- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-189-372/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- B. G.
- Atsakovas
- E.
- Advokatai
- Pranas Makauskas
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. L., jo atstovui advokatui Pranui Makauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. G. ieškinį atsakovams E. G. ir akcinei bendrovei „Rėkyva“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. V. B. ir V. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas B. G. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2000-03-21 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp B. G. ir AB „Rėkyva“; 2) priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jis nuosavybės teise valdė 20000 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų. 2000-03-21 atsakovas E. G., neturėdamas tam įgalinimų, sudarė ieškovui nuosavybės teise priklausiusių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, akcijas perleido atsakovo AB „Rėkyva“ nuosavybėn. Ieškovo teigimu, atsakovas E. G. nederino šios sutarties sąlygų su juo ir apie šios sutarties sudarymą ieškovas sužinojo tik vėliau. Nurodė, kad atsakovas AB „Rėkyva“ ieškovui nesumokėjo už parduotas akcijas, pervedė sutartyje nurodytą sumą į atsakovo E. G. sąskaitą, tačiau jis šios sumos ieškovui taip ir nepervedė, o grąžino AB „Rėkyva“. Tokiu būdu, ieškovo manymu, ši sutartis nebuvo įvykdyta ir iš esmės ji turėtų būti pripažinta negaliojanti. Pažymėjo, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu galioję įstatymai numatė, jog sandoris, sudarytas neįgalioto asmens, negali sukelti jokių teisinių pasekmių ir yra negaliojantis, todėl ieškovas prašė pripažinti šią sutartį negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš ieškovo B. G. 3570 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB „Rėkyva“, 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. L. ir 126 Lt žyminio mokesčio bei 68,16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, jog kilusiam ginčui spręsti taikytinos taikomos 1964 m. Civilinio kodekso normos. Teismas nustatė, kad 2000-03-21 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis tarp AB „Rėkyva“ ir B. G., kurį atstovavo ir sutartį pasirašė atstovas E. G., buvo sudaryta atstovui E. G. neturint atstovaujamojo B. G. rašytinio įgalinimo sudaryti tokią sutartį. Pažymėjo, kad sandoris, sudarytas kito asmens vardu neįgalinto sudaryti sandorį asmens, sukuria, pakeičia ir panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria šiam sandoriui, o paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo momento. Teismas nustatė, kad įgaliojimą E. G. valdyti ir tvarkyti ieškovui priklausiusias 20000 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų su teise jas parduoti savo nuožiūra, gauti B. G. priklausančius pinigus už parduotas akcijas, už jį pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, B. G. išdavė 2000-03-24, t.y., praėjus 3 dienoms nuo ginčijamo sandorio sudarymo. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad B. G. apie 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes buvo žinoma tiek prieš jos sudarymą, tiek ir po jos sudarymo, o 2000-03-24 išduotas įgaliojimas ir yra pritarimas šiam sandoriui (1964 m. CK 66 str.), kurio forma atitinka tokio pobūdžio vienašaliam sandoriui įstatymo leidėjo keliamus reikalavimus. Konstatavo, jog paskesni paties ieškovo atlikti veiksmai šio sandorio nedaro negaliojančiu ir negali būti pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu, nes buvo atlikti po to, kai sandoriui jau buvo pritarta. Be to, B. G. ir E. G. veiksmai, kuomet jie pasirašė 2000-06-09 sutartį, kuria buvo nutraukta 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, teismo vertinimu, patvirtina, jog šie asmenys pripažino buvus sudaryta ir galiojančia šią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nes priešingu atveju nebūtų buvę reikalinga ją nutraukti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas. Teismas pripažino nepagrįstu trečiojo asmens V. L. argumentą, jog civilinė byla turėjo būti nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 p.), nes ieškovas B. G. nesiekia apginti pažeistos teisės, taip pat nesiekia jokio teisinio rezultato. Teismo vertinimu, ieškovas CPK 5 str. reikalavimų, siekdamas apginti pažeistą teisę ir teisėtus interesus, nepažeidė, todėl jo ieškinys nagrinėtinas teisme. Teismas nesutiko su trečiojo asmens V. L. argumentais, jog dėl ginčijamo sandorio jau yra pasisakęs Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes, teismo vertinimu, minimos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo klausimas. Be to, teismas pažymėjo, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2008-05-10 sprendimu nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudicinėmis šioje byloje, nes procese dalyvavo ne tie patys asmenys.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas B. G. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti. Tuo pačiu ieškovas prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ginčo sandorį ieškovo vardu sudarė neįgalintas asmuo - atsakovas E. G.. Nei atsakovas E. G., nei apklaustas liudytojas tuometinis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Š., nederino su ieškovu akcijų pardavimo kainos ir kitų sąlygų, o, sudarius ginčijamą akcijų pirkimo -pardavimo sutartį, neinformavo ieškovo apie jos sudarymą. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad praėjus 3 dienoms po ginčijamos akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo ieškovas atsakovui E. G. išdavė įgaliojimą, kuriuo jam suteikė teisę perleisti ieškovui nuosavybės teise priklausiusias akcijas. Įgaliojimas galioja tik nuo jo išdavimo momento, t.y. negalioja atgal. Akivaizdu, kad ieškovas, žinodamas apie 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą ir sutikdamas su šia sutartimi bei jos sąlygomis, ją galėjo patvirtinti neišduodamas notarinio įgaliojimo, tačiau to nepadarė. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nei iki ginčo sutarties sudarymo, nei jos sudarymo metu, nei po jos, ieškovui nebuvo žinoma apie jam nuosavybės teise priklausiusių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą.
2. Teismas neįvertino reikšmingo ieškovo elgesio sužinojus apie ginčijamos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Sužinojęs apie ginčo sutartį, ieškovas ne tik kad nepatvirtino šios sutarties, tačiau ėmėsi visų priemonių užkirsti kelią jo teises pažeidžiantiems veiksmams: 2000-03-28 pranešimu informavo UAB (duomenys neskelbtini), kad nepritaria ginčo sutarčiai, 2000-04-04 mokėjimo pavedimu atsakovui AB „Rėkyva“ grąžino pagal ginčo sutartį už akcijas sumokėtus pinigus. AB „Rėkyva“ 2000-04-26 pašto perlaida vėl mėgino sumokėti ieškovui ginčo sutartimi sulygtą akcijų pardavimo kainą. Tačiau ieškovas šios perlaidos nepriėmė. Vėliau ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl ginčijamos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Iš šių aktyvių ieškovo veiksmų, kurie, atsižvelgiant į jo amžių, gali būti prilyginti apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmams, darytina neabejotina išvada, kad ieškovas, sužinojęs apie ginčijamos sutarties sudarymą, nepritarė jai ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad ši sutartis nesukeltų jam jokių teisinių padarinių. Reikšminga yra ir tai, kad faktiškai AB „Rėkyva“ pagal ginčo sutartį įgytomis UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis bei jų suteikiamomis teisėmis taip pat nepasinaudojo, nes disponavimas ir naudojimasis jomis bei jų suteikiamomis teisėmis teismo nutartimi buvo apribotas. Šis apribojimas pasibaigė šalių susitarimu nutraukus ginčo sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo B. G. apeliacinį skundą tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. L. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovo patirtas advokato pagalbos išlaidas.
1. Apeliantas klaidina apeliacinės instancijos teismą dėl nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingų nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami subjektyviu, tikrovės neatitinkančiu apelianto B. G. faktinių aplinkybių supratimu ir vertinimu. Byloje apklausto liudytojo A. Š. parodymai vienareikšmiškai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad A. Š. su apeliantu nederino akcijų pardavimo kainos ir kitų sąlygų. Be to, nuoseklūs apelianto veiksmai po ginčijamos 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, patvirtina, kad apeliantas žinojo apie šį sandorį ir jam pritarė.
Šalies argumentai
2. Apeliantas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog žinodamas apie 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą ir sutikdamas su šia sutartimi bei jos sąlygomis, ją galėjo patvirtinti neišduodamas notarinio įgaliojimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog toks pritarimas sandoriui, kurį atstovaujamojo vardu sudarė įgalinimą neturintis atstovas, turi būti išreikštas ta pačia forma, kaip ir įgalinimas sudaryti sandorį (1964 m. CK 67 str.). Aptariamu atveju apeliantas savo pritarimą neįgalioto asmens E. G. sudarytai 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai išreiškė ta pačia forma kaip įgalinimas sudaryti sutartį, t.y. įstatymų nustatyta tvarka išduodamas E. G. notaro patvirtintą įgaliojimą valdyti, tvarkyti ir parduoti jam priklausančias 20000 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų.
3. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas išsamiai ir nuosekliai įvertino B. G. elgesį nuo to momento, kai E. G. apelianto vardu sudarė ginčijamą sutartį. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas vertino ne pavienes faktines aplinkybes, tačiau vertino visumą byloje esančių duomenų, tame tarpe ir apelianto nurodytas aplinkybes. Ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino ne taip kaip norėjo/pageidavo apeliantas, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
4. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad jeigu būtų patenkintas ieškovo B. G. ieškinys, pagal 1964 CK 47 str. (naujojo CK 1.80 str. 2 d.) turėtų būti taikoma restitucija. Tačiau šiuo atveju restitucija negalėtų būti taikoma dėl kelių priežasčių: 1) UAB (duomenys neskelbtini), dėl kurios akcijų pardavimo šalys susitarė ginčijama 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, turi išregistruoto juridinio asmens statusą; 2) B. G. visas turėtas akcijas 2000-09-11 sutartimi yra pardavęs trečiam asmeniui - S. V. B.; 3) B. G. ir AB „Rėkyva“ 2000-06-09 Sutartimi nutraukė 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
5. Apelianto argumentai, kad, siekdamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jis siekia pasinaudoti 2000-03-30 trišalės sutarties, sudarytos tarp apelianto, S. V. B. ir V. L., teisinėmis pasekmėmis, t.y. išsiieškoti netesybas už neva iš V. L. pusės padarytą šios sutarties pažeidimą, neturėtų būti pagrindu pripažinti 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Juo labiau, kad minėta 2000-03-30 trišalė sutartis Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu yra pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, apeliacinės instancijos palikta nepakeista, kasacine tvarka skundžiama nebuvo ir yra įsiteisėjusi. Be to, įvertinus šių abiejų sutarčių sudarymo faktines aplinkybes, dabar, praėjus beveik dešimt metų po jų sudarymo, 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia nuo jos sudarymo momento, būtų nei sąžiningas, nei teisingas V. L. atžvilgiu ir įveltų į visiškai beprasmius tolimesnio bylinėjimosi procesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė šalių ginčą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Šioje byloje yra 2000-06-09 tų pačių šalių pasirašyta Sutartis, kuri yra galiojanti (b.l. 94, t. 1). Pagal šios Sutarties sąlygas ieškovas B. G. pareiškė, jog pretenzijų AB „Rėkyva“ ir E. G. dėl sudarytos 2000-03-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties neturi. AB „Rėkyva“ grąžino B. G. 20000 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų, kurios nuosavybės teise priklausė B. G.. Taigi, ginčas išspręstas ir antrą kartą spręsti jo nėra pagrindo. Ginčyti sandorį, dėl kurio pasekmių jau susitarta šalių pasirašytoje sutartyje, negalima. Priėmus ieškinį, apie šios sutarties sudarymą teismui nebuvo žinoma, jos kopija buvo pateikta tik su trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, V. L. atsiliepimu. Paaiškėjus šiai aplinkybei, daroma išvada, kad apeliantas nesąžiningai pasinaudojo teise kreiptis į teismą, iš esmės nesiekdamas jokio teisinio rezultato, ką nurodė ir tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, V. L.. Kreipdamasis į teismą, apeliantas turėjo bent nurodyti, kokiu tikslu tai daro, tačiau net apeliaciniame skunde išdėstytos tos pačios aplinkybės, kurios išdėstytos ir ieškinyje, neanalizuojant skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Galima daryti prielaidą, kad apeliantas siekia kokio nors turtinio intereso, tačiau tai turėtų būti naujo ginčo objektas, atsižvelgiant ir į tai, kad bet kuriuo atveju žalą padariusiu asmeniu būtų ir apelianto įgaliotinis E. G.. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas yra pakankamai išsilavinęs žmogus, ką patvirtina tas faktas, kad jis tam tikrą laiką buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (b.l. 93, t. 1). Ginčas neturi viešojo intereso požymių, o apeliantas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba.
Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. L. turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 93 str.), sudarančios 800 Lt. Žyminio mokesčio sumokėjimas, pateikiant apeliacinį skundą, buvo atidėtas (b.l. 122, t. 2), todėl priimant nutartį, kolegija išsprendžia ir šį klausimą (CPK 84 str., 96 str. 2 d.). Taip pat iš apelianto valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Tokiu atveju iš apelianto valstybei priteisiama 142,28 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (b.l. 127, t. 2).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo B. G. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. L..
Priteisti iš ieškovo B. G. 142,28 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus 28 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.