Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-02-25 · Civilinė byla Nr. 2A-270-730/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-25
Bylos Nr.
2A-270-730/2014
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01305-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
Ieškovas
K. Š.
Atsakovas
O. P.
Trečiasis asmuo
I. B., A. B., V. G.
Pranešėja E. Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-270-730/2014Teisėjas G. Gudžiūnienė (Proceso Nr. 2-46-3-01305-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erinijos Kazlauskienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei O. P., dėl turtinės žalos atlyginimo, žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys I. B., A. B., V. G. ir atsakovės O. P. priešieškinį ieškovui K. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas K. Š. prašė pripažinti 2012-01-16 žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovės O. P. ir I. B. negaliojančiomis, priteisti iš atsakovės O. P. 54 480 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. jam būnant santuokoje su atsakovės O. P. dukra L. Š., jo tėvas J. Š. pardavė butą už 76 000 Lt ir gautus pinigus atidavė jam. Pinigus pervedė į jo asmeninę sąskaitą, kad jis galėtų pagerinti savo gerbūvį. Jis tuo metu gyveno atsakovei O. P. priklausančiame name. Siekiant pagerinti savo gyvenimo sąlygas investavo lėšas į namą. Šioms investicijoms O. P. neprieštaravo. Dėl to privalo jo investuotas lėšas į namą grąžinti.

Atsakovė ieškovui pareiškė priešieškinį dėl skolos priteisimo, nuo kurio bylos nagrinėjimo metu atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o civilinės bylos dalį dėl atsakovės priešieškinio nutraukė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas K. Š. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ką konkrečiai ieškovas atsakovei priklausiusiame name pagerino. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų apie realiai patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas ir I. A. PKF „Agava“ pardavimo operacijų sąrašo išrašas yra neinformatyvūs. Tokie išrašai negali būti laikomi įrodymais byloje, kadangi toks išrašas neįrodo gyvenamajam namui pirktų prekių pirkimo ir panaudojimo. Teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškiniu ginčijamų sandorių sudarymo metu jis turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Ieškovas savo pareigos įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan., neįvykdė.

Šalies argumentai

Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko prašė jį panaikinti ir priimti naują, – jo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad jis investavo lėšas į atsakovės namą dėl to jos iš atsakovės turi būti priteistos. Atsakovė jai priklausančio turto pagerinimui pritarė, pretenzijų nereiškė. Taip pat nurodė, kad 2012-01-16 žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp atsakovės O. P. ir I. B. turėtų būti pripažinta negaliojančia, kadangi sudaryta dėl akių. Ieškovas nurodo, kad atsakovė toliau gyvena name, kaina nurodyta sutartyje neatitinka rinkos kainos, turto priėmimas – perdavimas neįvyko.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė O. P. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-11 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jos veiksmai sudarant ieškovo ginčijamus sandorius buvo būtini, šiais ginčo sandoriais negalėjo būti pažeistos ieškovo, kaip tariamo kreditoriaus, teisės. Mano, kad tariamų išlaidų priteisimas tik pagal ieškovo skaičiavimus sudarytų sąlygas tik nepagrįstam ieškovo praturtėjimui jos sąskaita. Ieškovas nepagrindė realiai turėtų išlaidų daiktui pagerinti. Ieškovas gyvenamojo namo pagerinimo veiksmus atliko savo paties interesais ir rizika. Visos aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos teismo posėdžiuose, byloje dalyvavę tretieji asmenys ir liudytojai paaiškino, kad 30 000 Lt paskolą realiai gavo K. Š. ir jo žmona, gauta paskola buvo panaudota kitoms paskoloms atiduoti, malkoms ir kiaulei pirkti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys I. B., A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu būtinas CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visetas, nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo galiojančią reikalavimo teisę. Atsižvelgiant į rinkos sąlygas sandorio sudarymo metu, 70 000 Lt buvo protinga kaina už parduodamą turtą. Teigia, kad asmeniškai padėjo atsakovei grąžinti paskolą, o nupirkę gyvenamąjį namą gera valia leido atsakovei gyventi jiems priklausančiame būste.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju iš dalies sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytu reikalavimu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ką konkrečiai ieškovas atsakovei priklausiusiame name pagerino, o ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas ir I. A. PKF „Agava“ pardavimo operacijų sąrašo išrašas yra neinformatyvūs. Kaip matyti iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo, ieškovas sumokėjo IĮ „Elanga“ 6 000 Lt už langus, taip pat išrašas patvirtina, jog ieškovas turėjo išlaidų PC „Senukai“, UAB „Simeks“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo nuostatų. Taip pat pagal į bylą pateiktus ieškovo įrodymus nebuvo pagrindo konstatuoti, jog jie neinformatyvūs. CPK 183 straipsnyje numatyta, kad įrodymai byloje tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų. Dėl to teismui kilus neaiškumų, ką šalis įrodinėja konkrečiu įrodymu ir kokias aplinkybes jis patvirtina, privalo išsiaiškinti, vadovaudamasis minėtame straipsnyje įtvirtintais principais. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokias išlaidas pagrindžia į bylą ieškovo pateiktas I. A. PKF „Agava“ pardavimo operacijų sąrašo išrašas bei kokias kitas išlaidas ieškovas patyrė sąskaitos išraše nurodytuose prekybos centruose, negalima pripažinti, kad įrodymai ištirti tinkamai. Sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl pagerinimo išlaidų priteisimo, būtina išsamiai ištirti ieškovo į bylą pateiktus įrodymus ir nustatyti, kokia apimtimi ieškovas prisidėjo prie atsakovei priklausiusio turto pagerinimo.

Šiuos procesinių normų pažeidimus bei nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vertinant įrodymus, iš esmės galėtų ištaisyti bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, tačiau kita ieškovo reikalavimų dalis ir joje netinkamai pritaikytos teisės normos, išspręsti ginčo apeliacinės instancijos teisme neleidžia. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio, be reikalavimo priteisti kompensaciją iš atsakovės, ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti 2012-01-16 žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį tarp atsakovės O. P. ir I. B. negaliojančia. Jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas, teisinių pasekmių tai turėtų abiems sandorio šalims. Dėl to, sprendžiant dėl dvišalio sandorio panaikinimo, abu sandorio dalyviai turi būti patraukti bylos šalimis – atsakovais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2006). Taip pat pažymėtina, kad pagal bendrąsias civilinio proceso normas atsakovas yra asmuo, kuris privalo atsakyti ieškovui pagal materialinės teisės normas. Ieškovas, prašydamas panaikinti dvišalį sandorį, iš esmės reikalauja, jog materialine prasme jam atsakytų abi sandorio šalys. Atsižvelgiant į tai, teismas pagal ginčo teisinį pobūdį turėjo pasiūlyti ieškovui trečiojo asmens I. B. procesinę padėtį pakeisti į atsakovės (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Dėl to, tinkamai nenustačius šalių procesinės padėties, neįmanoma teisingai išspręsti tarp šalių kilusio ginčo. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neįmanoma tinkamai išnagrinėti bylos neišsiaiškinus, kokiu pagrindu ieškovas prašo pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, ar dėl to, jog jis sudarytas dėl akių, – neketinant sukurti teisinių pasekmių. Priklausomai nuo ieškovo nurodomo pagrindo skiriasi įrodinėtinos aplinkybės ir apimtis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu pareikštas ieškinys, o išimtinai vadovavosi atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodoma pozicija, kurią spręsdamas tarp šalių ginčą iš esmės perrašė į teismo sprendimą. Dėl to buvo pažeista CPK 270 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, jog motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodyti ne šalies, o teismo išnagrinėjusio bylą argumentai ir nustatytos aplinkybės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šių proceso teisės normų padarytų pažeidimų nebuvo atskleista bylos esmė ir tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Erinija KazlauskienėKolegijos teisėjai Albina PupeikienėBronius Valius