Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. RV-22-10557 taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį - 1 metai 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - galutinė bausmė 3 metai 5 mėnesiai 1asivės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2023m. liepos 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendis perkvalifikuotas iš BK 253 straipsnio 1 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nauja redakcija). Bausmė nekeista - galutinė bausmė 3 metai 5 mėnesiai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. rugsėjo 29 d., pabaiga – 2026 m. vasario 27 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 21 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-10557 taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta mažėjanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti - nuteistasis dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvauja resocializacijos procese, be to įkalinimo metu kryptingai siekia bausmės atlikimo sąlygų švelninimo, perkeltas bausmę tęsti lengvosios grupės sąlygomis. Vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas, kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis sąmoningai ir tikslingai atlieka veiksmus padedančius suvaldyti dinaminius kriminogeninius veiksnius, bei stiprina apsauginius veiksnius - matoma akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Visos paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio korekcija, socialinių ryšių turėjimas ir jų palaikymas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme. Nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme, ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir komisijos rekomendacijas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad D. G. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytus argumentus, daroma išvada, kad visos nuteistąjį D. G. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog D. G. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad atlikus nuteistojo D. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta mažėjanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovus, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam D. G. nustatyti gausūs kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės, bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesio bausmės atlikimo laikotarpiu negalima vertinti kaip nepriekaištingo, nes nuteistasis padarė šešis pažeidimus (įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas; alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas; psichotropinių medžiagų vartojimas; įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas; uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas), baustas keturis kartus, o du kartus apsiribota svarstymu patariamosios komisijos posėdžio metu. Nuteistasis už gerą elgesį, sąžiningą darbą keturis kartus skatintas. Pažymėtina, kad yra nustatyta apsauginiai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai - stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti visuomenę), tačiau teismas negali kaip apsauginio veiksnio vertinti ryšių su artimaisiais, nes tiek gyvenamąją vietą, tiek šeimą turėjo, darbą (neoficialų) turėjo ir iki jam nusikalstant, todėl tai negali būti vertinama kaip apsauginiai veiksniai jį paleidus iš įkalinimo įstaigos, nes šita aplinkybė nuteistojo nesulaikė nuo nusikaltimų, be to teismas pažymi, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau dėl šiurkštaus tvarkos pažeidimo grąžintas iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos ir šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad D. G. buvo atlikta eilė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų (2022 m. birželio 16 d., 2023 m. sausio 23 d., 2023 m. lapkričio 7 d., 2024 m. gegužės 6 d., 2024 m. lapkričio 6 d.) ir visais atvejais buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, ir tik paskutiniajame nustatyta mažėjanti vidutinė rizika. Tai, kad nuteistasis net ir būdamas įkalinimo įstaigoje vykdo pažeidimus, yra ne vieną kartą teistas - visa tai rodo nuteistojo neatsakingumą, polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių. Nusikalstamas elgesys rodo nuteistojo antivisuomeninių vertybių susiformavimą, siekį nusikalstamu būdu įgyti lėšų, tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Toks asmuo ignoruoja visuomenės normas, savo poreikius iškelia virš jų.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikalstamos veikos yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, teistas aštuonis kartus. Nuteistojo oficiali darbinė patirtis prasidėjo 2012 m., darbo santykiai nebuvo stabilūs, keistos darbovietės. Nuteistasis teigia, kad darbo santykius neišlaikė dėl savo nusikalstamos veiklos, įkalinimo pataisos namuose. Nuteistasis nurodo, kad pagrindinis pajamų šaltinis buvo gaunamos pajamos iš nelegalaus darbo, uždirbto atlyginimo užtekdavo minimaliems poreikiams patenkinti, tačiau santaupoms sukaupti nenumatytiems atvejam nepakako. Pagal išgales dengia įsiskolinimus pats, taip pat padeda dengti artimieji, iš gaunamo atlyginimo vykdomos išskaitos. Analizuojant nuteistojo padarytus nusikaltimus stebima, kad kai kurie nusikaltimai atlikti bendrininkų grupėje. Stebima, kad nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai nebuvo socialiai priimtini visuomenėje. Nusikaltimai sietini su viešosios tvarkos ir visuomenės rimties drumstimu iš chuliganiškų paskatų. Vertinimo metu nuteistasis teigia, kad jaunystėje bendravo su netinkama draugų kompanija, kurioje buvo teistų asmenų. Šiuo metu nuteistasis teigia, kad nutraukė ryšius su buvusiais draugais. Analizuojant nuteistojo nusikaltimus stebima, kad nuteistasis sprendimus priima impulsyviai, neapsvarstydamas kitų galimybių. Stebima, kad pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, šiuo metu gailisi dėl savo poelgių. Vertinimo metu nenustatyta, kad nuteistojo elgesyje vyrautų nuolatinis agresyvus, kontroliuojantis elgesys, tačiau yra teistas už fizinės jėgos panaudojimą prieš kitą asmenį. Vienoje nusikalstamų veikų vyravo ir savitvardos praradimas apsvaigus nuo alkoholio. Pokalbio metu linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, galbūt ignoruodamas ilgalaikes problemas.

Sutiktina su prokurorės argumentu, kad visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačių būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies - 1 metų 3 mėnesių ir 6 dienų (paskirta bausmė - 3 m. 5 mėn. laisvės atėmimo) tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga. Teismas atkreipia dėmesį, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas - kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo D. G. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Teismas mano, kad nuteistajam per skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nuteistasis D. G. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam D. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglės Privenienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. RV-22-10557 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.