Panevėžio apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. C. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei V. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovo R. K. ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės V. Z. – C. priteisė 2007,64 Eur paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2007,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas valstybei: 60,23 Eur žyminį mokestį ir 9,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660), 382,14 Eur advokato pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) l. 71-73, b. l. 38-39). LITEKO duomenimis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, įsiteisėjo 2017 m. vasario 23 d.

CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja nurodo, kad apie teismo sprendimą sužinojo 2017 m. spalio 25 d., kai jos mama iš R. K. gavo pareiškėjai adresuotą raginimą įvykdyti sprendimą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti prasidėjo sprendimo priėmimo dieną (2017 m. sausio 23 d.), todėl jis yra praleistas. Iš AB „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos nustatyta, kad registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota I. Z., adresas (duomenys neskelbtini) r., įteikta gavėjui 2017 m. spalio 26 d. (b. l. 9, 10, 48). Teismo vertinimu, pagrįsta laikyti, kad terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą prasidėjo būtent nuo šios registruotos pašto siuntos gavimo, t. y. nuo 2017 m. spalio 26 d. Teismas daro išvadą, kad 3 mėnesių terminas yra nepraleistas, nes į teismą su prašymu atnaujinti procesą pareiškėja kreipėsi 2018 m. sausio 12 d. (b. l. 3).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo

Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas, naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą, nurodė tai, kad teismui nagrinėjant bylą nebuvo žinoma, kad pareiškėją ir suinteresuotą asmenį siejo artimi santykiai. Kaip šią aplinkybę, patvirtinančius įrodymus pateikė suinteresuoto asmens iš įkalinimo įstaigos rašytus laiškus bei rašytinius paaiškinimus (b. l. 11-46, 67-70). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, 2016 m. rugsėjo 7 d. teikdamas teismui ieškinį, nurodė, kad šalių santykiai buvo normalūs, draugiški, tačiau bendros ateities neplanavo, nes turėjo ir dabar turi šeimą, suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu santykiai su atsakove nebuvo nutrūkę (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) l. 33-37). Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su ieškiniu yra pateiktas ir 2014 m. rugsėjo 9 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio turinio matyti, buvus teismui pakankamai duomenų spręsti apie šalių tam tikrą bendravimą, santykių palaikymą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) l. 7-10). Teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo, teikdamas teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, nuo teismo nenuslėpė aplinkybės apie turėtus jo ir pareiškėjos tam tikrus santykius. Teismui, priimant sprendimą, buvo žinoma ši aplinkybė, kurią teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Tačiau teismas nori pabrėžti, kad ne bylos dalykas ir ne teismo pareiga yra aiškintis, nustatinėti, kokio rimtumo, artumo ir pobūdžio (statuso) buvo šių dviejų asmenų santykiai. Iš nagrinėjamos civilinės bylos matyti, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo savo asmeninius santykius vertina skirtingai. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateikti įrodymai (laiškai, rašytiniai paaiškinimai) dėl aplinkybės, susijusios su šalių bendravimu, tam tikro pobūdžio santykių palaikymo, neturi esminės įtakos priimto 2017 m. sausio 23 d. sprendimo rezultatui, t. y. teismo vertinimu, nors ir būtų buvę minėti įrodymai, būtų priimtas toks pat sprendimas. Nors ir esant tarp asmenų tam tikro pobūdžio santykiams, nereiškia, kad negalima skolinti artimam asmeniui pinigų. Įstatymas nedraudžia turėti paskolinius teisinius santykius ir su artimu žmogumi. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė - pareiškėją ir suinteresuotą asmenį siejo tam tikri santykiai - nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).

Pareiškėjos prašymas grindžiamas dar vienu pagrindu – teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. teismas nepagrįstai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip paskolinius teisinius santykius. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo ketino išsituokti su savo žmona I. K. ir susituokti su ja, laiškus rašė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jie bendro ūkio nevedė, tačiau buvo meilužiai ir kartu leisdavo laisvalaikį. Pareiškėja neginčija, kad yra gavusi du kartus pavedimu pinigus, kitus kartus pinigus perduodavo suinteresuotas asmuo per savo artimus giminaičius. Pinigus gavo kaip paramą, o ne paskolą. Suinteresuotas asmuo tvirtina, kad pinigus paskolino pareiškėjai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja iš suinteresuoto asmens netiesiogiai, per kitus asmenis, bei pervedimu per banko sąskaitą per keturis kartus 2011-2012 metais gavo 6932 Lt, kas sudaro 2007,64 Eur, kurie buvo R. K. nuosavybė ir buvo perduodami su jo žinia. Pareiškėja neginčija, kad yra gavusi šiuos pinigus. 2012 m. sausio 16 d. nurodyme pervesti pinigus skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ yra nurodyta paskola, t. y. V. Z. L. V. kaip paskolą pervedė 3432 Lt (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) l. 5). 2012 m. kovo 28 d. nurodymo pervesti pinigus skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ yra nurodyta paskola, t. y. V. Z. L. V. kaip paskolą pervedė 1000 Lt (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) l. 6). Nagrinėjamu atveju, teismas, priimdamas 2017 m. sausio 23 d. sprendimą, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių egzistavo paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis). Pinigų perdavimo laikotarpiu suinteresuotas asmuo buvo suimtas, pinigai pareiškėjai buvo perduodami per suinteresuoto asmens artimus žmones - sutuoktinę ir jo seserį, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo pripažino, kad bendro ūkio nevedė, todėl labiau tikėtina, kad suinteresuotas asmuo duodavo pareiškėjai pinigus su tikslu juos atgauti, t. y. kaip paskolą, o ne kaip neatlygintinę paramą. Jei ir buvo tam tikri santykiai tarp šalių, tačiau tai dar nereiškia, kad negali tarp jų būti paskolinių teisinių santykių.

Pareiškėjos argumentas, kad teismas dėl 3432 Lt (994 Eur) paskolos sumos netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 2 dalį, 6.875 straipsnio 2 dalį, nes dėl šios paskolos dalies įrodymo vertino liudytojų parodymus, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas, priimdamas 2017 m. sausio 23 d. sprendimą, vadovavosi CK 6.871 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri nurodo, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Teismas nurodymą pervesti pinigus - 3432 Lt sumą, pripažino, kad tai yra rašytinis dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties buvimą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) l. 71-73), ir kuris atitiko rašytinės formos reikalavimus. Šiuo rašytinių įrodymu teismas vadovavosi dėl 3432 Lt (994 Eur) paskolos dalies įrodymo.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. sausio 23 d. sprendimą, nepadarė teisės normos taikymo klaidos, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjo nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas pabrėžia, kad ne tokio sprendimo priėmimas nei pareiškėja (atsakovė) norėjo, negali būti proceso atnaujinimo pagrindas kaip padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Nesant įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, pareiškėjos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas ir procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinti atsisakoma ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žyminis mokestis yra grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Esant minėtoms aplinkybėms, sumokėtas per didelis 13 Eur žyminis mokestis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui - pareiškėjos atstovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 2-3 dalimis,

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti pareiškėjos atstovui advokatui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ sumokėtą 13 Eur (trylikos eurų) žyminio mokesčio dalį, įmokos kodas Nr. 5660. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.