- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-145-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00342-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- D. Š.
- Advokatai
- Vida Leonovienė, Darius Karvelis
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-145-227/2014
Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00342-2013-5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-456-913/2013 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui D. Š., išvadą teikiančiai institucijai Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. Š. kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui D. Š., kuriuo prašė santuoką, sudarytą Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 95, tarp I. Š. ir D. Š., nutraukti; kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažinti atsakovą; nepilnamečio sūnaus D. Š., gim. 2005 m. kovo 30 d. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iki Dovydo pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. sūnaus D. Š. išlaikymui 10 800 Lt; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti dabartinę pavardę – Š.; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog ieškovė nebepalaiko reikalavimo nutraukti santuoką kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovą, bei nebepalaiko reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, jog ieškovė nuo 2010 metų gyvena Anglijoje, kartu su ja gyvena nepilnametis sūnus D. Š., kuris ten lanko mokyklą. Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) ir ji nėra nutraukusi ryšių su Lietuva.
Atsiliepimas
Atsakovo D. Š. kuratorius advokatas Darius Karvelis pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė santuoką, sudarytą Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 95, tarp I. Š. ir D. Š. nutraukti dėl abipusės kaltės; nepilnamečio sūnaus D. Š. gyvenamą vietą nustatyti su jo motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne daugiau kaip po 200 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iki Dovydo pilnametystės; atmesti reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. sūnaus D. Š. išlaikymui 10 800 Lt; po santuokos nutraukimo palikti dabartines pavardes – Š. ir Š.; nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo D. Š. kuratorius nurodė, jog jis neturi jokių duomenų apie atsakovą, tačiau atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Nustatė, kad ieškovės I. Š. ir jos nepilnamečio sūnaus D. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Anglijoje, atsakovo D. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta nėra žinoma, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), jam šioje byloje buvo paskirtas kuratorius (b.l. 43-44). Pažymėjo, kad šeimos bylų nagrinėjimo teismingumo klausimas tiesiogiai siejamas su šalių nuolatine gyvenamąją vieta (CPK 381 str. 1 d., 784 str. 1 d.). Nors ieškovė nėra deklaravusi savo išvykimo į Jungtinę Karalystę, tačiau bylos duomenimis pripažino neabejotinai nustatyta, kad ieškovės ir jos sūnaus, kurio gyvenamąją vietą yra prašoma nustatyti su ieškove, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, D. Š. ten mokosi. Vadovavosi CPK 780 straipsnyje nustatyta taisykle, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Spręsdamas civilinės bylos dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Del jurisdikcijos ir teismo sprendimu, susijusiu su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“(„Briuselis IIa“) nuostatomis. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį. Reglamento preambules 11 punkte nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr.44/2001; teismai turintys jurisdikciją pagal reglamentą „Briuselis IIa“, paprastai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr.44/2001 5 straipsnio 2 dalį. Pripažino, kad remiantis reglamento „Briuselis IIa“ 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 straipsniu, bylų, susijusių su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikciją turi tos valstybės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Nurodė, kad pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, o nepilnamečio fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 str. 2 d.). CK 1.32 str. nustatyta, kad vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė. Sprendė, jog nagrinėjama byla yra teisminga Jungtinės Karalystės teismams. Pažymėjo, kad ir institucija, teikianti išvadą byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius, negalėjo pateikti tinkamos išvados byloje, nes tegalėjo nustatyti faktą, kad ieškovė ir jos sūnus gyvena Anglijoje. Nustačius, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškovės ieškinį teismas paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus, o šioje byloje yra sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko interesais, kas įpareigoja teismą bet kokį sprendimą priimti atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, teismas pažeidė šį reikalavimą, taip pat ekonomiškumo, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus, nes po šios nutarties priėmimo ji turės vėl iš naujo rinkti dokumentus ir vėl kreiptis teismą, kas turės didelę įtaką išlaikymo priteisimui ir iš esmės bus pažeisti vaiko interesai. Bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė įtvirtinta Lietuvos Respublikos CPK 29 str. ir reiškia, kad ieškiniai turi būti pareiškiami pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Teismingumas ieškovo pasirinkimu numatytas reiškiant ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo, bylose dėl santuokos nutraukimo, jei ieškovas turi su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 str. 1 d. nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Ieškovė ir jos nepilnametis sūnus deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, šią gyvenamąją vietą laiko nuolatine gyvenamąja vieta. Su Lietuva ieškovė ryšių nenutraukė, savo ir sūnaus ateities nesieja su Jungtine Karalyste, į kurią ieškovė išvyko uždarbiauti, kai Anykščių rajone nepavyko susirasti darbo. Kurį laiką važinėjo uždarbiauti viena, tačiau sūnus ieškovės ilgėjosi, todėl laikinai, kol pavyks ieškovei susitvarkyti materialinį gyvenimą, sūnų pasiėmė pas save. Šiuo metu ieškovė Jungtinėje Karalystėje nedirba, sūnus lanko mokyklą, ji nežino, kada grįš į Lietuvą, tačiau nesieja savo ir vaiko gyvenimo su užsieniu, todėl teisinių ryšių su Lietuva nenutraukia. Ieškovė prieš kreipdamasi ieškiniu į teismą konsultavosi su teisininkais Jungtinėje Karalystėje, kurie nurodė, kad atsakovas deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje, čia jis realiai gyvena, todėl ieškinys teismingas būtent Lietuvos teismams.
Atsiliepimas
Atsakovo D. Š. kuratorius advokatas Darius Karvelis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodo, kad su skundu sutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. CPK 30 str. 1 d. nustato, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti reiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Paskutinė atsakovo D. Š. gyvenamoji vieta yra Kauno r. (duomenys neskelbtini), ten ji deklaruota, todėl byla yra teisminga būtent Lietuvos teismams. CPK 784 straipsnis nustato šeimos teisinių santykių bylų teismingumą, pagal kurį Lietuvos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. I. Š. ir D. Š. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl nepaisant jų gyvenamosios vietos, byla neabejotinai teisminga Lietuvos teismams. Su šalių gyvenamąja vieta bylų teismingumas siejamas tik tuo atveju, jei asmuo yra be pilietybės. CK 785 straipsnis nustato, kad Lietuvos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju šalių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, todėl byla išimtinai teisminga Lietuvos teismams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga; jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 str.). CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnių nuostatas šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu (1 str. 1 d. b p.), konkrečiai susijusioms su globos ir bendravimo teisėmis (1 str. 2 d. a p.), yra įtvirtintos 2003-11-27 Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Bylos teismingumą lemiantis reikalavimas yra šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas, t.y. ginčas, susijęs su tėvų pareigomis. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente ir yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento preambulės 12 p., 8 str.). Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl, sprendžiant teismingumo klausimą, taikytini Reglamento 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 ir 9 straipsniai.
Reglamento 8 straipsnio „Bendroji jurisdikcija“ 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 daliai taikomos 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos. Kartu su Reglamento 8 straipsniu analizuojama ir taikoma 9 straipsnio “Nenutrūkstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija“ 1 dalis, nustatanti jurisdikcijos tęstinumą per kurį vaikui, teisėtai persikėlus iš vienos valstybės narės į kitą ir įgijus ten naują nuolatinę gyvenamą vietą, vaiko buvusios nuolatinės gyvenamos vietos valstybės narės teismai tris mėnesius nuo persikėlimo išlaiko jurisdikciją. Todėl sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą svarbu nustatyti, kur buvo šalių nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta, ar jis pakeitė gyvenamą vietą, jei pakeitė nuolatinę gyvenamą vietą, kada pakeitė ir ar tai padaryta laikinai /atsitiktinai, ar įgijo naują nuolatinę gyvenamą vietą ir kur šiuo metu yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, t.y. ar taikytinas Reglamento 9 straipsnis.
Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendime, priimtame byloje C.523/07, dėl Korkein hallinto- oikeus 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje, konstatuota, kad pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį reikalavimams dėl tėvų pareigų jurisdikcijos taisyklės yra suformuotos labiausia atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač artumo kriterijų. Jame nurodyta, kad „Nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka Reglamento 8 straipsnio 1 dalies prasme turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo tikslu būtina atsižvelgti į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, sąlygas, priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje. Teisingumo teismas sprendime, priimtame byloje C.497/10 PPU dėl Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Jungtinė Karalystė) 2010 m. spalio 8 d. sprendimu pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe, pabrėžė, kad siekiant atskirti nuolatinį gyvenimą nuo laikino buvimo, šio buvimo trukmė turi būti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas. Reglamente nenumatyta minimali trukmė. Iš tikrųjų nuolatinės gyvenamosios vietos perkėlimui į priimančią valstybę ypač svarbus suinteresuotojo asmens noras joje įkurti nuolatinį ar įprastą savo interesų centrą, ketinant jam suteikti stabilumo. Taigi gyvenimo trukmė yra tik rodiklis vertinant gyvenamosios vietos stabilumą, o tai vertinama turi būti atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes. Mažamečio vaiko aplinka iš esmės yra šeiminė aplinka, kurią lemia referencinis asmuo ar asmenys, su kuriais vaikas gyvena ir kurie jį iš tiesų globoja ir juo rūpinasi. Todėl kai vaiką, kaip pagrindinėje byloje, iš tiesų globoja motina, reikia atsižvelgti, viena vertus, į gyvenimo šios valstybės narės teritorijoje ir motinos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis ir, kita vertus, būtent dėl vaiko amžiaus, į motinos geografinę bei šeiminę kilmę ir šeiminius bei socialinius jos ir vaiko ryšius toje valstybėje narėje. Šiuo klausimu gali būti atsižvelgiama į Teisingumo Teismo praktikoje nustatytus kriterijus, kaip antai vaiko ir motinos persikėlimo į kitą valstybę narę priežastys, motinos kalbų žinios arba jos geografinė ar šeimos kilmė. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamą vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas visas kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas faktines aplinkybes.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Anykščių rajone, ir ją laiko nuolatine savo gyvenamąja vieta, šia aplinkybe remiasi teigdama, kad ji nėra nutraukusi ryšių su Lietuva. Pripažįsta, kad šiuo metu ji su vaiku yra išvykusi į Jungtinę Karalystę, tačiau teigia, kad savo ateities su šia šalimi nesieja, gyvena ten dėl materialinių aplinkybių, kadangi Lietuvoje nerado darbo. Skunde nurodo, kad ji šiuo metu Jungtinėje Karalystėje nedirba, sūnus lanko mokyklą, ji nežino, kada grįš į Lietuvą. Sūnų teigia išsivežusi, kadangi jis mamos ilgėjosi, o bylos nagrinėjimas užtruko. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Vida Leonovienė paaiškino, kad ieškovė į Jungtinę Karalystę išvyko gyventi dar 2010 metais, turėdama tikslą užsidirbti. Nors šiuo metu nedirba, ten gyvena su draugu laikinai, kol yra galimybė jai ar jos draugui užsidirbti (b.l.56).
Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-04-30 išvados nustatyta, kad skyriui susisiekus su ieškovės įgaliota atstove A. K., buvo patvirtinta, kad I. Š. gyvena Anglijoje kartu su sūnumi D. Š.. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-10 įsakymu bei 2010-05-13 įsakymo pakeitimu D. Š. buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu, laikinąja globėja paskirta V. K.. Paaiškėjus aplinkybei, kad D. Š. gyvena su mama, A. K. paraginta informuoti ieškovę, kad kreiptųsi į skyrių dėl laikinosios globos tėvų prašymu panaikinimo. Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius negalėjo dėl objektyvių priežasčių (D. Š. nėra Anykščių rajono gyventojas) įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybių ir pastangų užtikrinti teisės normose įtvirtintų vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygų, vaiko norų ir pažiūrų, kas reikšminga sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymu. Skyrius negalėjo įvertinti vaiko poreikių bei tėvų finansinių galimybių, kad galėtų pateikti preliminarią išvadą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį ieškovės prašymu buvo nutraukta laikinoji vaiko globa, kadangi vaiką ieškovė išsivežė į užsienį. Nors bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatyta, kada ieškovė išsivežė sūnų į Jungtinę Karalystę, iš aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad vaikas 2013-04-30 dieną jau buvo išvykęs iš Lietuvos.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad aplinkybė, jog ieškovė deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindas laikyti, kad byla priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Ieškovė nuo 2010 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, turi draugą, nors šiuo metu niekur nedirba, tačiau neketina artimiausiu metu grįžti į Lietuvą, ką patvirtina faktas, jog sūnus lanko mokyklą Jungtinėje karalystėje. Todėl kritiškai vertintinas apeliantės argumentas, kad Jungtinėje Karalystėje ji yra tik dėl materialių priežasčių. Manytina, kad ieškovė, pragyvenusi Jungtinėje Karalystėje 3 metus laiko, ten įgijo naują nuolatinę gyvenamą vietą. Jos sūnus D. Š. nuo 2013 m. balandžio mėnesio (t.y. apie 10 mėnesių) gyvena su mama Jungtinėje Karalystėje, ten lanko mokyklą, 2013 m. gegužės mėnesį ieškovės prašymu buvo nutraukta laikinoji vaiko globa, kuri buvo nustatyta tėvų prašymu, kas patvirtina ieškovės siekį gyventi drauge su vaiku. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje yra įgijusi nuolatinį pobūdį, šioje valstybėje vaikas yra integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką. Todėl pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ , 8 straipsnį ši byla, kaip susijusi su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikcija priklauso Jungtinės Karalystės teismams, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti, todėl nutartis paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.