Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Argentum lucrum“ ieškinį atsakovei Ž. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2013-07-15 viešo paskelbimo būdu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovė ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-01-18 atsakovė su ieškove sudarė kredito sutartį (b.l. 4-5), 2009-02-09 atsakovė patvirtino kredito sutarties bendrųjų sąlygų pakeitimus (b.l. 9), pagal kurią ieškovė 2009-01-19 suteikė atsakovei 500,00 Lt kreditą 20 dienų laikotarpiui (b.l. 10). Pagal 2009-01-18 sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti 500,00 Lt kreditą bei 100,00 Lt kredito mokestį. Nuo 2009-02-09 iki 2009-04-12 atsakovė padarė keturis kredito pratęsimus (b.l. 11). Sutartyje numatyta, jog laiku neįvykdžius įsipareigojimų, kredito gavėjas privalo mokėti 2,0 procentų dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, bei praleidus 30 dienų terminą, sumokėti ieškovei 50,00 Lt baudą. Duomenų, jog atsakovė laiku įvykdė prievolę nėra. 2009-05-02 atsakovei elektroniniu paštu išsiųstas raginimas įvykdyti prievolę (b.l. 12).

LR CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir LR CK 6.200 str. 1 d. Pagal LR CK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą jos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė negrąžino paskolos sutartu terminu, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 500 Lt negrąžinto kredito ir 100 Lt kredito mokesčio yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Sutartyje numatyta, jog laiku neįvykdžius įsipareigojimų, kredito gavėjas privalo mokėti 2,0 procentų dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, bei praleidus 30 dienų terminą, sumokėti ieškovei 50,00 Lt baudą. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 410 Lt netesybų (360 Lt delspinigių ir 50 Lt baudos).

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (LR CK 6.71 str.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.71 str. 1 ir 3 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio LR vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Kadangi šiuo atveju klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, darytina išvada, jog reikalaujami priteisti delspinigiai yra neprotingo dydžio, prieštaraujantys LR CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai.

LR CK 6.188 str. 2 d. 5 p. preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, todėl remiantis LR CK 6.73 str. 2 d., LR CK 6.258 str. 3 d., teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Sutartyje numatytas delspinigių dydis (2 proc. už dieną) yra aiškiai per didelis, prilygsta net 730 procentams metinių palūkanų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad baudinės netesybos pagal LR CK 6.71–6.75 straipsnius draudžiamos (CK 1.81 straipsnis).

LR vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 50 Lt baudą yra atmestinas.

Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, mažintinas delspinigių dydis nuo 360 Lt iki 90 Lt.

LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. bei 93 str. 2 d. iš atsakovės ieškovei priteistina proporcinga patenkintiems reikalavimams (68 proc.) žyminio mokesčio dalis, iš viso 49 Lt.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. – 287 str.,

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Lt (šešis šimtus litų) skolos, 90,00 Lt (devyniasdešimt litų 00 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (690,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 49,00 Lt (keturiasdešimt devynis litus 00 ct) žyminio mokesčio, UAB „Argentum lucrum“, įmonės kodas 302031531, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį LR CPK 287 str., 80 str. 3 d., reikalavimus.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.