Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Eglei Valinčienei ir Loretai Bučenskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Gelvora“ atstovui advokatui M. B., atsakovui E. K., trečiojo asmens UAB „Omnitel“ atstovui advokato padėjėjui A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Omnitel“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2007-12-19 UAB „Omnitel“ ir E. K. sudarė GSM abonentų prašymą Nr. OM710805, pagal kurį UAB „Omnitel“ atsakovui 36 mėnesių terminui suteikė įrangą, o atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtą įrangą. 2012-12-28 UAB „Gelvora“ ir UAB „Omnitel“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-I2218/12-20-78, pagal kurią UAB „Omnitel“ atlygintinai perleido ieškovei UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Ieškovas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas iki šiol įsipareigojimų neįvykdė. Nurodo, kad atsakovo įsiskolinimą ieškovei sudaro: 401,77 Eur pagrindinė skola, 60,38 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2012-12-28 iki 2015-12-15, skaičiuojant 5 % nuo skolos sumos, remiantis CK 6.210 str. 1 d., 19,59 Eur ieškovo patirtos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, remiantis CK 6.63 str. 2 d., 6.249 str. 4 d. 3 p., viso ieškovo reikalavimas sudaro 481,74 Eur. Kadangi atsakovas neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė pateikė teismui ieškinį, kad atsakovas būtų įpareigotas atsiskaityti su ieškovei.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui. Pateiktoje į nagrinėjamą bylą išvadoje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad 2007-12-19 tarp UAB „Omnitel" ir atsakovo sudarytos viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. OM 710805 3.9., 4.6., 5.3.4., 5.3.6. punktai atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; pripažino, kad Sutarties 6.1. punktas atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 16 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šis neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo; pripažino, kad Sutarties 10.6. punktas atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007-12-19 tarp UAB „Omnitel“ ir atsakovo E. K. buvo sudaryta Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. OM 710805 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktos mobiliojo interneto paslaugos. Taip pat 2007-12-19 buvo pasirašytas GSM abonentų prašymas Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas), kurio pagrindu atsakovui buvo suteikta naudotis 36 mėnesių terminui įranga su nuolaida : mobilaus duomenų perdavimo įrenginys bei nešiojamasis kompiuteris. Taigi, Sutartyje ir jo priede Prašyme buvo numatytas minimalus paslaugų teikimo ir naudojimosi suteikta įranga terminas – 36 mėnesiai.

Atsakovas 209-03-19 raštu informavo UAB „Omnitel“, kad nutraukia Sutartį nuo 2009-03-31, pasinaudodamas Sutarties 4.7 p. : „Omnitel iš esmės nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų“.

2012-02-22 UAB „Omnitel“ pateikė atsakovui prašymą (pretenziją) atlyginti nuostolius 1 387,22 Lt, t. y 401,78 Eur, kuriuos sudaro atsakovui suteikta nuolaida mobiliojo ryšio įrenginiui įsigyti, sumažinta proporcingai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų daliai.

Atsakovui atsisakius sumokėti reikalaujamą sumą, 2012-12-28 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau –Perleidimo sutratis) pagrindu UAB „Omnitel“ pardavė ieškovei UAB „Gelvora“ reikalavimą į minėtos skolos išieškojimą iš atsakovo. Ieškovė savo reikalavimą grindžia minėta Perleidimo sutartimi.

Civilinio kodekso 1.39 straipsnis nustato, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, vadovaujantis minėta įstatymine nuostata, sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas isigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namu ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais).

Vartojimo sutarties instituto tikslas – dėl nelygiavertės vartotojo ir verslininko padėties iškreiptos sutarties šalių interesų pusiausvyros atkūrimas, specialiu teisiniu reguliavimu užtikrinant vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, interesų apsaugą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2007-12-19 tarp UAB „Omnitel“ ir atsakovo E. K. sudaryta Sutartis su priedu (Prašymu) laikytina vartojimo sutartimi, parengta pagal standartines sąlygas.

Esant vartojimo sutartiniams santykiams, sutarties laisvės principas ribojamas, įstatyme įtvirtinant griežtesnius, negu kitų sutarčių atveju, reikalavimus sutarties sąlygoms, taip atkuriant sugebėjimo derėtis požiūriu nelygiaverčių sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Vartojimo sutartims visų pirma yra taikomos bendrosios nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų instituto nuostatos (CK 6.188 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui – esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009)(taip pat žr. Teismų praktikos apžvalgą, skelbtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 30).

Kadangi byloje nėra ginčo dėl Sutarties nutraukimo pagrįstumo, todėl teismas šių aplinkybių neanalizuoja ir teisinio vertinimo dėl to neatlieka.

Kaip jau buvo minėta, UAB „Omnitel“ 2012-02-22 pateiktame atsakovui prašyme dėl nuostolių atlyginimo nurodo, kad atsakovui nutraukus Sutartį prieš terminą, UAB „Omnitel“ netaiko Sutartyje numatytų netesybų, tačiau prašo padengi nuostolius, kuriuos sudaro atsakovui suteikta nuolaida mobiliojo ryšio įrenginiui įsigyti, sumažinta proporcingai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų daliai.

Nors UAB „Omnitel“ atstovas teigė, kad nėra gavę raštu informacijos iš atsakovo dėl interneto netinkamos spartos, bet į bylą atsakovo pateiktas jo susirašinėjimas el. paštu su UAB „Omnitel“ patvirtina, kad atsakovas buvo informuotas ir atsakovo lūkesčių netenkinanti interneto sparta UAB „Omnitel“ buvo žinoma. Minėtų atsakovo pateiktų susirašinėjimų el. paštu nei UA „Omnitel“, nei ieškovė neginčijo, jų nepaneigė, todėl abejoti šiais įrodymais teismas neturi pagrindo.

Iš pateiktų į bylą PVM sąskaitų matyti, kad atsakovas UAB „Omnitel“ mokėjo už suteiktas paslaugas, tame tarpe mokėjo kas mėnesį ir mokestį už „Interneto NK įrengimą“, kaip ir buvo numatyta Prašymo 4 p. Nė vienoje iš pateiktų sąskaitų nėra nurodyta, kad atsakovui skaičiuojamas mokestis už suteiktą jam naudotis įrangą 36 mėn. terminui ir kad atsakovas būtų atlikęs mokėjimus už minėtos įrangos įsigyjimą. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės ir UAB „Omnitel“ teiginius, nutraukęs prieš terminą Sutartį, atsakovas nutraukė ir iki tol vykdytą apmokėjimą už suteiktą su nuolaida įrangą, dėl ko UAB „Omnitel“ atsirado nuostoliai, proporcingi neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų terminui.

Ieškovė UAB „Gelvora“ ir trečiais asmuo UAB „Omnitel“ nurodo, kad skola susidarė už įrangą, suteiktą atsakovui naudotis su nuolaida 36 mėn. terminui. Atsakovas reikalaujamą priteisti iš jo skolą vertina kaip netesybas už nutrauktą prieš terminą Sutartį. Tačiau teismas sprendžia, kad toks atsakovo vertinimas dėl skolos yra klaidingas, jis paneigtas tiek ieškovės bei trečiojo asmens aiškinimu, tiek ir bylos faktinėmis aplinkybėmis : UAB „Omnitel“ pateikta 2012-02-22 pretenzija atsakovui patvirtina, kad pradinis kreditorius po Sutarties nutraukimo prieš terminą netaiko Sutartyje numatytų netesybų, o reikalauja sumokėti nuostolius, kuriuos sudaro atsakovui suteikta nuolaida mobiliojo ryšio įrenginiui įsigyti, sumažinta proporcingai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų daliai; iš Perleidimo sutarties matyti, kad UAB „Omnitel“ pardavė ieškovei UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į 401,78 Eur skolos sumą už suteiktą atsakovui įrangą.

Sutarties 5.4 p. buvo numatyta, kad atjungus abonentą nepraėjus minimalaus naudojimosi Omnitel ryšio paslaugomis terminui, atsakovas įsipareigojo sumokėti netesybas už kiekvieną abonentą, kuriam nepasibaigęs minimalus naudojimosi terminas, netesybų dydį skaičiuojant po 20 Lt, už kiekvieną mėnesį nuo atjungimo dienos iki minimalaus naudojimosi termino pabaigos.

Prašymo 1.2 p. numatė, kad naudotis Omnitel teikiamomis ryšio paslaugomis atsakovas įsipareigojo ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo nuolaidos suteikimo dienos. Jei nepasibaigus nurodytam minimaliam naudojimosi paslaugomis terminui abonentas bus išjungtas – atsakovas įsipareigojo sumokėti netesybas, kurių dydis skaičiuojamas po 80 Lt už kiekvieną mėnesį nuo išjungimo dienos iki minimalaus naudojimosi ryšio paslaugomis termino pabaigos.

Iš paminėto seka, kad atsakovo prievolių nevykdymo užtikrinimas Sutartyje ir Prašyme buvo numatytas netesybomis, nurodant kiekviename iš šių dokumentų skirtingą netesybų apskaičiavimo tvarką. Kadangi atsakovas Sutartį nutraukė likus 20 mėn. iki jos termino pabaigos, tai pagal aukščiau paminėtus Sutarties ir Prašymo atitinkamus punktus UAB „Omnitel“ galėjo reikalauti iš atsakovo atlyginti netesybas : pagal Sutarties 5.4 p. jos galėjo būti 115,85 Eur (400 Lt =20 Lt x 20 mėn.), o pagal Prašymo 1.2 p. – 463,39 Eur (1600 Lt =80 Lt x 20 mėn.). Ta aplinkybė, kad atsakovui nutraukus Sutartį šios Sutarties 4.7 p. pagrindu („Omnitel iš esmės nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų“), UAB „Omnitel“ neginčijo Sutarties nutraukimo teisėtumo ir 2012-02-22 pateiktame atsakovui savo prašyme atlyginti nuostolius nurodė, kad netaiko Sutartyje numatytų netesybų, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Omnitel“ pripažino savo sutartinių įsipareigojimų esminį nevykdymą, susijusių su Prašyme numatytu teikti interneto greičiu. Šiai išvadai daryti kaip pat duoda pagrindo ir jau minėtas atsakovo į bylą pateiktas susirašinėjimas su UAB „Omnitel“ el. paštu, kuriuo trečiasis asmuo nagrinėjant bylą neginčijo ir nepaneigė. Tokio nuostolių atlyginimo, kokio reikalavo UAB „Omnitel“ iš atsakovo jam 2012-02-22 siųstame prašyme (padengi nuostolius, kuriuos sudaro atsakovui suteikta nuolaida mobiliojo ryšio įrenginiui įsigyti, sumažinta proporcingai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų daliai) nei Sutartyje, nei Prašyme nebuvo numatyta. CK 6.206 str. numato, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų at neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Nagrinėjamu atveju, nesant užginčytam Sutarties nutraukimo teisėtumui, seka, kad Sutartį atsakovas nutraukė Omnitel nevykdant sutartinių įsipareigojimų dėl interneto greičio, todėl darytina išvada, kad UAB „Omnitel“ neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo nuostolių dėl su nuolaida suteiktos įrangos už nutrauktą prieš terminą Sutartį. Pagal CK 6.101 str. reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, tai reiškia, kad reikalavimas perleidžiamas ta apimtimi, kokią turėjo pradinis kreditorius. Todėl apibendrindamas aukščiau išdėstytus motyvus teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovė Perleidimo sutartimi įgijo iš UAB „Omnitel“ nepagrįstą reikalavimą.

LR CK 1.2 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad civilinių santykių teisinis reglamentavimas remiasi ir sutarties laisvės principu. Sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertėje padėtyje. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios sąlygos nustatytos imperatyvių teisės normų.

Byloje neįrodyta, kad atsakovui buvo tinkamai atskleista ir išaiškinta Sutartyje bei Prašyme neaptarta sąlyga – kad atsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktą jam įrangą ir kad nutraukus sutartį anksčiau laiko, jis privalės sumokėti visą įrangos sumą, kuri būtų buvusi perkant įrangą be nuolaidos, ir kad atsakovas su ja aiškiai sutiko. LR CK 6.193 str. 4 d. įtvirtina, kad atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Omnitel“ nepagrįstai teigia, jog pagal Sutartį ir Prašymą atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už suteiktą jam įrangą ir kad pagal GSM abonentų prašymo Nr. A89424 3 p. nutraukus sutartį anksčiau laiko, atsakovas privalo sumokėti visą įrangos sumą, kuri būtų buvusi perkant įrangą be nuolaidos.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo (Civilinio kodekso 6.718 straipsnis), pagal kurį kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose paslaugų teikimo santykiuose yra išskirtinė. Kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra jo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti (CK 6.721 str. 1 d.). Taigi paslaugų gavėjas neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010). Ši vartotojo teisė nutraukti atlygintinių paslaugų teikimo sutartį yra absoliuti, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu.

Paslaugų gavėjui įgyvendinus CK 6.721 str. 1 d. įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti atlygintinių paslaugų teikimo sutartį jis privalo sumokėti tik už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Sprendžiant dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pasekmių, pažymėtina, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius. Paslaugų teikėjas yra verslininkas ir veikia savo rizika, jis negali savo veiklos rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas iš kliento atlyginti už nesuteiktas paslaugas ir sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005).

Atsakovas prašo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį - CK 1.131 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 126 str. 1 d., 2 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 str.). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CPK 1.127 str. 1 d.), jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CPK 1.127 str. 2d.). Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CPK 1.128 str.).

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 401,77 Eur skolą, susidariusią nuo Sutarties nutraukimo, t.y. nuo 2009-03-31, dėl kurios pretenzija pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ atsakovui buvo pareikšta 2012-02-22. Taigi darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kreiptis teisminės gynybos dėl 401,77 Eur skolos priteisimo nėra praleistas. Todėl atsakovo prašymas dėl senaties termino taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje pripažinti Sutarties punktai nesąžiningomis sutarties sąlygomis esminės įtakos ginčo sprendimui neturi, todėl teismas ja nesiremia.

Esant teismo nustatytoms ir aukščiau aptartoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas- CPK 178 str.

Reikalavimas mokėti palūkanas ir ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas yra išvestinis, kurio pagrįstumas priklauso nuo pagrindinės prievolės. Todėl atmetus ieškinio reikalavimą dėl pagrindinės 401,77 Eur skolos priteisimo, atmestini ir išvestinei reikalavimai priteisti palūkanas bei ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas.

Remiantis CPK 93 str. 1d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovas nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų, todėl šios išlaidos iš ieškovės atsakovui nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Trečiasis asmuo UAB „Omnitel“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės taip pat nepateikė prašymo ir įrodymų dėl atstovavimo išlaidų.

Šioje byloje valstybė patyrė 3,12 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmestus ieškinį, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, buveinė Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT02 7044 0600 0031 0074, AB SEB bankas, banko kodas 7044) valstybei 3,12 Eur (tris eurus 12 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.