Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui T. V., pareiškėjo atstovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovei L. D.,

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Ginčas byloje kilo dėl protokolinio Sprendimo, kuriuo Departamentas atsisakė įskaityti pareiškėjo 3 metų mokymosi laikotarpį Lietuvos teisės universitete nuo 1996 m. iki 2002 m. į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis surinktais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios bylai aktualios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo tarnyba:

5.1. VAD direktorius 2015-04-20 įsakymu Nr. PK-180 atleido iš vidaus tarnybos vyresnįjį leitenantą T. V. 2015-04-20 (b. l. 37). Šio įsakymo 3 punktu nustatė, kad T. V. vidaus tarnybos stažas ir tarnybos stažas procentiniam priedui už tarnybą Lietuvos valstybei gauti atleidimo dieną (2015-04-20) yra 18 metų 6 mėnesiai ir 18 dienų.

5.2. Pareiškėjas 2017-07-07 raštu (b. l. 16) kreipėsi į Departamento generalinį direktorių, prašydamas perskaičiuoti jo tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Nurodė, kad iki tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje tarnavo VAD, todėl, apskaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą, buvo vadovaujamasi tuo metu galiojančiu Vidaus tarnybos statutu, t. y. į tarnybos stažą įskaičiuotas ir pareiškėjo mokymosi laikas Lietuvos teisės universitete (Lietuvos policijos akademija 1990–1997, Lietuvos teisės akademija 1997–2000) nuo 1996 m. iki 2002 m., kuris sudarė 3 metus. Pradėjus jam tarnauti Klaipėdos TM, pareiškėjo turėtas 18 metų 6 mėnesių 18 dienų tarnybos Lietuvos valstybei stažas buvo perskaičiuotas ir sumažintas, nes neįskaičiuotas mokymosi laikas Lietuvos teisės universiteto Policijos fakultete. Teigė, kad į jo stažą Lietuvos valstybei turi būti įskaičiuoti ir vadovaujantis jo tarnybos metu galiojusio Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu reglamentuoti laikotarpiai, o būtent mokymosi laikas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose.

5.3. Departamento generalinio direktoriaus 2012-04-18 įsakymu Nr. 1B-304 sudaryta komisija 2017-08-04 vykusiame posėdyje priėmė pareiškėjo ginčijamą protokolinį Sprendimą, kuriuo pareiškėjo 2017-07-07 prašymo netenkino (b. l. 14–15). Komisija nurodė, kad pareiškėjas į Klaipėdos TM posto inspektoriaus pareigas paskirtas nuo 2016-07-01. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą Departamentas šiam pareigūnui įskaitė šiuos laikotarpius: nuo 1997-08-01 iki 1999-09-01 – darbovietė Mažeikių raj. PK; nuo 2001-11-02 iki 2015-04-20 – darbovietė VAD (specialistas); 2016-07-01 iki 2017-08-02 Muitinės sistemoje. Komisija Sprendime darė išvadą, kad Tarnybos muitinėje statutas nenumato muitinės pareigūnų tarnybos stažo skaičiavimo tvarkos, todėl šių pareigūnų tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimui taikomos VTĮ nuostatos. VTĮ ir Taisyklės nenumato, kad statutinių valstybės tarnautojų mokymosi laikas galėtų būti įskaitytas į ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, numatančios, kad mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose yra įskaitomas į vidaus tarnybos stažą, yra specialioji norma, kuri taikoma tik vidaus tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams, vidaus tarnybos stažas, kurį numato Vidaus tarnybos statutas, ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kurį numato VTĮ, nėra tapačios sąvokos ir šių stažų skaičiavimą reglamentuoja skirtingų įstatymų normos. Vadovaudamasi minėtu teisiniu reguliavimu, komisija darė išvadą, kad mokymosi laikotarpis Lietuvos teisės universitete nuo 1996 m. iki 2002 m., kuris sudarė 3 metus, į T. V. tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaitytinas.

6. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad į tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėjo būti įskaičiuotas ir pareiškėjo 3 metų mokymosi laikas Lietuvos teisės universiteto Policijos fakultete, vadovaujantis ne tik VTĮ ir Muitinės statutu, bet ir Vidaus tarnybos statuto nuostatomis. Ginčijamu Sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai buvo pabloginta jo tarnybinė padėtis, pažeistas teisėtų lūkesčių valstybės tarnyboje principas, nes sumažėjo pareiginės algos priedas, mokamas už tarnybos stažą valstybei, ir suteikiamų socialinių garantijų apimtis.

7. Šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo atleidimu iš VAD ir vidaus tarnybos stažo bei tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimu pareiškėjo atleidimo iš VAD dieną, t. y nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas iki 2015-04-20 buvo įgijęs 18 metų 6 mėnesių ir 18 dienų tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir į šį stažą yra įskaičiuoti pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje ir Lietuvos teisės akademijoje (Lietuvos teisės universitete) laikotarpiai. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo įgyto tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos, pareiškėjui pradėjus eiti statutinę tarnybą muitinės sistemoje.

8. Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas VTĮ, Taisyklėse, Muitinės statute.

8.1. Aktualios redakcijos VTĮ 2 straipsnyje apibrėžiama valstybės tarnautojo sąvoka, kur nurodyta, kad valstybės tarnautojas – tai fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (2 dalis). Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad statutinis valstybės tarnautojas yra valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu. VTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990-03-11 einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

8.2. Pagal Vyriausybės patvirtintų Taisyklių 3 punktą, tarnybos stažas skaičiuojamas nuo tarnybos (darbo) valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose pradžios arba paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje VTĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos pašalpos gavimo laikotarpiai.

8.3. Muitinės statutas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus (1 straipsnio 1 dalis). VTĮ muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas. Be išlygų muitinės pareigūnams taikoma VTĮ nustatyta darbo apmokėjimo tvarka (1 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnis). Muitinės statuto 46 straipsnyje nurodyta, kad muitinės pareigūnams mokamas, be kita ko, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (1 dalies 3 punktas); muitinės pareigūnams mokami priedai ir priemokos negali viršyti VTĮ nustatytų dydžių.

9. Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad Muitinės statutas, kaip savarankiškas muitinės pareigūnų tarnybos teisnius santykius reglamentuojantis įstatymas, nenustato muitinės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarkos, taip pat muitinės pareigūnų tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimo taisyklių. Šio statuto 1 straipsnio 2 dalis laikytina blanketine norma, imperatyviai nustatančia, kad statutu nereglamentuojamiems tarnybos klausimams spręsti turi būti vadovaujamasi VTĮ nuostatomis. Vadinasi, muitinės pareigūno tarnybos stažas turi būti skaičiuojamas pagal VTĮ 42 straipsnyje ir Taisyklių 3–4, 7 punktuose nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad minėtuose teisės aktuose, kurie taikytini byloje kilusiam ginčui spręsti (žr. šio teismo sprendimo 8.1, 8.2 punktus), pateikiamas išsamus ir baigtinis sąrašas laikotarpių, kurie įskaitomi į tarnybos stažą.

10. Pareiškėjas teigia, kad apskaičiuojant jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, turėjo būti vadovaujamas ir Vidaus tarnybos statutu. Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka. Vidaus tarnybos statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus (1 straipsnis). Vidaus tarnybos sistema yra Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma bei ryšiai tarp jų (2 straipsnio 2 dalis). Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas – tai statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims. Vidaus reikalų įstaigos nurodytos šio statuto 4 straipsnyje. Pareiškėjo atleidimo iš tarnybos VAD momentu galiojo Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis, pagal kurį skaičiuojamas vidaus tarnybos stažas, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas, be kita ko, mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas (1 dalies 9 punktas).

11. Nurodytos Vidaus tarnybos statuto nuostatos, atsižvelgiant į šio statuto taikymo apimtį, netaikomos statutiniams valstybės tarnautojams, kurie nėra vidaus tarnybos sistemos pareigūnai. Vadinasi, jos negalėjo būti taikomos pareiškėjui nuo jo tarnybos vidaus reikalų sistemoje dienos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas galimai netinkamai supranta VTĮ 42 straipsnio ir jį įgyvendinančių Taisyklių 7 punkto nuostatas, kad tarnybos stažas einant pareigas skirtingais laikotarpiais ne vienoje valstybės institucijoje sudedamas, t. y. prie pareiškėjo turimo vidaus tarnybos stažo turi būti pridedamas tarnybos muitinės sistemoje stažas.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (žr., pvz., 2012-02-27 nutarimą) yra nurodęs, kad Konstitucijos 141 straipsnis suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia (lot. k. be kita ko) ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos. Pažymėtina ir tai, kad statutinė valstybės tarnyba negali būti vienoda dėl jos atliekamų funkcijų įvairovės, todėl policijos, vidaus tarnybos, saugumo tarnybos ir kitų statutinių valstybės institucijų (inter alia muitinės) pareigūnų statusas turi būti diferencijuotas ir turėti atitinkamuose statutuose nustatytų ypatumų.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjo tarnybos VAD laikotarpiu vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustatęs Vidaus tarnybos statutas yra speciali norma VTĮ atžvilgiu. Todėl pareiškėjui pradėjus tarnauti muitinės sistemoje, kurios funkcionavimo teisinis pagrindas, be kita ko, yra ir Muitinės statutas, teisiškai nereikšminga tapo vidaus tarnybos stažo dalis, kuri apima VTĮ 42 straipsnyje ir Taisyklių 7 punkte nenurodytus laikotarpius – šiuo atveju pareiškėjo mokymosi Lietuvos teisės universitete laiką. Muitinės pareigūnas nėra vidaus sistemos pareigūnas, todėl Vidaus tarnybos statuto nuostatos šio pareigūno tarnybos stažo apskaičiavimo tvarkai neturi įtakos. Kaip minėta, muitinės pareigūnams be išimčių taikomos VTĮ 42 straipsnio ir Taisyklių 7 punkto nuostatos, kuriose pateikiamas išsamus ir baigtinis sąrašas laikotarpių, kurie įskaitomi į tarnybos stažą. Minėtose nuostatose teisė įtraukti pareigūno mokymosi vidaus reikalų aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką nėra numatyta, todėl pareiškėjo mokymosi laikotarpis Lietuvos teisės universiteto Policijos fakultete, negali būti įskaičiuotas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad nei Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse, nei 4 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose, nei Taisyklėse nėra nustatyta, kad statutinių valstybės tarnautojų mokymosi laikas galėtų būti įskaitytas į ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, numatančios, kad mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose yra įskaitomas į vidaus tarnybos stažą, yra specialioji teisės norma, kuri taikoma tik vidaus tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams, vidaus tarnybos stažas, kurį numato Vidaus tarnybos statutas, ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kurį numato VTĮ, nėra tapačios sąvokos ir šių stažų skaičiavimą reglamentuoja skirtingų įstatymų normos. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto norma taikytina tik vidaus tarnybos pareigūnams skaičiuojant specialų vidaus tarnybos stažą (žr., pvz., 2010-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-518/2010, 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-344/2013

15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.