į apklausą akivaizdžių jokių sužalojimų nesimatė. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio, tą patį vakarą ji kreipėsi į Telšių regioninės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėta, pateikė išrašą iš ligoninės, kuris buvo pridėtas prie medžiagos. Nukentėjusioji bendravo normaliai, bet pasakodama jautėsi, kad buvo susijaudinusi, pasakojo, kad ir tada buvo sukrėsta, dar tą įvykį, nurodė, kad matė ir kartu buvę jos mažamečiai vaikai, dėl vaikų aišku pergyveno. Pasakojimas nekėlė abejonių. Pačiame įvykyje nebuvo, į įvykį reagavo kiti pareigūnai. Pagal medžiagą ir pagal jos pasakojimą - kad galėjo būti. Pareiškėja sakė, kad pradėjo žodžiu konfliktuoti. Iš pradžių įvyko žodinis konfliktas ir žodinio konflikto metu, pareiškėja nurodė, kad ją staigiai puolė, sugriebė už kaklo, pradėjo smaugti, o paskui sekė smūgis iš galvos į veido sritį. Taip nurodė pareiškėja apklausos metu.

2.6. Liudytojas D. S. parodė, kad kaip viskas prasidėjo, daug ko nematė, nes buvo namuose, tik pamatė kai jam tėvukas pasakė, kad G. „kipišuoja“ su M., jis tik matė, kad tik M. skyrė, jis tik atėjo padėti. O paskui praėjo koks 10 minučių, M. kvietėsi pareigūnus, išsikvietė, kartu išvažiavo pasitikti juos ir parvažiavo aiškintis. Smurtinių ženklų ar sumušimų nebuvo. Tai buvo – praeiti metai, vasarą. Šiltas metas buvo. Mėnesio negali pasakyti tiksliai. Greičiausiai savaitgalis buvo. Viskas vyko po pietų, vakarop, kažkur. Tikslaus laiko nepamena. Viskas vyko jo kaime – (duomenys neskelbtini). Iki to įvykio sėdėjo pavėsinėje, vartojo alkoholį, sėdėjo sau linksmai. Tiesiog ėjo kavos atsigerti, pas tėvų į namus. Tėvukas jam pasakė, kad pamatė kažkas, kad M. atvažiavo, ten rėkti pradėjo. Matė, kad tiesiog M. G. atitraukė. Viską pamatė per langą. Nukentėjusioji M. buvo atvykusi su „BMW“, juodos spalvos. Automobilį pastatė ant pievos, prie brolio namo. Ta pieva matosi per langą. Per langą pamatė, kad brolis M. S., G. traukia nuo M.. Bėgo atitraukti, irgi padėti. Tada atsirado prie kaltinamosios ir nukentėjusiosios. Daugiau ten nieko ir nebuvo. M. pasiskambino pareigūnams, atvažiavo jie, pradėjo rašyti kaip buvo. Daugiau nieko nematė, daugiau nieko nebuvo. Fizinio kontakto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, jo akimis, tikrai nebuvo. Nematė sužalojimų, nebuvo paraudimų, nebuvo įdrėskimų, kraujo žymių nebuvo. Negali pasakyti kokia galėjo būti kaltinamosios ir nukentėjusiosios psichologinė būsena. Greičiausiai kad jie buvo susijaudinę. Greičiausiai, kad susijaudinusi G. buvo, o M. buvo daugiau įsinervinusi gal. M. S. buvo, D. S. buvo. Kitų žmonių nebuvo. Kai jis priėjo, vaikas buvo mašinoje. Vienas vaikas buvo. Atvažiavo pareigūnai, surašė protokolus ir išsiskirstė. Jis palaukė kol atvyks pareigūnai. Jis buvo pavėsinėje, kol ten viską rašinėjosi. Iš tos vietos pasišalino kai visi išsiskirstė, kai visi išvažiavo. Praėjo koks pusvalandis geras kol atvažiavo pareigūnai. Ar pasakojo kas įvyko kaltinamoji, ar nukentėjusioji, nelabai ką gali pasakyti, nelabai ką pamena. Pavėsinėje sėdėjo - jis, jo brolis, G.. Visi išgėrinėjo. Būdamas pas tėvų namuose (ne kieme) pamatė, kad atvažiavo M. G.. Pavėsinėje jis buvo prieš tai. Paskui nuėjo į namus, atsigėrė kavos ir pamatė. Tiksliau jo tėvas pasakė, kad ten kažkas „kipišuojasi“, kad atvažiavo. Kai atvažiavo nematė iš pradžių. Jis tik matė, kai jau ta mašina stovėjo. Pamatė iš lango pusės, per langą, kieme nebuvo. Kai tėvas pasakė, kad kažkas ten ginčijasi, jis tik atėjo išskirti. M. prieš tai skyrė, jis paskui padėjo skirti. Kad skiria M. per langą pamatė. Tas „kipišas“ vyko prie pat M. namų, prie mašinos, nuo namo gal kokie 5 metrai. Labai arti. Pamatė, kad M. tiesiog skyrė, jis tik atėjo padėti. G. atitraukė nuo M., paėmęs už šonų. G. garsiai rėkė, šūkavo. Fizinių veiksmų, smūgių, sugrėbimų nebuvo, nematė. Kol išėjo iš namo į lauką truko 3, 5 minutės. Iš karto išbėgo. M. traukė ir jis traukė kartu. Kai jis išbėgo, ji ginčijosi, aiškinosi viską, nepamena ką tiksliai sakė. „Biški“ gal rėkė. G. rėkė ant M., paskui M. ant G. rėkė. Pirma išgirdo kad G. rėkė. Kažkokių sugriebimų už rankos, smūgių nematė ir nebuvo. Po visko net nesimatė nieko. Nebuvo nei kažkokių paraudimų, nieko nesimatė. Po įvykio apie tai nekalbėjo. Jis tikrai nematė, kad būtų tų smūgių, ir net nesimatė tų smūgių, ar būtų kažkokių įbrėžimų, tikrai kad būtų kažkas matęs. Jis tiesiog traukė. M. traukė, jo brolis, ir jis traukė. G. traukė, kad nebūtų muštynių. M. šalimais buvo, nelabai toli buvo. Tas netoli – metras, du. Vaikas jau buvo mašinoje. Vienas buvo vaikas – sūnus. Nebuvo dukros. M. išsikvietė policiją dėl to konflikto gal. M. buvo už G. užsikabinusi, traukė M.. G. nebuvo įsikabinusi. Moteriškės nebuvo ant žemės nukritusios, parvirtusios, pargriuvusios. M. blaivi buvo, su mašina atvažiavo. Jo nuomone M. yra konfliktiškas asmuo. Kaip su M. bendraudavo irgi būdavo visokių nesąmonių. Yra toks žmogus, kur tiesiog siurbia energiją. G., pagal jį, yra ramus asmuo. Pagal kitus, gal būt, ir neramus. Jis mano kad čia alkoholis pradėjo konfliktą. Nereikia vaikų taip varinėti į tas mašinas, ir to konflikto nebūtų buvę. Jis apie G. kalba. G. būdama išgėrusi, teisybės ieškojo. Visi išgėrę alkoholio būnam ne tokie, kokie buvę. G. būna gera, būna ir bloga, visaip būna. G. išgėrusi būna karštesnio būdo. Jie traukė ją nuo M., gal ji apvirto, jis to tiksliai nepamena. Reikėjo nuo M. traukti, kad nebūtų konflikto didesnio, muštynių kad nebūtų, nebūtų daugiau piktnaudžiavimų. Jokio konflikto nematė, tik žodžiais buvo. Nebuvo ir nematė, kad kaltinamoji su nukentėjusiąja būtų fiziškai susilietusios. Susikabinusios „damos“ nebuvo. Jis tiesiog patraukė, kad būtų toliau viena nuo kitos. G. ieškojo teisybės – kad nereikia ant vaikų rėkti, kad varyti į mašiną. Gal tiesiog G. norėjo atitraukti tą M., kad pasakyti vaikams, kad vaikai kalti, kodėl reikia į mašiną sodinti, kodėl negali būti namuose, kodėl su tėvu negali pabūti, kam čia tuos vaikus išsivežti. Greičiausiai kad taip buvo, kad G. įsiterpė į tą vaiko tempimą į mašiną ir dėl to vėliau konfliktas kilo. Jai nepatiko, kad būtent taip elgiasi su vaikais. Nematė, kad ji atstūmė G. kažkuriuo momentu. Kaip buvo apsirengusi nukentėjusioji, negali tiksliai pasakyti, bet mano, kad atvira buvo. Buvo vasara, šilta, tikrai, kad ten nesidės šaliko ar kažko. Kai baigėsi konfliktas, ji buvo rami, neverkė, nešaukė, sėdo į mašiną ir išvažiavo.

2.7. Liudytojas M. S. parodė, kad pavėsinėje jie „dalyvavo“, „gėrė“. Atvažiavo M. pasiimti vaiko. Įstūmė į mašiną vaiką, jo sūnų. Prasidėjo tas konfliktas tarp G. ir M.. Muštynių nebuvo praktiškai. Daugiausiai buvo šauksmo ten. Rėkė, keiksmažodžius naudojo ir viskas. Pareigūnai atvažiavo, išsivežė jį ant kalniuko papasakoti kaip ten kas įvyko. Ir viskas. Viskas buvo vasarą, turbūt, 2024 metais, buvo rugpjūčio pradžia-vidurys, sunku pasakyti. Žino, kad buvo prieš rugsėjo 1-ąją. Dienos tikslios neatsimins. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Ten kur gyvena. Buvo pavėsinėje ir vartojo alkoholį - jis, brolis D. S., G.. Daugiau nieko nebuvo. Pamatė, kad šauksmas buvo didelis. Keiksmažodžius naudojo vienas ant kito. Būdamas pavėsinėje pamatė. Nuo pavėsinės iki jo namo būtų gal 8-10 metrų. Viskas prasidėjo nuo sūnaus jo. K. nenorėjo važiuoti namo, o M. paėmė, pasodino į mašiną. M. atvažiavo vaikų pasiimti, kai jie buvo pavėsinėje. Ji automobilį pastatė ant kelio. Automobilis iš pavėsinės matosi kuo puikiausiai. Būdamas pavėsinėje jis matė kaip atvyko. M. pasakė „biški“ griežtų žodžių ant jo, kad pavėsinėje „gėrė“, kad negalėjo vaikų tarpe „gerti“. Ėjo vaikų ieškoti, parsivedė K.. K. nenorėjo važiuoti, išsitempė. Neatsimena toliau kas kaip galėjo būti. Jis nėjo šalia automobilio, šalia M.. Liko sėdėti. M. po kiemą vaikščiojo, tai matė iš pavėsinės. G. tuo metu buvo irgi pavėsinėje, kartu su jais sėdėjo. G. išėjo pakalbėti su M. tada, kai jau K. sėdėjo mašinoje pas M.. Matė kaip kalbėjosi. Stebėjo tą įvykį. Pradėjo tarpusavyje kivirčytis dėl K., dėl sūnaus jo. G. ėjo vis arčiau, stumtelėjo, ar kaip ten buvo, nebeatsimena. Paskui prasidėjo tie kivirčai vis garsesni, ir garsesni – „tu šioks, tu toks, anoks, anoks“ (čia ant G.). M. su G. tarpusavyje kalbėjosi. Fizinio susilietimo tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios nematė, kad būtų muštynių nematė. Ten kažkokių apsistumdymų buvo, kad būtų smurtinių – ne. Su ranka pastūmė vienas kitą, pasistumdė. Daugiau nieko. Kad ten smurtinių būtų, ne, nematė to, tikrai. Kaltinamosios su nukentėjusiąja bendravimas truko 8 minutes, gal 10 minučių, negali tiksliai pasakyti kiek laiko kivirčijosi. Atvažiavo policija. M. pasiskambino policijai, tuo tarpu M. išvažiavo kelioms minutėms pasitikti pareigūnų, ir vėl atgal parvažiavo į kiemą. M. blaivi buvo. Konfliktas galėjo būti dėl vaikų. Buvo sekmadienis, jam atrodo, reikėjo vaikams važiuoti apsipirkti mokyklai. Atsitiktinai atvažiavo. M. išvyko, kai pareigūnai išvažiavo. 7 val., gal 8 val. vakaro buvo, sunku pasakyti. Vakare buvo, kai išvažiavo. Ką sakė G. M., kai nuėjo prie jos, negirdėjo, nes jis buvo pavėsinėje, buvo didelis atstumas, kai tyliai šnekėjosi. Atstumas buvo 8-10 metrų. Kai ėjo sakė „einu pasikalbėti“. Negirdėjo ką sakė, dėl ko kivirčijosi. Viskas buvo dėl K., dėl sūnaus, kad jį pasodino į automobilį. K. jau buvo automobilyje. Vienas ant kito šnekėjosi – „tu toks, tu anoks, tu šioks“. G. turbūt pradėjo vadinti, nežino jis tiksliai, negali pasakyti. Ką jie šnekėjo nežino. Tas kivirčas truko gal 15 minučių, 10 minučių. Tiksliai neatsimena, kiek to laiko buvo, kiek jie ten kivirčijosi kartu. G. kažką pasakė, M. atsakė jai kažką, ką atsakė negirdėjo. Matė kad pykosi. Apsistumdė. Iš pradžių jam atrodo G. pastūmė, paskui M. stumdė. Lyg tai kad pirma pastūmė M.. Pastūmė su ranka į petį, ar į krūtinę, tiksliai negali pasakyti kur ten buvo. Nuo to pastūmimo nenugriuvo. Ikiteisminio tyrimo metu gal ir sakė, kad po G. pastūmimo M. nukrito ant žolyno. Tada geriau atsiminė. Turbūt taip ir buvo, nukrito. Sunku atsiminti. Atėjo padėti, kad nesusimuštų. Įsikišo į tarpą ir skyrė – viena į vieną pusę, kita į kitą pusę. Sunku pasakyti kas puolė, nežino. Vienas ant kito puolė. G. puolė irgi. G. traukė paėmęs už megztinio per prievartą, ne M.. G. buvo agresyvi. Pavyko iš karto ją patraukti, jam atrodo. Iš pradžių patraukti gal ir pavyko, paskui vėl jie susiėjo, mušosi. Nepavyko iš karto atitraukti. Neatsimena kad traukė abu. Vis toliau, vis agresyvesnė buvo. Dėl to ir traukė, kad nebūtų dar blogesnių situacijų. Stipriau reikėjo patraukti. Nematė smūgių, nematė, kad sugriebtų M. už rankos, už kaklo. Fizinio kontakto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios nematė. Kad pastūmė matė. M. atvyko pasiimti sūnaus K., čia jų bendras sūnus. G. yra jų bendra dukra su M.. Tuo metu ji nebuvo atvykusi, neprisimena kad būtų atvykusi. K. nenorėjo važiuoti namo, gal kaime geriau buvo pasilikti, nes bute jie gyvena, nebuvo kas veikti. M. surado K. ir įsodino į automobilį. Kai įsodino į automobilį, G. nuėjo prie M. aiškintis dėl ko tą vaiką pasiėmė, dėl ko įsodino į mašiną. Toks kivirčas įvyko. Nežino dėl ko ten buvo nuėjusi. Paskatinimų eiti nebuvo. Tempė G. už liemens, už megztinio, jo atsistojimo tarp dviejų moteriškių nepakako, kad jas nuramintų. Jis pats bijojo nukentėti. Buvo agresyvus konfliktas. Vienu momentu matė kaip G. pastūmė, M. nukrito. Smūgis buvo vidutinis, pakako, kad tas asmuo nugriūtų. Apie tai, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad G. nurodė M. susirinkti savo paliktus daiktus, dokumentus, nieko nežino. Gal buvo mintis kad vaikų rūbus pasiimtų. Nematė pažeidimų veido srityje, kaklo srityje M.. K. sėdėjo automobilyje, ar dukra buvo, neatsimena. Sūnus sėdėdamas automobilyje gal kivirčą girdėjo, nematė. Jis tai nematė kad matytų. Mašinos langai neaukšti, nematė ar jis žiūrėjo, ar nežiūrėjo. Kas automobilio viduje dėl tamsintų langų nematė. Iš po to sykio su vaikais nebesusitiko. Jau greit metai. Sūnaus reakcija jam nežinoma. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad jis neskyrė G. su M.. Dabar pripažįsta, kad skyrė. Tada nesakė pareigūnams, nes buvo „išgėręs“ daug. Tuo metu, kai vyko tas konfliktas tarp moteriškių, buvo stipriai neblaivus. G. nebuvo labai stipriai išgėrusi. Mano, kad suprato ką ji darė, tuos veiksmus. Mano, kad tas įvykis šiek tiek turėjo įtakos santykiui tarp jo ir jo vaikų. Ir dėl to įvykio dabar nebendrauja.

2.8. Liudytojas A. S. parodė, kad buvo savo kambaryje, per langą matė, kad kažkas ten įvyko, ir policija atvažiavo paskui. Girdėjo, kad ten dėl vaiko buvo susistumdymai kažkokie. Nelabai atsimena kada tas įvykis vyko. Tas buvo 2024 metais. Viskas galėjo vykti rugpjūčio, rugsėjo mėnesį, nelabai atsimena. Šiltas metų laikas buvo. Tikslios dienos neatsimena. Viskas vyko ten pat kur gyvena – (duomenys neskelbtini). Kambary sėdėjo, per langą matosi, nes sūnaus kiemas yra priešais namą jų. Pamatė, kad policija atvažiavo, kažkokie susistumdymai, bet jis negalvojo, kad kažkas rimto vyksta. Jie šventė kažką pavėsinėje. Matė M. atvažiavo, kaip suprato, pasiimti vaikų, nes pas jų kaime buvo vaikai palikti. Vaikai M. ir M.. K. tikrai buvo, o ar buvo G., neatsimena. Važinėjo dviračiu kieme. M. atvažiavo juodos spalvos „BMW“ automobiliu. Matė, kad prie mašinos buvo kažkokie susistumdymai, dėl ko, nelabai matėsi iš namo. Matėsi, kad būryje buvo suėję prie mašinos, kažkas ten vyko. Prie automobilio buvo G., M., mano kad ir M. buvo, ir D. buvo. Pavėsinėje sėdėjo M., D., G.. Mano, kad daugiau nieko ten nebuvo. Jis pats nebuvo ten. Daugiau jis ten nieko nesuprato, tik suprato, kad policija atvažiavo, kažkas įvyko. Fizinio susilietimo, muštynių nematė. Smūgių nematė. Jų namas yra atskirai nuo sūnaus namo. Jie šalia. Kiemas atskiras yra, jis turi savo kiemą. Matosi jo kiemas. Sūnus D. su G. kartu gyvena. D. buvo parėjęs pas juos į namą kažkokiu momentu, tiksliai neatsimena. Bet kad buvo parėjęs, jis žino. Jis tiksliai neatsimena, jis virtuvėje sėdėjo, nes virtuvės langas tiesiai į kiemą. Iš pradžių matė atvažiavo M. su mašina į kiemą, pasiimti vaikų. Pasistatė mašiną prie namo galo ir mano, kad išėjo vaikų pasiimti. Atvažiavo iš darbo pasiimti vaikų. Jis taip suprato. Jis matė išlipo iš mašinos, žvalgėsi gal kur yra K.. Jis nematė kaip K. pasodino į automobilį. K. žino, kad nenori važiuoti namo, visą laiką į kaimą atvažiuoja, jam ten patinka. Kiek suprato, gal nelabai norėjo važiuoti namo. Pamatė prie M. mašinos yra ir D., ir M. buvo priėjęs, kažkas tokio suprato. Nematė, kad jos tik dvi iš pradžių. Matė, kad jie visi suėjo prie tos mašinos. Jis nėjo į lauką, buvo kambary, niekur nebuvo išėjęs, tik kai policija atėjo. Jis jeigu kažką atsimena, sako: „kažkas ten vyksta, kažkas vyksta, eik žiūrėti“. Lygtai D. buvo kambaryje. Nematė, kad stumdytųsi, kad smūgį suduotų. Jis mano, kad prie mašinos stovėjo. Nematė kad sūnus G. atitraukinėja. Jis nematė to įvykio. Kambary buvo, nelabai girdėtis buvo. Kad ten šūkavo, tai tikrai kažkas šūkavo. Su M. nei jie barėsi, nei jie pykosi. M. yra tokia – savo turi tokį charakterį. Būdavo, sūnus juk gyveno kartu kažkada pas jų, pas M., tai pakonfliktuodavo jie ten, kiek žino. Aštresnis charakteris. Po to įvykio su M. neteko bendrauti.

2.9. Liudytoja D. S. parodė, kad matė kaip M. atvažiavo. M. buvo palikusi mažąją mergaitę pas sūnaus, ir ji atvažiavo pasiimti. Matė kai ji atvažiavo. Ji tuo metu ėjo šiukšles išnešti į šiukšlinę. Matė kaip atvažiavo, K. atvažiavo su dviračiu, dar vienas vaikas buvo, nes buvo pas tėtį paliktas. Ir matė (nes kaip nešė tas šiukšles, ir netoli tas keliukas yra), kad M. sako K. „užteks atostogauti, važiuosim namo“. Kažkas tai tokio buvo. Nes K. pasakė „ne, aš nenorėsiu važiuoti namo“, sako „aš noriu pasilikti“. Tas konfliktas ir prasidėjo, nes ten girdėjo dar ten kažkas su žodžiais, ir paskui G. atėjo. Atėjo, ir sako „kam tu vaiką tą verti važiuoti, nenori jis“. Paskui ėjo toliau vėl tas šiukšles nešti. Paskui pamatė kaip jos arti viena kitos buvo, tik pamatė, kad jos šnekėjo. Priėjo G. arčiau, ir M. su ranka sako „ko tu eini arčiau prie manęs“, ir tas buvo toks pastūmimas. Prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas. Galvojo kad neįsipliekstų daugiau tas konfliktas, tada ji atėjo arčiau, sako „ką jūs čia dabar“, vis tiek bandė raminti. Jos vis daugiau su tais žodiniais buvo, paskui atėjo sūnus irgi sako „nu raminkis, nu važiuok, kam reikia to konflikto, kam, važiuok namo“. Tas toks žodinis daugiau buvo. O kad ten tokių apsistumdymų, kiek ten buvo, nieko nebuvo tokio, kad pastūmimo dar ten kažko tai. Paskui nežino, išėjo, ir vėl parėjo. Paskui M. išvažiavo, paskui buvo gal kokios 5-8 minutės praėję, tada parvažiavo su policijos pareigūnais. Tada su policija aiškinosi, apklausinėjo. Datos neatsimena, negali pasakyti. Tai buvo 2024 m. vasarą, tikslaus mėnesio nepamena. Tikslios dienos neatsimena. Viskas vyko pas juos namuose – (duomenys neskelbtini). Buvo apie vakarą. Kiek galėjo būti valandų, negali pasakyti, žino, kad jau buvo gerokai ant vakaro. Pamatė kad atvyko M.. Ji nieko negalvojo - atvažiuos pasiims G. ir viskas. Viskas normaliai yra. Ji atvažiavo iš po darbo, nežino. G. priėjo prie automobilio, kai su K. pradėjo ten, M. griežtesniu balsu pasakė, kad važiuosi namo. Ir matyt gal G. kaip gynimas buvo, nežino. Ji matė, kad ne prie automobilio, nes M. buvo išlipusi, prie M. priėjo. Tą matė. Kol G. bendravo su M. kažkiek matė, nes ten yra medžiai, ir pro tuos medžius gali ten kažko nepamatyti. Girdėjo balsus. Iš pricipo kaip ir matė viską. Jos ten šnekėjosi, atrodo viskas buvo ramiai, paskui girdėjo, vis kyla balsai, griežčiau. Paskui, kaip jau ėjo prie to keliuko, matė, kad vienas prie kito arčiau buvo, ir tik tą pamatė, kad G. arčiau M. priėjo ir taip už peties M. pasakė „ko tu eini arčiau“, ir pastūmė taip per petį. M. pastūmė G., už peties, sako „tu neik arčiau“. Pirma žodinis buvo, o paskui gal ten, ji to tai nematė. Tik tą matė, kaip už peties pastūmė - nukentėjusioji pastūmė kaltinamąją. Ji galvojo kad panos „apsižodžiaus“ ir viskas pasibaigs. Tada nebuvo fizinio susilietimo. Tą aiškiai matė. O paskui ji gali ir kažko tai nepamatyti, nes ji išėjo toliau. Pradėjo balsai jau daugiau girdėtis tas žodinis konfliktas. Tada nunešusi šiukšles, ji atėjo tada. Tada prie automobilio buvo sūnus M. atėjęs, nes norėjo apraminti, ir tada D. buvo atėjęs. Ten daug tų žodžių buvo – ir cenzūrinių, ir necenzūrinių. Kad važiuok, kad dar ten. Negali ji atkartoti dabar tų žodžių tiksliai. Jos santykis su M. atrodo geras – vis tiek, anūkų mama. Jos santykis su G. irgi geras. Ne visai visą konfliktą matė, tarpais. Matė nuo ko viskas prasidėjo – pradžią matė. Paskui ji atėjo, nes jau vis garsai pradėjo labiau. Šiukšles nešė gal kokias 3-4 minutes. Kai grįžo pamatė, kad jos abu sūnūs yra irgi šalia. M. buvo tame sūkury, ramino vienas kitą. Nes M. M. sakė „nu baik, važiuok namo, viskas gerai“, viskas. M. buvo su mašina, M. buvo prie mašinos priėjęs ir sakė „M. važiuok namo“. Vienas kitą ramino. Ar jie traukė G. nuo M. – ji gal to nematė. Paskui kita dukra dar buvo atėjusi, iš namų pamatė kas čia vyksta. Viskas vyko garsiai. Ten daugiau buvo žodiniai tokie. Čia gal vienodai iš abiejų pusių. Čia vienas ant kito buvo. Buvo ir necenzūrinių žodžių, negali ji pasakyti, kažką tai sakė. Smūgių suduodant nematė. Kad sugriebtų, trauktų, smaugtų – to tikrai nematė. Visi buvo būryje. M. jautėsi šaukdama, dar sūnus M. sako „važiuok, viskas gerai, važiuok namo“, išvažiavo ir paskui už kokių 8 gal minučių, nes tada skambino pareigūnams. M. sako „nu važiuok namo, viskas, niekam nereikia“ ir ji išvažiavo. Sako viskas, gal raminsis. Kaip atvažiavo M., K. į automobilį įsodino. Anūkė, M. dukra, tuo metu buvo pas ją kieme. Po šio įvykio su anūkais nebendravo. Kiek ji suprato, kad viskas įvyko, kad K. įsodino į automobilį. Nes K. nenorėjo važiuoti namo. Nežino kokie daiktai, jau senai nebegyvena, kokie čia daiktai gali būti, neįsivaizduoja. Gal kažko ji nežino. Fizinių veiksmų, kai jie buvo atliekami, nematė. Tik tą pradžią matė, kaip priėjo, atrodo abi šnekėjo normaliai, ir tada pradėjo kelti balsą, paskui „prasistūmė“ ir prasidėjo. M. nurodė apklausoje, kad ji buvo smaugiama, toliau buvo paimta už kairės rankos, kairė ranka nubraižyta, ir taip pat kaklo srityje nubraižyta – ji to nematė. Ji neverkė, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Daugiau nieko nebesakė prieš išvažiuojant. Jokių nubraižymų, nieko nematė tokio. Šis įvykis turėjo įtakos santykiams su anūkais.

2.10. Mažametis liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. G. yra jo mama. G. G. buvusi mamos draugė. Yra pakviestas, nes mama atvažiavo į kiemą, kur seniau gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, pasiimti jo ir jo sesės. Ten buvo pas tėtį M. S.. G. G. artėjo link mamos ir pasakė susirinkti nuotraukas, paveikslus, laikrodžius, pradėjo smaugti, braižytis, trenkė su galva į nosį. Mama pasakė, kad tuoj iškvies policiją. Atvažiavo policija, su ja pradėjo šnekėtis G. ir jo mama. G. atsisakė protokolo ir daugiau nepamena. Buvo lauke, mama pasakė su sese eiti į mašiną. Viską pats matė, matė ir jo sesė. Jis tuo metu buvo mašinos viduje, matė per sesės pusę, jie sėdėjo gale. Atstumas buvo koks dešimt žingsnių. Mašinos langai buvo uždaryti, tamsūs, bet jis matė. Tada buvo vakaras. Datos nepamena, tai buvo vasarą. G. su mama buvo pavėsinėje. Tą pavėsinę pastatė jo tėtis, ji yra prie tėčio namų. Pavėsinė sienų neturi, yra stogas ir sienelės, jos neužstoja, viskas ten matosi. Dar buvo G. draugė, jos vardo nežino. Buvo tėčio draugas D. ir jam atrodo viskas. Jo tėtis irgi buvo pavėsinėje. Visi buvo pavėsinėje. Mažai laiko praėjo. Mama įvažiavusi į kiemą išlipo. G. pamatė jo mamą. Mama jam su sese pasakė, kad važiuosime namo. G. artėjo link jo mamos ir pradėjo smaugti, braižyti ir dėti iš galvos. Nežino ką mama atsakė, dabar neprisimena. D. bandė sulaikyti G., kad apsiramintų. Tėtis bandė sulaikyti mamą, G. draugė nieko nedarė. Mamos plaukai juodi, jos buvusios draugės plaukai juodi. G. smaugė čia (rodo kaklą), ant nosies mamai buvo mėlynė, važiavo pas gydytoją, gavo vaistų. Jam atrodo, kad buvo raudona ant kaklo nuo braižymo nagais. Kaklo priekyje buvo subraižyta, matė mamos sužalojimus per veidrodėlį viduje. Po įvykio buvo susitikęs su tėčiu, apie įvykį nesikalbėjo. Nesakė tėčiui, kad eis į apklausą. Mama pasakė, kad reikės eiti į apklausą. Sakė, kad reikės kalbėti apie šį įvykį. Kalbėjosi su mama apie tą įvykį, prieš apklausą. Mama man priminė įvykį, kaip viskas vyko. Pasakojo ko nebuvo matęs, nelabai pamena ką priminė. Jam padėjo prisiminti ką G. darė jo mamai, apie tėtį taip pat sakė, apie policiją sakė nepamiršti pasakyti. Mama buvo tėčio kieme, ne pavėsinėje. Mama su G. buvo lauke konflikto metu. Kiti žmonės sėdėjo pavėsinėje. Konflikto metu tėtis ir D. pradėjo eiti link mamos ir G.. Mama su G. buvo arčiau mašinos. Tėtis jo mamą atitraukė nuo G. labai stipriai. Jam atrodo su dviem rankomis tempė už mamos dviejų rankų. Tėtis buvo mamai už nugaros. Pirmas priėjo D., paskui tėtis. Prisiminė D. pavardę, jis yra S., G. yra jo mergina. Buvo nemalonu žiūrėti į šitą konfliktą. Su tėčiu sutariu blogai. Jie su sese verkė dėl šito konflikto. Blogai sutaria su tėčiu, nes girtą mato. Dar prisiminiau, kad viena pareigūnė kažką aiškino ir mano baba atėjo ir norėjo trenkti mano mamai, bet nedasiekė (1 t., b. l. 106-108).

2.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 906/2024(04), kurioje nurodyta, kad M. G. padaryti nubrozdinimai kakle. Nubrozdinimai kakle padaryti bukais kietais daiktais. Padaryti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. M. G. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 16-17).

2.12. 2024-08-28 M. G. ir G. G. akistatos protokolas, kuriame nurodyta, kad tyrėjai uždavus klausimą nukentėjusiajai M. G., kad ši nurodytų, kokius veiksmus, prieš ją panaudojo G. G. 2024-07-07, apie 20 val. 30 min., kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji M. G. paaiškino, kad G. abiem savo rankomis ją smaugė suėmusi jai už kaklo srities, ji G. nuo savęs atsistūmė, ko pasėkoje ji krisdama atgal ir vėl bandydama prie jos prieiti įdrėskė nagais į jos kairės rankos sritį. Tuomet G. prie jos priėjusi, savo kaktos sritimi vieną kartą sudavė jai į jos nosies sritį, šitie visi G. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 173-176).

2.13. 2024-10-07 M. S. ir G. G. akistatos protokolas, kuriame nurodyta, kad tyrėjai uždavus klausimą įtariamajai G. G., kad ši nurodytų, asmenį, kuris konflikto metu ją išskyrė su M. G., 2024-07-07, apie 20 val. 30 min., kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įtariamoji G. G. paaiškino, kad vykstant konfliktui tarp jos ir M., jas išskyrė M. S., kaip M. atsirado prie jos ir kaip ją atitraukė nuo M. tiksliai neprisimena, bet prisimena, kad M. ją nuvertė ant žemės, kad nekiltų didesnis konfliktas tarp jos ir M.. Paklaustas M. S. ar tvirtina įtariamosios G. G. parodymus. M. S. paaiškino, kad tvirtina G. parodymus, jis G. patraukė nuo M., tačiau neprisimena, kaip G. parvertė ant žemės, dėl savo buvusio neblaivumo (1 t., b. l. 188-191).

2.14. 2024-07-17 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Iš Telšių miesto važiuojama keliu (duomenys neskelbtini), apie 9 kilometrus. Tada sukama į kairėje kelio pusėje esantį žvyruotą keliuką ir važiuojama tiesiai. Pavažiavus apie 200 metrų sukama į dešinėje pusėje esantį keliuką ir važiuojama tiesiai. Pavažiavus apie 100 metrų sukama į kairėje pusėje esantį keliuką ir važiuojama tiesiai. Pavažiavus apie 50 metrų, dešinėje keliuko pusėje matomas mūrinis, vieno aukšto namas. 30 metrų atstumu nuo namo, šiaurės kryptimi, prie eglių, matoma stovinti rudos spalvos, medinė pavėsinė. Detaliai apžiūrėjus įvykio vietą, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima (1 t., b. l. 24-29).

2.15. 2024-08-27 - 2024-08-29 Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad yra apžiūrėti du vaizdo ir garso įrašai, kurie užfiksuoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato policijos pareigūnų „Kūno kameromis“ įvykio vietoje, bendraujant su proceso dalyviais, kurie nurodo apie įvykusio įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 22-32).

2.16. 2024-08-29 Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad yra apžiūrėtas vienas skambutis į bendrąjį pagalbos centrą, kuriame nukentėjusioji M. G. nurodo apie įvykio aplinkybes, kad ją užpuolė atvykus vaiko pasiimti. Nurodyta, kad M. G. perdrėskė ranką (2 t. b. l. 36-39).

2.17. 2024-07-18 tarnybinis pranešimas dėl bylos perdavimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 9 dieną Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44563-23, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, apie tai, kad 2024 m. liepos 7 d. vakare, apie 20.30 val., M. G., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio žodinio konflikto metu, akivaizdžiai neblaivi (girtumą nusistatyti atsisakė) G. G. abiejomis rankomis sugriebusi už kaklo bandė smaugti, nagais subraižė kairę ranką, bei galva trenkė į veido sritį - į nosį, tuo sukeldama nukentėjusiajai M. G. fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė G. G. (1 t., b. l. 21-23).

3. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamoji G. G. 2024 m. liepos 7 d., apie 20 val. 30 min., kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jos ir M. G. metu, ji tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją M. G., ją mušo, ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo, todėl tokia G. G. veika yra įrodyta ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

3.2. Kaltinamoji kalta prisipažino iš dalies, dėl to, kad vieną kartą rankos delnu trenkė nukentėjusiajai į kairės pusės veido skruostą.

3.3. Kaltinamoji kalta neprisipažino dėl to, kad kilusio asmeninio konflikto tarp jos ir M. G. metu, ji tyčia rankomis suėmus M. G. už kaklo ją smaugė, rankos nagais perdrėskė kaklo sritį, tuo jai padarydama nubrozdinimus kakle, ranka suimdama už kairės rankos jai įbrėžė, vieną kartą galvos sritimi sudavė jai į nosies sritį.

3.4. Kaltinamoji kalta neprisipažino dėl dalies kaltinimo (žr. nuosprendžio 3.3. punktą), nurodė, kad išvažiavusi iš įvykio vietos nukentėjusioji sau galėjo bet ką pasidaryti. Medikai nustatė ir kitus sužalojimus – rankos nudrėskimus odos, kaklo įbrėžimus - visa tai galėjo pasidaryti išvažiavusi laukti pareigūnų, ji sau galėjo pasidaryti. Ji yra mokinusi savo „švogerkas“ kaip su folija pasidaryti mėlynes, kai gyveno su buvusiu savo sugyventiniu M., pasidarydavo mėlynes. Labiau norima pasipelnyti. Nosies sužalojimas yra skausmingas veiksmas, tai yra labai jautrus veiksmas. Jeigu buvo ta nosis sužalota, ir teigiama kad buvo labai skaudu, ir labai buvo nemalonu, kodėl buvo atsisakyta medikų pagalbos vietoje. Todėl kad sau galėtų kažką dar pasidaryti, tuo laikotarpiu, kol nuvažiuos iki priėmimo skyriaus. Ji mano, kad ji pati sau pasidarė šiuos visus dalykus.

Žemesnės instancijos teismas

3.5. Teismas šiuos kaltinamosios parodymus (žr. nuosprendžio 3.4. punktą) vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės.

3.6. Nukentėjusiosios parodymais (žr. nuosprendžio 2.2. punktą) netikėti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (žr. nuosprendžio 2.11. – 2.17. punktus), mažamečio liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (žr. nuosprendžio 2.10. punktą). Be to, nukentėjusiosios parodymus (dėl įvykio vietos, kitų įvykio aplinkybių) patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai (žr. nuosprendžio 2.3.-2.9. punktus).

3.7. Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina specialisto išvada. Be to, nukentėjusioji išvyko iš įvykio vietos trumpam laikui, pasitikti policijos pareigūnų, vyko ne viena. Todėl kaltinamosios nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, yra nepagrįstos.

3.8. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, kad M. G. padaryti nubrozdinimai kakle, nubrozdinimai kakle padaryti bukais kietais daiktais, padaryti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, tai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką. Teismas neturi pagrindo netikėti specialisto išvada, kurią patvirtina jau anksčiau nurodyti bylos duomenys. Nukentėjusioji iš karto po nusikalstamos veikos padarymo skambino bendruoju pagalbos numeriu ir kvietėsi pagalbą, policijos pareigūnai į įvykį sureagavo greitai ir užfiksavo pirminius nusikalstamos veikos padarymo duomenis, jais netikėti teismas neturi pagrindo.

3.9. Kaltinamoji G. G., atlikdama veiksmus, nurodytus nuosprendžio 1 punkte (t. y. rankomis suimdama M. G. už kaklo ją smaugiant, rankos nagais perdrėksdama kaklo sritį, tuo jai padarydama nubrozdinimus kakle, ranka suimdama už kairės rankos jai įbrėžiant, vieną kartą rankos delnu trenkdama jai į kairės pusės veido skruostą, po ko vieną kartą galvos sritimi suduodama jai į nosies sritį), numatė, kad dėl jos veiksmų nukentėjusioji patirs fizinį skausmą, bus sužalota, ir to siekė.

4. Bausmės skyrimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalis).

4.2. Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamoji yra neteista, bausta administracine tvarka, nusikalto pirmą kartą. Nukentėjusioji M. G. nurodė, kad kaltinamoji G. G. atsiprašė jos.

4.4. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę, artimą įstatymo numatytai šios bausmės minimaliai bausmei be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

5. Civiliniai ieškiniai.

5.1. Šiaulių teritorinė ligonių kasa ieškinyje nurodė, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 50,10 Eur už nukentėjusiam asmeniui M. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl galimai neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų, prie ieškinio pateikė Gydymo paslaugų apskaitos išrašą, patvirtinantį šias išlaidas, ir prašo turėtas išlaidas 50,10 Eur priteisti iš G. G., jeigu atsakovė bus pripažinta kalta nusikalstamos veikos padarymu.

5.2. Kaltinamoji Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinio nepripažino.

5.3. Dėl M. G. sužalojimo yra kalta kaltinamoji G. G., todėl ji turi už M. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

5.4. Teismas konstatuoja, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo 50,10 Eur už M. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų (tai patvirtina 2024-08-09 Gydymo paslaugų apskaitos išrašas), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

5.5. Byloje yra pareikštas M. G. civilinis ieškinys dėl 45,38 Eur turtinės žalos, ir 1500 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 45-56).

5.6. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad M. G. sukeltas fizinis skausmas ir sužalota nosis (nosies paviršinis sužalojimas, patinimas, sumušimas), kaklo sužalojimas (kaklo paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas), kairės rankos nubrozdinimai (įbrėžimai). Dėl smurto metu patirtų sužalojimų M. G. teko kreiptis į gydymo įstaigas. Dėl įvykio metu patirto nosies sumušimo ir sužalojimo iki šiol vyksta sužalotos nosies gydymas, todėl tenka vykti į gydymo įstaigas, yra skirti vaistai. Dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo tenka vykti pas tyrėją. Dėl M. G. atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo jai padaryta 45,38 Eur turtinė žala (t. y. 25,38 Eur išlaidos vaistams ir medikamentams, 20 Eur kelionės išlaidos). Įvykio metu M. G. buvo sužalota nosis, kaklas, kairė ranka. G. G. užpuolė ir sumušė nukentėjusiąją M. G. matant jos nepilnamečiams vaikams K. S. ir G. S.. Dėl įvykio metu patirto emocinio streso sūnus K. S. kreipėsi psichologinės pagalbos į VšĮ Telšių krizių centrą. M. G. dėl įvykio metu patirto smurto ir sužalojimų iki šiol jaučia jai padarytą dvasinę skriaudą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. M. G. iki šiol gydosi sužalotą nosį. Sužalota nosis buvo patinusi, nosies sužalojimas ir patinimas po įvykio vizualiai matėsi, tai M. G. bendravimo metu su kitais asmenimis sukėlė diskomfortą. Dėl gydymo ir atliekamo ikiteisminio tyrimo nuo 2024 m. liepos 7 d. negalėjo niekur ilgesniam laikui išvykti iš savo gyvenamosios vietos. Neturtinę žalą, kurią sudaro gyvenimo pablogėjimas, asmens pažeminimas, sveikatos sutrikdymas, bendravimo ir dvasinės būsenos sutrikimas, M. G. vertina 1500 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

5.7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. G. nurodė, kad vaikai matė visą įvykį ir liko labai sukrėsti. Kai įvyko tas konfliktas, vaikai buvo prie automobilio. Vaikai verkė, jie nieko nepasakojo. Jos vyresnysis sūnus jautėsi po įvykio labai prastai, jam prireikė psichologų pagalbos. Turtinė žala pasireiškė tuo, kad vyko į gydymo įstaigą, pirko vaistų. Neturtinė žala – 1500 Eur. Aplinkiniai žinojo apie tą konfliktą, buvo labai sukrėsti. Ji labai sunkiai išgyveno, dėl nosies negalėjo išvažiuoti, emocinė būklė buvo tiesiog tragiška. Nosies sužalojimas vizualiai matėsi, nosis buvo sutinusi ir geltona. Realiai patyrė tokio pobūdžio sukrėtimus. Po įvykio su vaikų tėčiu nebendrauja, vaikas taip pat nebendrauja su tėčiu. Patyrė emocinius sukrėtimus, kurie apribojo tam tikrą bendravimą. G. atsiprašė jos, ji siūlė sumokėti dalį sumos. G. G. civilinio ieškinio neatlygino.

5.8. Kaltinamoji M. G. civilinio ieškinio nepripažino, tačiau nurodė, kad gal nukentėjusioji patyrė kažkokį psichologinį, emocinį smurtą (žr. nuosprendžio 2.1. punktą).

5.9. Ieškinys tenkinamas iš dalies (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.250 straipsnis).

5.10. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

5.11. Dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Iš prie civilinio ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų (kvitų) nustatyta, kad nukentėjusioji M. G. turėjo išlaidų: 25,38 Eur išlaidų vaistams ir medikamentams, 20 Eur kelionės išlaidų (1 t., b. l. 45-54). Nukentėjusioji savo civiliniame ieškinyje nurodė (žr. nuosprendžio 5.6. punktą) ir teisiamajame posėdyje parodė (žr. nuosprendžio 2.2., 5.7. punktus), kad patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1500 Eur. Šią patirtą žalą taip pat grindžia VšĮ Telšių krizių centras 2024-09-05 raštu Nr. 53 „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b. l. 54).

5.12. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes (žr. nuosprendžio 2.2., 3.1., 5.1.-5.12. punktus), konstatuoja, kad dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė 45,38 Eur turtinę žalą, ši žalą atitinka nukentėjusiajai (dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos) sukeltų padarinių mastą, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 45,38 Eur turtinės žalos priteisimo tenkinamas.

5.13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes (žr. nuosprendžio 2.2., 3.1., 5.1.-5.12. punktus), konstatuoja ir tai, kad dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė tam tikru gyvenimo pablogėjimu, nukentėjusiosios pažeminimu, sveikatos sutrikdymu, bendravimo ir dvasinės būsenos sutrikimu.

5.14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (žr. nuosprendžio 5.5.-5.13. punktus), į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastą, kaltinamosios turtinę padėtį (kad yra jauno amžiaus, dirba), neturtinės žalos dydis mažinamas iki 700 Eur, nes teismas vertina tik nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą dėl nagrinėjamos konkrečios nusikalstamos veikos (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.250 straipsnis).

5.15. M. G. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, iš G. G. priteisiama M. G. iš viso 745,38 Eur.

6. Kardomoji priemonė.

6.1. Kaltinamajai G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama (BPK 139 straipsnis).

7. Daiktai.

7.1. Vokas su DVD laikmena (kurioje įrašyti 2 Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato policijos pareigūnų „Kūno kamerų“ įrašai, 1 vnt.), CD-R laikmena („Bendrojo pagalbos centras“ garso įrašas, 1 vnt.), CD-R laikmena (nepilnamečio K. S., gim. 2011 m., apklausa, 1 vnt.), CD-R laikmena (su „VšĮ Regioninės Telšių ligoninė“, nukentėjusiosios M. G. rentgeno tyrimo vaizdas) paliekamas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8. Proceso išlaidos.

8.1. Nukentėjusiajai M. G. buvo paskirtas advokatas Vilmantas Poškus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-11856 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“) (1 t., b. l. 30, 31-32, 33-35).

8.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius savo rašte nurodė, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 837,33 Eur (teikiant antrinę pagalbą M. G.).

8.3. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

8.4. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ir į tai, kad G. G. dirba, iš G. G. priteisiama valstybės naudai 837,33 Eur, už M. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su DVD laikmena (kurioje įrašyti 2 Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato policijos pareigūnų „Kūno kamerų“ įrašai, 1 vnt.), CD-R laikmena („Bendrojo pagalbos centras“ garso įrašas, 1 vnt.), CD-R laikmena (nepilnamečio K. S., gim. 2011 m., apklausa, 1 vnt.), CD-R laikmena (su „VšĮ Regioninės Telšių ligoninė“, nukentėjusiosios M. G. rentgeno tyrimo vaizdas), palikti saugoti byloje.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš G. G. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai 50,10 Eur (penkiasdešimt Eur 10 ct) žalos atlyginimui.

M. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš G. G. priteisti M. G. 745,38 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt penkis Eur 38 ct) žalos atlyginimui.

Iš G. G. priteisti valstybės naudai 837,33 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt septynis Eur 33 ct) už M. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Slavinskis