Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI4-5443-535/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-21
Bylos Nr.: eI4-5443-535/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02819-2022-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: Vyriausybės atstovo Vilniaus, Alytaus apskrityse
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI4-5443-535/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02819-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo ištirti, ar: 1) Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos (toliau – Taryba) 2022-05-18 sprendimas Nr. 1-1459 „Dėl tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Sprendimas) pagal jo priėmimo tvarką atitinka iš Konstitucijos kylantį atsakingo valdymo principą; Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principą bei 5 punkte įtvirtintą efektyvumo principo nuostatą, numatančią, kad „turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai“, 5 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinė sistema (toliau – TAIS) naudojama teisėkūrai aplinkos ministro nustatyta tvarka; Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 bei 12 punktus, 13 straipsnio 5 bei 8 dalis, įpareigojančias viešai skelbti sprendimų projektus; 2) nustačius, jog sprendimas neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, pripažinti jį prieštaraujančiu nurodytiems teisės aktams.

Pareiškėjas nurodo, kad Taryba priėmė Sprendimą, kuris paskelbtas Teisės aktų registre: TAR, 2022-05-25, Nr. 10900. Tačiau Vyriausybės atstovui kilo abejonės dėl Sprendimo priėmimo tvarkos atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms.

Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir teigia, kad Vietos savivaldos įstatymas, tiek Teisėkūros pagrindų įstatymas įpareigoja užtikrinti teisėkūros viešumą.

Pareiškėjas cituoja Vietos savivaldos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-312 „Dėl Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nuostatas. Teigia, kad sistemiškai aiškinant šias įstatymų nuostatas darytina išvada, kad savivaldybės tarybos sprendimų projektų paskelbimas savivaldybės interneto svetainėje bei TAIS apima visų jų redakcijų paskelbimą, t. y. įpareigojama viešinti savivaldybės tarybos sprendimų projektus (visas jų redakcijas) ir tuo pačiu draudžiama priimti sprendimus dėl projektų, kurie nebuvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Kitoks šių nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas su teisėkūros atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo reikalavimais ir ribotų vietos gyventojų teisę dalyvauti priimant savivaldybės sprendimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad aukščiau minėtos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios sprendimų projektų viešinimą, nustato esmines sprendimų priėmimo procedūras ir yra skirtos užtikrinti viešumo bei skaidrumo principų įgyvendinimą, nes tik tada, kai asmeniui sudaroma galimybė susipažinti su ketinamo priimti sprendimo projektu, asmuo gali efektyviai ir operatyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese (teikti pastabas, siūlymus, esant poreikiui, ginti savo teises ir pan.). Šių procedūrų pažeidimas yra laikytinas esminiu procedūrų pažeidimu, kuris yra savarankiškas pagrindas tokio sprendimo panaikinimui.

Pareiškėjas teigia, kad įvertinus Sprendimo priėmimo tvarką, daro išvadą, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant esmines procedūras.

Nurodo, kad Sprendimo projektas buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje bei TAIS2 (registracijos Nr. 22-6142). Tačiau priimto Sprendimo ir viešai paskelbto Sprendimo projekto tekstai reikšmingai skiriasi: pakeista projekte buvusi Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.8 papunkčio redakcija, viešai paskelbtame Sprendimo projekte visai nebuvo priimtame Sprendime esančių Nuostatų 11.7. 11.8 bei 11.11, 14.3, 16.1, 25.3 papunkčių pakeitimų, nebuvo Nuostatų 141 punkto. 2022-05-18 vykusio Tarybos posėdžio protokole nurodyta, kad komitetai pritarė po pateikimo Taryboje naujos redakcijos sprendimo projektui su siūlymais. Nuspręsta: priimti naujos redakcijos sprendimą „Dėl Tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ su Paslaugų ir miesto ūkio komiteto siūlymais (atkreiptinas dėmesys, kad Paslaugų ir miesto ūkio komiteto siūlymai (kurie nėra susieti su viešinamu projektu ir yra skelbiami atskiroje savivaldybės interneto svetainės skiltyje4) susiję tik su 11.7, 11.8 bei 11.9 p., tačiau priimtame Sprendime yra ir daugiau naujų (pvz. 141 p. iš esmės keičia iki tol galiojusią automobilių stovėjimo vietų, kuriose netaikoma vietinė rinkliava, nustatymo ir žymėjimo tvarką), pakeistų nuostatų nei viešai skelbtame Sprendimo projekte).

Pareiškėjas mano, kad posėdžio metu buvo svarstomas visai kitos redakcijos, nei buvo viešinamas, Sprendimo projektas, kuriam dar ir posėdžio metu buvo pateikti papildomi siūlymai. Nei naujos redakcijos Sprendimo projektas, nei siūlomi ankstesnės projekto redakcijos pakeitimai, iš anksto nebuvo paviešinti nei savivaldybės interneto svetainėje, nei TAIS (pabrėžia jog Aprašas įpareigoja TAIS viešinti visą su projekto rengimu susijusią informaciją). Kokie pakeitimai buvo padaryti naujos redakcijos projekte net ir posėdžio metu nebuvo įvardinta. Todėl nėra aišku, koks buvo Sprendimo projekto, už kurį buvo balsuojama Tarybos posėdžio metu, turinys.

Pareiškėjas nurodo, kad priimant Sprendimą turėjo būti viešinamas ne tik pirminis Sprendimo projekto variantas, bet ir visos kitos projekto redakcijos ir (ar) siūlymai koreguoti esamą projektą, nes tik tokiu atveju būtų užtikrintas teisėkūros efektyvumas, viešumas bei skaidrumas ir sudaryta reali visuomenės teisė dalyvauti teisėkūros procese. Sprendimo projekto pakeitimai nebuvo paviešinti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi galimybė susipažinti su naujos redakcijos Sprendimo projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo pakeitimais vietos gyventojams nebuvo sudaryta. Tai apribojo vietos gyventojų teisę dalyvauti priimant Sprendimą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo nuostatos, kurių nebuvo viešai skelbiamame Sprendimo projekte, reglamentuoja leidimų išdavimo tvarką, automobilių stovėjimo vietų nustatymo ir žymėjimo tvarką, tokie Sprendimo projekto pakeitimai yra laikytini esminiais Sprendimo projekto pakeitimais, neabejotinai turintys esminės įtakos rinkliavos mokėtojams, rezervuotų automobilių stovėjimo vietų naudotojams.

Pareiškėjas teigia, kad dėl Sprendimo projekto rengimo eigos viešinimo trūkumų yra pagrindas teigti, kad priimant Sprendimą buvo nesilaikyta iš Konstitucijos kylančio atsakingo valdymo principo, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatytos savivaldybės tarybos sprendimų projektų skelbimo tvarkos ir nepaisyta savivaldybės gyventojų dalyvavimo, tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus bei reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principų, teisėkūros atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo reikalavimų, taip pat nesilaikyta iš Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 6 dalies kylančios TAIS naudojimo teisėkūrai tvarkos. Š. S. priėmimo procedūros pažeidimai, atsižvelgiant į jų poveikį teisėkūros procedūrai, vertintini kaip esminiai teisėkūros procedūros pažeidimai. Todėl šis sprendimas pagal jo priėmimo tvarką turi būti pripažintas prieštaraujančiu aukščiau nurodytiems teisės aktams.

Atsiliepimas

Atsakovė Taryba atsiliepime su pareiškėjo pareiškimu nesutinka ir prašo administracinę bylą nutraukti arba pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo nurodoma Konstitucinio Teismo citata paimta iš konteksto, Konstitucinio Teismo išaiškinimai cituojami nepilnai, kai kurie teiginiai netgi pakeisti.

Atsakovė teigia, kad leidžiant aktus turi būti paisoma ne tik teisėkūros procedūrinių reikalavimų, bet taip pat ir reikalavimų, kuriuos nusistatė pats teisėkūros subjektas. Šiuo atveju pareiškėjas, viena vertus, savaip interpretuoja teisės aktų nuostatas, kita vertus, Tarybos nusistatytų reikalavimų (Tarybos veiklos reglamento) apskritai nevertina, nors Sprendimas buvo priimtas griežtai laikantis tokių reikalavimų.

Atsakovė akcentuoja, kad Konstitucinis Teismas, visų pirma, vertino konkrečios institucijos (toje byloje Vyriausybės) darbo reglamentą ir sprendė, ar pastarojo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Šioje gi administracinėje byloje pareiškėjas nekvestionuoja aktualaus Tarybos veiklos reglamento, jį apskritai ignoruoja. Pažymi, kad Sprendimą priėmus laikantis galiojančio teisės akto – Savivaldybės veiklos reglamento reikalavimų, negali būti pripažįstama, kad Sprendimas būtų buvęs priimtas pažeidžiant kokią nors tvarką ar reikalavimus, juolab pats pareiškėjas savo pareiškimą grindžia iš esmės tik abstraktaus pobūdžio principais, o ne galimai pažeistais konkrečiais procedūriniais reikalavimais.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad pareiškėjas savo pareiškimą grindžia iš esmės tik bendro pobūdžio nuostatomis apie teisėkūros viešumą, o ne konkrečiomis tą viešumą užtikrinančiomis taisyklėmis ir reikalavimais. Galima pastebėti, kad Konstitucinis Teismas pareiškėjo nurodomame nutarime (2016-07-08) vertino labai konkrečias įstatymų nuostatas, kurios aiškiai nustato Vyriausybės sprendimų priėmimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo konkrečios įstatyme nustatytos Tarybos sprendimų priėmimo tvarkos, kurios neva nesilaikė Savivaldybė. Pareiškėjo pareiškimas yra grindžiamas Vietos savivaldos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo bendro pobūdžio nuostatomis ir reikalavimais – pareiškėjas ignoruoja, kad šiuose įstatymuose nustatyti reikalavimai yra išpildyti galiojančiu Tarybos veiklos reglamentu nustačius konkrečią tvarką, remiantis kuria Tarybos sprendimų projektai yra registruojami ir viešinami.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punkto nuostata nesukonkretina, kokiu konkrečiu būdu pastarasis principas yra įgyvendinamas, kokia konkrečia tvarka savivaldybės privalo informuoti vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus – pastaroji nuostata pati savaime išsamiai nesureguliuoja savivaldybių sprendimų priėmimo procedūrų.

Pareiškėjas vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, pareiškime paryškino šios nuostatos dalį „paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje“, bet ignoruoja (savo pareiškime niekaip neaptaria), kad sprendimų projektai yra registruojami ir viešinami būtent reglamento nustatyta tvarka.

Atsakovė pažymi, kad vertinant Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies, 11 straipsnio 3 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sistemiškai su Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas suteikę išimtinę teisę savivaldybėms pačioms, patvirtinus reglamentus, nusistatyti sprendimų projektų rengimo, registravimo, svarstymo tvarką.

Iš pareiškėjo nurodomų Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatų matyti, kad Tarybos nariams, gyventojams ir seniūnaičiui apie svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus pranešama reglamento nustatyta tvarka. Pareiškėjas, cituodamas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tendencingai nepabraukia ir kitaip stengiasi neatkreipti dėmesio į šią esminę sąlygą, kad klausimų viešinimas vyksta „reglamento nustatyta tvarka“. Galima kelti klausimą, ar toks pareiškėjo pareiškimas, kai nutylimi akivaizdūs teisinio reglamentavimo aspektai, apskritai atitinka tokiam pareiškimui keliamus reikalavimus ir ar tokia byla apskritai gali būti nagrinėjama.

Atsakovė pastebi, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyti atvirumo ir skaidrumo principai taip pat yra abstraktesnio pobūdžio ir nenustato konkrečių procedūrinių reikalavimų savivaldybių priimamiems sprendimams.

Pareiškėjas vadovaujasi ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu efektyvumo principu, kuris buvo įgyvendintas – gauti pasiūlymai buvo paskelbti.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad pareiškėjas, apibendrindamas Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio ir Aprašo 15 punkto nuostatas daro išvadą, kad „savivaldybės tarybos sprendimų projektų paskelbimas savivaldybės interneto svetainėje bei TAIS apima visų jų redakcijų paskelbimą“ – tačiau tokia pareiškėjo išvada neseka iš paties pareiškėjo nurodytų nuostatų. Nei viena iš pareiškėjo cituotų nuostatų nei expressis verbis, nei netiesiogiai nenustato, kad gavus pasiūlymus turi būti rengiamos ir skelbiamos alternatyvių Tarybos sprendimų projektų redakcijos. Be to, galimai darydamas tokias išvadas Pareiškėjas vadovaujasi ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu – Aprašu, kuris numato naudotojo galimybę registruoti (viešinti) dokumento rengimo eigą – skirtingus rengiamo dokumento variantus. Tačiau galimybė viešinti skirtingus rengiamo dokumento variantus savaime nereiškia ir pareigos tokius variantus parengti ir juos paviešinti.

Atsakovė nurodo, kad bendrų viešosios teisės normų negalima aiškinti plečiamai, ką šiuo atveju daro pareiškėjas – nors nei viena jo cituojama teisės aktų nuostata nenustato, kad „savivaldybės tarybos sprendimų projektų paskelbimas savivaldybės interneto svetainėje bei TAIS apima visų jų redakcijų paskelbimą“, tačiau pareiškėjas vis tiek daro tokias išvadas.

Atsakovė teigia, kad esminės reikšmės sprendžiant Sprendimo teisėtumo klausimą gali turėti būtent Savivaldybės patvirtinto reglamento tvarka, kurios pareiškėjas savo skunde net nevertina. Galimai pareiškėjas Savivaldybės patvirtino reglamento nuostatų vertinimo nepateikia, kadangi supranta, jog remiantis Savivaldybės patvirtinto reglamento nuostatomis, Sprendimas buvo priimtas visiškai tinkamai, t. y. laikantis visų nustatytų procedūrinių reikalavimų, tame tarpe ir susijusių su projektų viešinimu. Aplinkybė, kad pareiškėjas galimai sąmoningai (jam pagal kompetenciją negali būti nežinoma, kad Taryba sprendimus priima vadovaudamasi savo pačios patvirtintu reglamentu) nutyli apie reglamento nuostatas, jų nevertino, gali suponuoti, kad pareiškėjas neįgyvendino jam keliamų reikalavimų pareiškimui paduoti. Pareiškėjui pateikus netinkamai grindžiamą pareiškimą (neįvertinus reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų, pareiškimą grindžiant bendro pobūdžio nuostatomis), galėtų būti sprendžiamą dėl tokio pareiškimo palikimo nenagrinėtu, kaip tai nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 105 straipsnio 6 punktas.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių paaiškinimų, kaip nagrinėjamu atveju buvo apribota gyventojų teisė dalyvauti priimant savivaldybės sprendimus, atimta galimybė susipažinti su ketinamo priimti sprendimo projektu, atimta teisė dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir t. t. Priešingai, Sprendimas buvo priimtas griežtai laikantis nustatytos galiojančios tvarkos, iš ko seka, kad ir jokios gyventojų teisės ir teisėti interesai nagrinėjamu atveju negalėjo būti pažeisti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų (skundų, pretenzijų), kad iš tiesų kokių nors gyventojų teisėti interesai dėl kažkokio konkretaus Sprendimo priėmimo taisyklių pažeidimo (nors tokio Savivaldybės neįžvelgia, o ir pats pareiškėjas nenurodo) būtų pažeisti.

Atsakovė paaiškina, kad Tarybos 2011-04-06 sprendimu Nr. 1-2070 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas), kurio 43 straipsnio 5 dalis nustato, kad „po Tarybos sprendimo projekto pateikimo sprendimo projekto tekstas negali būti redaguojamas. Pagrindinis komitetas Tarybos sprendimo projektą svarsto paskutinis, gavęs kitų komitetų išvadas. Rengėjai Tarybai svarstyti teikia pirminį sprendimo projektą, komitetų siūlymų suvestinę lentelę bei pirminio sprendimo projekto ir pagrindinio komiteto siūlymų lyginamąjį variantą“. Išdėstytų nuostatų kontekste aiškiai matyti, kad registruojami yra parengti projektai, kurie po pateikimo Tarybai nebegali būti redaguojami – Tarybai svarstyti teikiamas pirminis sprendimo projektas su komitetų siūlymais. Atitinkamai, po pirminio projekto pateikimo jokie alternatyvūs projektai nėra ir neturi būti rengiami, registruojami ir skelbiami. Priešingu atveju tai neatitiktų galiojančio Reglamento nuostatų. Taigi, iš esmės šia viena Reglamento nuostata yra paneigiama visa pareiškėjo pozicija šioje administracinėje byloje, kad turėjo būti rengiami ir skelbiami kiti Sprendimo projekto variantai.

Atsakovė teigia, kad pareiškėjas neteisingai nurodo ir tai, kad Sprendimo projekto pakeitimai nebuvo paviešinti. Pažymi, kad Savivaldybės internetiniame tinklalapyje viešai yra skelbiama ne tik Tarybos posėdžių informacija, tačiau ir Tarybos komitetų posėdžių informacija. Todėl bet koks Sprendimu suinteresuotas asmuo galėjo stebėti Sprendimo svarstymo eigą, sužinoti kokie pasiūlymai sprendimui buvo pateikti.

Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju visų aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste teisėkūra buvo vieša – Sprendimo projektas buvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, buvo paskelbti ir komitetų siūlymai, Tarybos posėdžio metu taip pat buvo nurodyta, kad pritariama su integruotais siūlymais. Jokios faktinės aplinkybės ar kokie nors neišpildyti procedūriniai reikalavimai (buvo išpildyti visi Reglamente nustatyti procedūriniai reikalavimai) nesuponuoja, kad Sprendimo projektas ir jo papildymai būtų buvę nepakankamai paviešinti. Priešinga pareiškėjo pozicija neatitinka faktinių aplinkybių.

Atsakovė atkreipia dėmesį ir į atsiradusių pasikeitimų esmę bei į tai, kad Sprendimo projekto pakeitimai nėra laikytini esminiais Sprendimo projekto pakeitimais, turinčiais esminės įtakos rinkliavos mokėtojams, rezervuotų automobilių stovėjimo vietų naudotojams ar galintys neigiamai įtakoti kitų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad pareiškėjo nurodomos teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisėkūros principų, t. y. tokiu būdu, kad toks aiškinimas didintų administracinę ir kitokią naštą Savivaldybės veiklai, ilgintų teisėkūros terminus ir kitokiu būdu sunkintų sprendimų priėmimą. Mano, kad toks įpareigojimas po kiekvieno gauto pasiūlymo parengti ir viešai skelbti naują galimą sprendimo projektą būtų nelogiškas ir absoliučiai neproporcingas – tai ne tik galėtų reikšti, kad Savivaldybė turėtų viešinti visas įmanomas sprendimų projektų kombinacijas su vienokiais ir kitokiais pasiūlymais, kas jau savaime neproporcingai apsunkintų Savivaldybės veiklą, tačiau taip pat galėtų reikšti ir tai, kad Tarybos sprendimų priėmimas neproporcingai išsitęstų laike – po kiekvieno gauto pasiūlymo turėtų būti kartojama sprendimo projekto rengimo, registravimo ir skelbimo procedūra, kiekvienas sprendimo projekto variantas galimai turėtų būti atskirai svarstomas ir pan. Tai reikštų, kad vieno sprendimo priėmimas pareikalautų neproporcingai daug resursų, visų pirma – laiko, dėl ko sprendimų priėmimas apskritai galėtų sustoti.

Atsakovė nurodo, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat priimtų pakeitimų esmę ir apimtis, abejotina, kad tokiu atveju būtų proporcinga priemonė naikinti visą priimtą Sprendimą su visais kitais pakeitimais, kurie, laikytina, buvo viešinti teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, mano, jog Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos, esminės teisėkūros procedūros atliktos ir viešumas buvo užtikrintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse prašymas ištirti, ar Tarybos 2022-05-18 sprendimas Nr. 1-1459 „Dėl tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ pagal jo priėmimo tvarką atitinka iš Konstitucijos kylantį atsakingo valdymo principą; Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principą bei 5 punkte įtvirtintą efektyvumo principo nuostatą, nustatančią, kad „turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai“, 5 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad TAIS naudojama teisėkūrai aplinkos ministro nustatyta tvarka; Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 bei 12 punktus, 13 straipsnio 5 bei 8 dalis, įpareigojančias viešai skelbti sprendimų projektus.

Nustačius, jog Sprendimas neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, pripažinti jį prieštaraujančiu nurodytiems teisės aktams.

Byloje nustatyta, kad Sprendimu Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu ir Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, nusprendė pakeisti Tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ patvirtintus Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatus.

Vyriausybės atstovo nuomone, priimant Sprendimą buvo nesilaikyta projekto rengimo eigos viešinimo, tokiu būdu buvo pažeista Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta Tarybos sprendimų projektų skelbimo tvarka ir neatsižvelgta Savivaldybės gyventojų dalyvavimo, tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principų reikalavimų. Vyriausybės atstovo vertinimu, kad tik tokiu atveju, kai viešinamas ne tik pirminis Sprendimo projekto variantas, bet ir visos kitos projekto redakcijos ir (ar) siūlymai koreguoti esamą projektą, būtų užtikrintas teisėkūros viešumas bei skaidrumas ir sudaryta reali visuomenės teisė dalyvauti teisėkūros procese.

Atsakovė nesutinka, kad priimant Sprendimą buvo nesilaikyta Sprendimo projekto rengimo eigos viešinimo tvarkos, nepaisyta gyventojų dalyvavimo, tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principo ir teisėkūros atvirumo ir skaidrumo reikalavimų. Teigia, kad Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos, esminės teisėkūros procedūros atliktos ir viešumas buvo užtikrintas. Mano, kad įpareigojimas po kiekvieno gauto pasiūlymo parengti ir viešai skelbti naują galimą sprendimo projektą, pareikalautų neproporcingai daug resursų ir laiko, todėl reikėtų atkreipti dėmesį ir vertinti atliktų pakeitimų esmę. Pažymi, kad Savivaldybės internetiniame tinklalapyje viešai yra skelbiama ne tik Tarybos posėdžių informacija, tačiau ir Tarybos komitetų posėdžių informacija. Todėl bet koks Sprendimu suinteresuotas asmuo galėjo stebėti Sprendimo svarstymo eigą, sužinoti, kokie pasiūlymai sprendimui buvo pateikti.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją bei draudžia žemesnės galios teisės aktais nustatyti tokį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 1997-06-17, 2000-02-23, 2001-07-12, 2003-10-29 nutarimai). Administracinių teismų kompetencijai priskirtos bylos dėl norminių administracinių aktų (ar jų dalių), kurių teisėtumo kontrolė Konstitucijoje nėra priskirta Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, teisėtumo, taip pat ir dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, sprendžia, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, t. y. pagal savo kompetenciją užtikrina konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojančio teisės aktų hierarchiją, įgyvendinimą viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo atitikties pareiškėjo pareiškime nurodytoms įstatymų nuostatoms.

Tarybos Sprendimas yra visuotinai privalomas Teisės aktų registre viešai paskelbtas teisės aktas. Iš ginčijamo teisės akto turinio matyti, kad Sprendimas yra norminis administracinis aktas, jo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams gali tikrinti administracinis teismas (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių

dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai.

Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus;

Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytų Teisės aktų informacinės sistemos duomenų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (toliau – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas), šis įstatymas, Teisės aktų informacinės sistemos valdytojo priimti teisės aktai. Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarką, suderinęs su Teisės aktų informacinės sistemos valdytoju, Lietuvos banku ir Lietuvos savivaldybių asociacija, nustato teisingumo ministras.

Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad savivaldybės informuoja vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus ir sudaro sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai. Sprendimų projektų svarstymas komitete nėra privalomas šio straipsnio 15 dalyje numatytu atveju. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų).

Sistemiškai įvertinus aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nei viena iš pareiškėjo nurodomų nuostatų netiesiogiai nenustato, kad gavus pasiūlymus turi būti rengiamos ir skelbiamos alternatyvių Tarybos sprendimų projektų redakcijos.

Iš pareiškėjo nurodomų Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų, matyti, kad jose nėra sukonkretinta, kokiu konkrečiu būdu pastarieji principai yra įgyvendinami, kokia konkrečia tvarka savivaldybės privalo informuoti vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus. Pareiškėjo nurodomos Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos pačios savaime išsamiai nesureguliuoja savivaldybių sprendimų priėmimo procedūrų.

Vertinant pareiškėjo nurodytas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas sistemiškai su Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas suteikę išimtinę teisę savivaldybėms pačioms, patvirtinus reglamentus, nusistatyti sprendimų projektų rengimo, registravimo, svarstymo tvarką.

Nagrinėjamu atveju Savivaldybės Taryba 2011-04-06 sprendimu Nr. 1-2070 patvirtino Savivaldybės Tarybos veiklos reglamentą, t. y. įstatymų leidėjo aiškiai ir konkrečiai nustatyta tvarka, Savivaldybė nusistatė projektų rengimo, sprendimų priėmimo ir viešinimo tvarką. Reglamento 43 straipsnio 5 dalis nustato, kad po Tarybos sprendimo projekto pateikimo sprendimo projekto tekstas negali būti redaguojamas.

Kaip paaiškino atsakovė, Pagrindinis komitetas Tarybos sprendimo projektą svarsto paskutinis, gavęs kitų komitetų išvadas. Rengėjai Tarybai svarstyti teikia pirminį sprendimo projektą, komitetų siūlymų suvestinę lentelę bei pirminio sprendimo projekto ir pagrindinio komiteto siūlymų lyginamąjį variantą.

Išdėstytų nuostatų kontekste matyti, kad registruojami yra parengti projektai, kurie po pateikimo Tarybai nebegali būti redaguojami – Tarybai svarstyti teikiamas pirminis sprendimo projektas su komitetų siūlymais. Atitinkamai, po pirminio projekto pateikimo alternatyvūs projektai nėra ir neturi būti rengiami, registruojami ir skelbiami. Priešingu atveju tai neatitiktų galiojančio Reglamento nuostatų.

Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų).

Taigi, Tarybos nariams, gyventojams ir seniūnaičiui apie svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus pranešama Reglamento nustatyta tvarka.

Įvertinus teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad klausimų viešinimas turi vykti Reglamento nustatyta tvarka.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2022-05-11 Savivaldybės Paslaugų ir miesto ūkio komiteto posėdžio Nr. 56 protokolu „Dėl tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ nuspręsta „pritarti po pateikimo Taryboje naujos redakcijos sprendimo projektui su siūlymais”. Savivaldybės Miesto plėtros komiteto 2022-05-12 posėdyje Nr. 57 nuspręsta ,,pritarti po

pateikimo Taryboje naujos redakcijos sprendimo projektui”. Komitetų sprendimai su siūlymais paskelbti viešai. Klausimas svarstytas ir kituose komitetuose, kurių posėdžių informacija skelbta viešai Savivaldybės internetiniame tinklalapyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Savivaldybės Tarybos posėdžiai yra transliuojami tiesiogiai – posėdžius stebėti ir jų įrašus galima rasti Savivaldybės „Youtube“ kanale „VilniusVideo“.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Sprendimo projekto pakeitimai buvo paviešinti Savivaldybės internetiniame tinklalapyje, be to, viešai buvo skelbiama ne tik Savivaldybės Tarybos posėdžių informacija, tačiau ir Tarybos komitetų posėdžių informacija. Taigi, bet koks Sprendimu suinteresuotas asmuo galėjo stebėti Sprendimo svarstymo eigą, sužinoti, kokie pasiūlymai Sprendimui buvo pateikti.

Teismas daro išvadą, kad Sprendimo projektas, komitetų siūlymai buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybės Tarybos posėdžio metu taip pat buvo nurodyta, kad pritariama su integruotais siūlymais. Sprendimo priėmimo metu Reglamente nustatyti procedūriniai reikalavimai buvo išpildyti, duomenų, kad Sprendimo projektas ir jo papildymai būtų buvę nepakankamai paviešinti byloje nėra.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004-09-15, 2005-01-19, 2005-09-20 nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003-12-30, 2005-02-07 nutarimai).

LVAT savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymų viršenybės principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (LVAT 2006-07-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. 11-2/2006, 2008-11-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, 2011-05-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-14/2011).

LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2006-07-25 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008-11-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010-11-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010 ir kt.). LVAT, vertindamas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, be kita ko, vertina konkrečias teisės aktų nuostatas, suteikiančias įgaliojimus viešojo administravimo subjektui, taip pat viešojo administravimo subjekto veiklos sritį, funkcijas bei tikslus, dėl kurių jis buvo įsteigtas (žr., pvz., 2014-04-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. I146-5/2014).

Analizuojant ginčijamo Sprendimo nuostatų teisėtumą, atkreiptinas dėmesys ir į kitas oficialiosios konstitucinės jurisprudencijos nuostatas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas turi teisę įstatymu nustatyti, kokios funkcijos (visos ar tik tam tikra apimtimi) yra perduodamos savivaldybėms (2005-07-08, 2008-01-21 nutarimai). Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės jas ir vykdo ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos (2002-12-24, 2004-12-13, 2005-07-08, 2008-01-21 nutarimai).

Dar kartą paminėtinos aukščiausiosios teisės nuostatos: Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka, be kita ko, nustatyti vietines rinkliavas, (2 dalis). Teismo vertinimu, Konstitucijos 119 straipsnio nuostata yra tiesioginio taikymo, ji, kaip aukščiausioji teisė, nustato didžiausio norminio krūvio teisinį reguliavimą, kuris neprivalo būti detalus išvardinant visas galimas savivaldybių lygmens sprendimų dėl rinkliavų rūšių priėmimą.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjo pozicija byloje netiesiogiai siekiama apriboti ar paneigti galimybę tiesiogiai taikyti Konstituciją. Minėta konstitucinė nuostata yra aukščiausios teisinės galios konstitucinė norma ir principas, kuriuo remiantis Savivaldybė, savo pačios, kaip nustato teisės aktai, patvirtinto Reglamento nustatyta tvarka rengia sprendimų projektus, priima sprendimus ir jų viešinimą, ir vien šis konstitucinis pagrindas yra savaime pakankamas pareiškėjo pozicijai paneigti.

Todėl pareiškėjas yra neteisus bandydamas įrodyti, jog neegzistuoja aukštesnės galios teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis atsakovė galėjo tvirtinti sprendimų priėmimo ir jų viešinimo tvarką. Minėtos konstitucinės nuostatos yra aukštesnė Tarybos Sprendimo teisėtumo garantija, nei Teisėkūros pagrindų įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme, ar kitame įstatyme įtvirtinto eksplicitininio (išaiškintas, išnagrinėtas, aiškiai išreikštas, išplėtotas) teisinio reguliavimo išraiškos forma.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, įvertindamas tiek ginčijamą teisinį reguliavimą, tiek pareiškėjo nurodomą aukštesnės galios teisinį reguliavimą bei teisinius principus, teismas vertina, jog Taryba teisėtai (in primis, sutinkamai iš Konstitucijos kylančiu atsakingo valdymo principu, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų, 5 straipsnio 6 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 ir 12 punktų, 13 straipsnio 5 ir 8 dalies) nustatė ginčijamo Sprendimo teisinį reguliavimą, kadangi šis teisinis reguliavimas išplaukia iš minėtų hierarchiniu požiūriu aukštesnės galios teisės aktų nuostatų. Teismo įsitikinimu, Taryba Sprendimo priėmimo ir viešinimo nuostatomis nepažeidė Savivaldybės veikos ir Savivaldybės priimto Sprendimo teisėtumo, įstatymo viršenybės principų.

Atsižvelgiant į tiriamą teisinį reguliavimą ir teisinį reguliavimą, kurio atžvilgiu ginčijamos nuostatos turi būti tiriamos bei įvertinus pareiškėjo pateiktame pareiškime nurodytus ypatingai skurdžius motyvus, pirmiausia konstatuotina, jog pareiškėjas Sprendimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms iš esmės kvestionuoja tuo aspektu, jog minėtas Sprendimas apribojo gyventojų teisę dalyvauti priimant Sprendimą, atėmė galimybę susipažinti su ketinamo priimti Sprendimo projektu, teisę dalyvauti Sprendimo priėmimo procese, pažeidė Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus atvirumo, skaidrumo ir efektyvumo principus.

Teismas neturi pagrindo tvirtinti, kad Taryba, priimdama ginčijamą Sprendimą, viršijo jai teisės aktų suteiktą kompetenciją. Pareiškėjo pareiškimas iš esmės yra paremtas vieninteliu nurodytu motyvu, jokių kitų argumentų, kurie turėtų patvirtinti skundžiamo Tarybos Sprendimo neteisėtumą, pareiškėjas nepateikia.

Kaip minėta, pateikti sprendimų projektai yra registruojami Reglamento (kaip nustatyta, įstatymų leidėjas suteikę išimtinę teisę savivaldybėms pačioms, patvirtinus reglamentus, nusistatyti sprendimų projektų rengimo, registravimo, svarstymo tvarką) nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje, registruojami yra parengti projektai, kurie po pateikimo Savivaldybės tarybai nebegali būti redaguojami – Savivaldybės Tarybai svarstyti teikiamas pirminis sprendimo projektas su komitetų siūlymais. Atitinkamai, po pirminio projekto pateikimo jokie alternatyvūs projektai nėra ir neturi būti rengiami, registruojami ir skelbiami.

Savivaldybės internetiniame tinklalapyje viešai yra skelbiama ne tik Savivaldybės Tarybos posėdžių informacija, tačiau ir tarybos komitetų posėdžių informacija. Todėl bet koks Sprendimu suinteresuotas asmuo galėjo stebėti Sprendimo svarstymo eigą, sužinoti, kokie pasiūlymai sprendimui buvo pateikti.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjas savo pareiškimą grindžia iš esmės tik bendro pobūdžio nuostatomis apie teisėkūros viešumą, o ne konkrečiomis tą viešumą užtikrinančiomis taisyklėmis ir reikalavimais. Pareiškėjas nenurodo konkrečios įstatyme nustatytos Savivaldybės Tarybos sprendimų priėmimo tvarkos, kurios nesilaikė Savivaldybė. Pareiškėjo pareiškimas yra grindžiamas Vietos savivaldos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo bendro pobūdžio nuostatomis ir reikalavimais, nevertindamas, kad šiuose įstatymuose nustatyti reikalavimai yra išpildyti galiojančiu Savivaldybės Tarybos veiklos Reglamentu, nustatančiu konkrečią tvarką, remiantis kuria Savivaldybės Tarybos sprendimų projektai yra registruojami ir viešinami.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, įvertindamas tiek ginčijamą teisinį reguliavimą, tiek pareiškėjo nurodomą aukštesnės galios teisinį reguliavimą bei teisinius principus, teismas vertina, jog Taryba teisėtai (in primis, sutinkamai su Konstitucijos, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, 5 straipsnio 6 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 ir 12 punktais, 13 straipsnio 5 ir 8 dalimis) nustatė ginčijamo Sprendimo teisinį reguliavimą, kadangi šis teisinis reguliavimas išplaukia iš minėtų hierarchiniu požiūriu aukštesnės galios teisės aktų nuostatų. Teismo vidiniu įsitikinimu, Taryba ginčijamo Sprendimo priėmimo nuostatomis nepažeidė savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, įstatymo viršenybės principų, Vietos savivaldos įstatyme nustatytos Savivaldybės Tarybos kompetencijos ir Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų atvirumo, skaidrumo ir efektyvumo principų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 119 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022-05-18 sprendimą Nr. 1-1459 „Dėl tarybos 2011-07-13 sprendimą Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ teisėtu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiJūratė Gaidytė-LavrinovičSaulius JakaitisIna Kirkutienė