Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) L. R. prašymą suinteresuotiems asmenims E. G. (skolininkas), R. G., antstolei D. P. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

3. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0066/21/01624 matyti, jog antstolės kontoroje vykdomas Šiaulių m. 3-iojo notaro biuro notarės išduotas vykdomasis įrašas Nr. 7961, kuriuo skolininkas E. G. išieškotojui L. R. yra skolingas 1638,21 Eur sumą bei 109,04 Eur palūkanas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė R. G. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas, todėl antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. G., nustatymo.

4. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

5. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

6. Byloje nėra duomenų, kad E. G. ir R. G. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Remiantis SODROS duomenimis, skolininko sutuoktinė R. G. gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini). Nurodytos pajamos nepatenka į pinigų sumas iš kurių išieškoti negalima (CPK 739 straipsnis). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad buvo pasinaudota ikiteismine tvarka, antstolė D. P. areštavo R. G. gaunamas pajamas, sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateiktas, byloje nėra duomenų, jog skola būtų sumokėta. Duomenų, liudijančių, kad E. G. (skolininkas) turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

7. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkinamas – nustatytina, kad skolininko E. G. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės R. G. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų ir jam prilygintų išmokų. Teismas pažymi, kad asmeninis skolininko prievolės kreditoriui pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 straipsnis).

8. Patenkinus prašymą, spręstinas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismų formuojamoje praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išsprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbią reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi kaltė dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Teismų formuojamoje praktikoje yra nurodyta, jog skolininkas, pats nesikreipdamas dėl jo turto dalies nustatymo bendrame su sutuoktine turte, siekia, kad iš bendro turto nebūtų išieškoma jo skola, išieškotojas, skirtingai nei skolininkas, kreipdamasis į teismą, dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame su sutuoktine turte, siekia priešingo rezultato – galimybės išieškoti skolą. Taigi, pareiškėjas (išieškotojas) bylinėjimosi išlaidas patyrė tik dėl to, kad skolininkas gera valia nevykdė Šiaulių m. 3-iojo notaro biuro notarės išduoto vykdomojo įrašo Nr. 7961. Teismo vertinimu, esant priešingiems pareiškėjo (išieškotojo) ir suinteresuoto asmens (skolininko) E. G. interesams, yra pagrindas pareiškėjui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš prašymo priedų matyti, jog pareiškėjas, rengdamas prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, patyrė 390,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus teismui. Pareiškėjo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose 8.16 punkte numatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas, todėl šios išlaidos priteistinos iš skolininko E. G. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų ir jam prilygintų išmokų.

Priteisti iš skolininko E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 390,00 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt eurų 00 centų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Grąžinti antstolei D. P. vykdomąją bylą Nr. 0066/21/01624.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.